Jausmomatis – keistas būdas panaudoti pinigus?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Emocijas matuojančiam prietaisui kurti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) žada atriekti 665 tūkst. eurų, tačiau mokslininkai šį projektą vertina itin kritiškai.

Prietaisas stebukladarys

MITA tinklalapyje skelbiama, kad jausmomatį perkanti organizacija yra Trakų rajono savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba. Prie jausmomačio idėjos prisideda ir Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba bei MITA. Tačiau pastaroji patikslino savo dalyvavimą: "Agentūra yra ikiprekybinius pirkimus koordinuojanti institucija, tačiau ne projektą įgyvendinanti ar finansuojanti."

Projektui, kuriuo siekiama sukurti technologinę sistemą, skirtą matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus ir emocinę būseną, numatyta daugiau nei 0,5 mln. eurų. Žadama, kad prietaisas išspręs psichologines problemas, padės užkirsti kelią sveikatos ir socialinėms  problemoms formuotis, padidins asmens darbingumą ir kūrybiškumą, prisidės prie savižudybių, alkoholizmo, depresijos, smurto prevencijos ir migracijos mažinimo.

Pirkime nurodoma, kad jausmomatis turėtų būti mobilus, kompaktiško dydžio daikčiukas, tvirtinamas prie riešo, bicepso ar ausies. Prietaisas turėtų būti neinvazinis, kad nereikėtų nieko įpjauti ar įdurti, įkraunamas nuo kūno judėjimo arba akumuliatoriaus.

"Emocijų ir jausmų įtakos gyvenimo kokybei ir raidai neįmanoma paneigti, taigi ypač svarbu vis daugiau dėmesio skirti jiems atpažinti. Savalaikis ir tinkamas emocijų ir jausmų pažinimas gali leisti užkirsti kelią galimiems sveikatos sutrikimams, socialinių problemų vystymuisi, padidinti kūrybiškumą, formuoti tam tikras nuostatas. Siekiant šių tikslų būtina sukurti sistemą, kuri leistų rinkti, sisteminti ir analizuoti informaciją apie emocinę būklę ir jos pokyčius", – rašoma pirkime.

Jausmomačio idėjos sumanytojai jau sulaukė mokslininkų kritikos – užkliuvo ir daugiau nei 0,5 mln. eurų siekianti suma.

Pateikiama ir problemų, kurias išspręstų jausmomatis, statistika: "Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal savižudybių skaičių, sergamumą alkoholizmu ir depresija. Pastaraisiais duomenimis, Lietuvoje depresija serga 381 žmogus iš 100 tūkst. gyventojų. Depresijos mastai didėja ne tik Lietuvoje."

Idėja kūrybai

Jausmus matuojančios technologinės sistemos pirkimas pristatytas koronaviruso pandemijos kontekste. Tikslūs depresijos augimo skaičiai, tokių stebėjimų ar tyrimų šaltiniai nenurodyti. Dargi paaiškėjo, kad jausmomačio idėja gerokai senesnė nei pasaulį užklupęs koronavirusas.

"Tokio įrankio idėja pradėta vystyti dar 2017–2018 m., reaguojant į prastėjančią visuomenės psichologinę būseną. Sukurta technologinė sistema taps prevencine priemone itin dažniems savižudybių, alkoholizmo, depresijos ir smurto atvejams", – nurodo perkančios organizacijos Trakų rajono savivaldybės PPT vadovė Ieva Jakonienė.

Ji pabrėžė, kad ši technologinė sistema dar nėra sukurta. Viso labo paskelbtas tik pirkimas, o kokiais moksliniais tyrimais ir technologiniais sprendimais remsis pasiūlymus teikiantys dalyviai, paaiškės tolesnių etapų metu.

"Viena iš sąlygų, nurodytų pirkimo dalyviams, yra tai, kad sukurtos technologinės sistemos kaina turi būti iki 200–300 eurų už vienetą", –  teigė I.Jakonienė.

Viso ikiprekybinio pirkimo vertė yra 665 tūkst. eurų. 90 proc. šios sumos yra finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis, o 10 proc. projekto vertės yra finansuojama Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos ir Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos lėšomis.

"Nuo 2017 m. prie jo įgyvendinimo dirbo psichologai, psichiatrai, kiti mokslininkai ir specialistai. Produkto pristatymas šalies įstaigoms, medicinos specialistams ir visuomenei planuojamas po dvejų metų", –  aiškino I.Jakonienė.

Skaitant naiviai ir diletantiškai suformuluotą užduotį ir sąlygas, peršasi negera nuojauta, kad jausmomačio kūrėjas jau numatytas.

Kelia blogų jausmų

Vis dėlto jausmus matuojančio prietaiso sąlygos sukėlė audringą diskusiją mokslo ir verslo pasaulyje. Technikos mokslų daktaras, verslininkas, įvairių inovatyvių projektų mentorius Vladas Lašas neslepia abejonių jausmomačio kūrimo pagrįstumu.

"Jausmomačio kūrimo projektas man ir mano kolegoms kelia labai blogų jausmų. Nors gal gerai būtų tokiu prietaisu patikrinti visus einančius prie altoriaus – tikrai būtų mažiau skyrybų? Užduotyje minimas biolaukų matavimas tik patvirtina šią nuomonę. Šiuo ypač sudėtingu laiku mes turime lėšas ir resursus skirti tikriems mokslo ir technologijų žiniomis pagrįstiems projektams, kurie gali būti naudingi jau dabar", – neabejoja V.Lašas.

Jis teigė, kad gerokai perlenktas ir neva analogų pasaulyje neturinčio įrenginio apibūdinimas, nes toks prietaisas nėra naujas ir analogų neturintis, kaip skelbiama. Panašių prietaisų pasaulyje yra.

"Kiekvienas technologinis projektas, kurio užduotyje sakoma, kad bus sukurtas inovatyvus"analogų nei mūsų šalyje, nei užsienyje neturintis prietaisas" man panašus į amžinojo variklio išradimą", – jausmomačio idėjos sumanytojų nežinojimu stebėjosi V.Lašas.

Technikos mokslų daktaras ne itin moksliniam ir vargiai inovatyviam projektui skirtas lėšas vadina pinigų švaistymu. "Dažnai tuose valstybės institucijų inicijuojamų konkursų sąlygų užkaboriuose užmaskuojami visiškai nenaudingi visuomenei, beprasmiški ir betiksliai projektai. Ir jiems skiriamos reikšmingos pinigų sumos. Norėčiau susipažinti su MITA ekspertais, rekomendavusiais šiam projektui skirti daugiau negu 0,5 mln. eurų finansavimą ir jų motyvais. Kodėl jie nepaskelbti? Kalbėjau su trimis kolegomis – mokslų daktarais, dirbančiais medicinos technologijų srityje, ir jų visų nuomonė apie jausmomačio projekto naudą ir įgyvendinimo galimybes buvo labai aiški – pinigų švaistymas", – pastebėjimais dalijosi V.Lašas.

Kadangi jausmomačio projektas pristatytas minint ir COVID-19 įtaką, mokslininkai ragina gelbėti Lietuvą ne vien nuo koronaviruso, bet ir nuo kvailumo.

"Skaitant naiviai ir diletantiškai suformuluotą užduotį ir sąlygas, peršasi negera nuojauta, kad jausmomačio kūrėjas jau yra numatytas. Manau, kad šį pirkimą dar nevėlu sustabdyti. Jausmomačio kūrėjus – jei tokie yra – mielai gali išklausyti verslo angelai ir medicinos technologijų ekspertai: jei jų projektas yra tikrai vertas dėmesio, jie galės pritraukti privačių investuotojų investiciją – tegu tik kreipiasi į Lietuvos verslo angelų tinklą", – tęsė V.Lašas.

V.Lašas jausmomačio projektą vertina kaip pinigų švaistymą.

Anoniminiai pritarėjai

MITA skelbiamame pirkime nurodyta, kad jausmomačiui kurti numatyti trys etapai, kurie truktų 26 mėnesius. I etapas skiriamas prietaiso koncepcijai sukurti ir patvirtinti, II etapas – inovatyviojo produkto prototipui sukurti, III etapas – inovatyviojo prietaiso bandomajai partijai sukurti.

Ikiprekybinis pirkimas yra finansuojamas ES investicijų priemonės "Ikiprekybiniai pirkimai LT" lėšomis. Į valstybės planuojamų projektų sąrašą jis Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu buvo įtrauktas 2019 m. birželio 14 d. Trakų rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba projekto finansavimo skyrimo sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė 2019 m. lapkričio 25 d., todėl šio projekto tolesnė trukmė priklauso nuo šios sutarties", – aiškina MITA atstovai.

Reikia pabrėžti, kad jausmomatį perkanti organizacija yra Trakų rajono savivaldybės Psichologinė pedagoginė tarnyba. Pagrindiniai šios tarnybos klientai yra vaikai. Taip, projekto sąlygose nurodoma, kad prietaisas būtų skirtas vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Tik kyla klausimas – ar jausmomatį turinčiam vaikui jis padės suvaldyti emocijas ir tinkamai pasielgti vien todėl, kad prietaise, tarkime, užsižiebs raudonas pykčio signalas.

Ir dar. Kas sprendžia, ar yra pagrindas vykdyti tokį pirkimą? MITA dėsto, bet pavardžių neatskleidžia: "Ikiprekybinių pirkimų ekspertų grupė, sudaryta iš penkių asmenų: trijų atstovų iš skirtingų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų arba verslo – šiuos asmenis vertinimui parenka ne MITA darbuotojai, o Ekspertų taryba, vieno Lietuvos mokslo tarybos paskirto atstovo ir vieno MITA atstovo. Sprendimus priima kompetentingi savo srities asmenys, paprastai turintys daktaro arba habilituoto mokslų daktaro laipsnį ir profesoriaus pedagoginį vardą."


V.Marozas: pirkimo sąlygas reikia tikslinti

Jausmomačio kūrimo projekto techninę užduotį kritiškai vertina biomedicininės inžinerijos atstovai. Labiausiai užkliūva minimas biolauko matavimas kaip nemokslinė sritis. Ne mažiau keista ir tai, kad pristatomas kaip analogų pasaulyje neturintis prietaisas, tačiau tai netiesa. Panašių prietaisų yra, o apie dėvimus emocijų kompiuterius kalbėta jau prieš 25 metus.

Apie diskusijas visuomenėje sukėlusį jausmų matuoklį, pasaulines praktikas "Kauno diena" kalbasi su Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos instituto direktoriumi prof. dr. Vaidotu Marozu.

– Jausmomatis – iš pirmo žvilgsnio atrodo visai graži mintis, o ir tikslas – užkardyti emocinę neigiamą žmogaus būseną – gražus. Tik ar priemonės realios? Pirkime nurodoma, kad diagnostinė sistema turi remtis asmens biožymenimis – odos talpos, varžos, prakaito, pulso, raumenų susitraukimo, biolauko pakitimų atpažinimu ir vertinimu.

– Klausimas, ar hipotetinis prietaisas – jausmomatis gali užkardyti emocinę neigiamą žmogaus būseną, yra analogiškas klausimui, ar svarstyklės gali išgydyti nutukimą? Tinka abu atsakymai: ir taip, ir ne. Matavimo prietaisai pateikia tik informaciją, pvz., svarstyklių atveju –  svorį. Į šią informaciją galima atsižvelgti arba ne. Dabar daug kas turi išmaniąsias apyrankes, kurios skaičiuoja žingsnius, kuriuos žmogus nueina per dieną. Tik šis prietaisas mums padeda sužinoti, kad, pvz., užuot per dieną nužingsniavę rekomenduojamus 10 tūkst. žingsnių, įveikiame tik apie 2,5 tūkst. Tai vėlgi objektyvus matavimo rezultatas, leidžiantis daryti informuotus sprendimus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), siekiant pagerinti širdies ir kvėpavimo sistemų būklę ir raumenų pajėgumą bei sumažinti nerimo ir depresijos riziką, rekomenduoja pagyvenusiems asmenims skirti ne mažiau kaip 150 min. vidutinio intensyvumo fizinei veiklai per savaitę. Kas iš mūsų žino, kiek minučių fizinei veiklai skiria pagyvenę mūsų tėvai?

Hipotetinis prietaisas, gebantis įvertinti nerimo ar streso būklės praleistas minutes per savaitę, taip pat pateikti informaciją apie fizinį aktyvumą, leistų akivaizdžiai įsitikinti PSO rekomendacijų teisingumu ir jų laikytis.

– Sąlygose taip pat nurodoma, kad jausmomačiu turi būti užtikrintas asmens skleidžiamo garso, vizualios asmens išraiškos, asmens skleidžiamų biolauko bangų, biofiziologinių parametrų matavimas. Kaip vertintumėte tokį reikalavimą?

– Kompiuterinis emocijų atpažinimas nėra nauja sritis. Šios srities pradininke laikoma prestižinės JAV aukštosios mokyklos MIT profesorė Rosalind Picard. Prieš 25 metus ji paskelbė mokslinį darbą "Affective Computing" (emocijų kompiuterija), kuriame diskutavo apie problemas, susijusias su kompiuteriniu žmogaus emocijų atpažinimu ir šios technologijos galimus taikymus. Jau tada ji numatė vadinamuosius dėvimus kompiuterius, kuriais būtų galima užregistruoti emocijų sukeltas autonominės nervų sistemos reakcijas atsispindinčias balso tembro, širdies ritmo, odos varžos ir žmogaus veido išraiškų pokyčiuose.

Asmens skleidžiamų biolauko bangų nei prof. R.Picard, nei kiti mokslininkai, dirbantys emocijų kompiuterinio atpažinimo srityje, nemini. Biolauko bangų, kaip nemokslinės sąvokos, paminėjimas šiame pirkime yra bene vienas didžiausių nesusipratimų. Tai galima laikyti akibrokštu, kurio neturėtų būti oficialiuose pirkimo dokumentuose.

– Numatoma, kad naujai kuriamas prietaisas turi užtikrinti galimybę įvertinti ir atskirti ne mažiau kaip šešias pagrindines emocijas: pasibjaurėjimą, džiaugsmą, nuostabą, pyktį, baimę, liūdesį. Ar tai įmanoma? Ar ne per didelis spektras emocijų, kurias, naudodamasis prietaisu, turėtų analizuoti pats prietaiso nešiotojas?

– Egzistuoja įvairūs emocijų skirstymo į kategorijas modeliai, kuriais emocijos klasifikuojamos nuo 2 iki 27 kategorijų.

"Samsung S Health" programėlėje pats vartotojas gali įvesti savo dabartinę emocinę būseną pasirinkdamas vieną iš dešimties kategorijų. Programėlė yra labai naudinga, nes šalia emocinių būsenų leidžia registruoti daug kitų įvairių duomenų, pvz., svorį, kraujospūdį, fizinį aktyvumą, analizuoti įvestų duomenų kitimo tendencijas. Be to, ji yra nemokama. Vienintelis programėlės trūkumas – duomenis reikia suvesti kiekvieną dieną, savaitę, mėnesį, metus. Tai darbas, kuriam ryžtųsi ne kiekvienas.

Pagrindinė problema, su kuria susidurtų projekto dalyviai, kurdami dėvimą prietaisą, yra nevienareikšmė autonominės nervų sistemos reakcija į emocijas. Autonominės nervų sistemos reakciją apibūdina fiziologinių parametrų, pvz., pulso ir kraujospūdžio, pokyčiai. Tiek džiaugsmo, tiek baimės atveju fiziologinių parametrų pokyčiai yra analogiški. Aktyvuojama simpatinė nervų sistema, kuri koordinuoja didelio aktyvumo emocijas, dėl to padidėja širdies ritmas ir kraujospūdis, pasikeičia kvėpavimo gylis. Moksliniai tyrimai rodo, kad širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijų analizė leidžia klasifikuoti emocijas į 2–4 kategorijas 40–70 proc. patikimumu.

Galima daryti išvadą, kad vien tik dėvimo prietaiso atpažinti numatytas šešių emocijų kategorijas nepakanka. Todėl projekto dalyviai turės eksperimentuoti su papildomais jutikliais, kurie dar nėra išbandyti.

– Citata iš pirkimo dokumento: "Šiuo metu emocijų tyrimams yra naudojami pavieniai, tik tam tikras fiziologines funkcijas, energijos būsenas matuojantys prietaisai, kaip melo detektorius, pulsometras, biolauko matavimo prietaisas ir kt. Kompleksiniams ir patikimiems tyrimams atlikti yra būtina sukurti prietaisą, kurio naudojimas būtų paprastas, o gauti rezultatai lengvai analizuojami ir pritaikomi."

– Cituojamame teiginyje vėl naudojamos nemokslinės sąvokos  žmogaus psichofiziologinei būsenai apibūdinti: "energijos būsenos" ir "biolauko matavimo prietaisas". Tiesa, kad dauguma rinkoje egzistuojančių prietaisų yra skirti klinikiniams taikymams ir moksliniams tyrimams.

Vis dėlto jau yra dėvimų prietaisų, skirtų ilgalaikėms fiziologinėms reakcijoms į stresą stebėti. Aukščiau minėta prof. R.Picard yra prisidėjusi įkuriant du startuolius – "Empatica" ir "Affectiva". Pirmoji įmonė komercializavo ant riešo dėvimą prietaisą, galintį atpažinti patologines reakcijas ir būsenas, pvz., psichologinį stresą, epilepsijos priepuolius, prognozuoti autizmu sergančių žmonių agresyvių jausmų proveržį. Antroji įmonė kuria vaizdų ir balso analize pagrįstus produktus emocijoms atpažinti ir komunikuoti. Šie produktai jau naudojami vairuotojų kognityvinių būsenų stebėsenai, vartotojų reakcijų stebėsenai rinkodaros kampanijų metu ir kt. Todėl negalima teigti, kad rinka visiškai tuščia. Tiesa, šie produktai kol kas dar yra brangūs.

– Perkanti organizacija yra Trakų rajono savivaldybės Psichologinė pedagoginė tarnyba, kurios pagrindinis dėmesys yra vaikai. Ar pirkime aprašyto jausmomačio pakaktų vaikų psichologinėms problemoms spręsti?

– Visas galimas vaikų psichologines problemas išspręsti vienu dėvimu prietaisu vargu ar galima tikėtis. Manau, šioje sudėtingoje srityje galima tikėtis žengti mažą žingsniuką į priekį, jeigu bus orientuojamasi į vieną problemą ir siekiama jai rasti sprendimą.

Techninėse sąlygose akis bado nemokslinių terminų vartojimas –  biolauko bangos ir biolauko pakitimai, energijos būsenos, jausmomatis, bei nerealūs ir neišmatuojami lūkesčiai.

Gal problemą galima tiksliau apibrėžti? Pavyzdžiui, mūsų partnerių dirbančių Biomedicininių signalų interpretacijos ir skaitinio modeliavimo mokslo grupėje (Saragosos universitetas, Ispanija) tyrimai rodo, kad depresija sergančių žmonių reakcija į kognityvinį stresą yra kitokia nei nesergančių. Didėjant depresijos laipsniui, sergančiųjų autonominės nervų sistemos reakcija į stresą mažėja. Dėvimu prietaisu būtų galima diagnozuoti depresijos lygį ir stebėti vaistų poveikį.  Reikia pridurti, kad šie tyrimai dar yra ankstyvoje stadijoje, yra rengiama daktaro disertacija. Galbūt Psichologinė pedagoginė tarnyba matytų ir daugiau panašių problemų?

– Ar adekvati jausmomačio pirkimo kaina – 665 tūkst. eurų?

– Pirkimo kaina yra gerokai mažesnė už, tarkime, "IntelektasLT" ir "Eksperimentas" patvirtintiems projektams skiriamas lėšas. Maksimaliai vienam partneriui tenkanti lėšų dalis 207 tūkst. eurų. Galima tikėtis, kad bus sukurtas sistemos maketas, geriausiu atveju prototipas. Technologinės parengties lygis techninėje užduotyje neapibrėžtas, nors trečiajame etape numatytas bandomosios partijos sukūrimas.

Projektas labai rizikingas, todėl po kiekvieno etapo rezultatai turėtų būti atidžiai vertinami ir sprendžiama apie projekto tęsinio tikslingumą.

– Kodėl projektas sukėlė tiek daug emocijų ir tokią audringą visuomenės reakciją?

– Mano nuomone, neprofesionaliai parengtos ikiprekybinio pirkimo techninės sąlygos ir netinkamas kvietimo laikas. Techninėse sąlygose akis bado nemokslinių terminų naudojimas – biolauko bangos ir biolauko pakitimai, energijos būsenos, jausmomatis bei nerealūs ir neišmatuojami lūkesčiai – "Lietuvoje sumažėtų sergančių alkoholizmu, depresija, savižudybių, skyrybų skaičius, sumažėtų emigracija". Natūralu, kad tuomet, kai dėl pandemijos daug žmonių neteko darbo ir pajamų, trūksta būtiniausių priemonių gyvybėms išsaugoti – medicininių kaukių ir ventiliatorių, o iš pažiūros abejotinam projektui skiriama nemaža suma apie 650 tūkst. eurų, visuomenė išreiškė abejones.

Tačiau nereikia pamiršti, kad daug originalių inovacijų pirmiausia buvo nušvilptos ir tik po kiek laiko sulaukė pripažinimo. Į šį sąrašą patenka Louiso Pasteuro išradimas – pasterizacija ir jo mikrobinė ligų teorija, kuria remiasi vakcinacija, taip pat naujagimių inkubatoriai, širdies ir kraujagyslių angioplastika, lazeris, magnetinio rezonanso tomografija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Dainius

Dainius portretas
Man nuomone, išseko fantazija kaip pinigus plauti. Nusirito iki visiško idiotizmo.

jausmomatis nulinko ant puses sesiu

jausmomatis  nulinko ant puses  sesiu  portretas
nebera su kuom matuot ,o ir jausomaty nera kur kist visos skyles vienodo dydzio...

porno

porno portretas
tautos nuomone randasi zemiau stuburo nugaros dalyje.viska sprendzia musu tarnai
VISI KOMENTARAI 45
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių