Virš tunelio verda gyvenimas
"Tai yra strateginis objektas, saugomas 24 valandas per parą. Patekti vidun neįmanoma", – įtempto siužeto scenas, kai tuneliuose vyksta susišaudymai, o šalia ginkluotų šaulių žiurkes maitina apskurę benamiai, vienu trumpu "ne", nubraukė "Lietuvos geležinkelių" kelio statinių viršininkas Paulius Sabas.
Pagal garsaus lietuvių inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą statytas Kauno geležinkelio tunelis, anot ekskursijos vedlio, unikalus ne tik todėl, kad yra vienintelis veikiantis Baltijos šalyse. Jis su natūralia ventiliacija, kai tuo metu likusiuose Europoje įrengtos dirbtinės.
"Dėl nuolydžio per tam tikrą laiką vėjas natūraliai išpučia visus teršalus", – žengęs žingsnį į objekto gilumą, galvą viršun kilstelėjo antrasis ekskursijos gidas, kaunietis, vyresnysis tiltų meistras Arūnas Merkevičius. – Tunelis iškastas 35 m aukščio kalvoje, po Aukštaisiais Šančiais. Virš mūsų galvų – vieno aukšto namai be rūsių. Juose gyvena geležinkelininkai."
Likę autentiškų vietų
Tunelio statyba pradėta 1859 m. gegužės 15 d. Keturiose vietose, maždaug kas 30–35 m, buvo iškastos keturios šachtos ir kiek atokiau nuo jų – penktoji, kontrolinė šachta.
Maždaug po pusantrų metų, 1861-ųjų lapkričio 15 d., darbai buvo baigti, o dar po metų tuneliu ėmė riedėti pirmieji traukiniai.
Tunelis iškastas 35 m aukščio kalvoje, po Aukštaisiais Šančiais. Virš mūsų galvų – vieno aukšto namai be rūsių. Juose gyvena geležinkelininkai.
Pagal projektą tunelyje buvo įrengti du geležinkelio keliai, tačiau dabar dėl saugumo paliktas tik vienas.
"1944 m. liepos 30 d. atsitraukdama vokiečių kariuomenė tunelyje įvykdė penkis sprogdinimus, buvo panaudoti septyni vagonai trotilo. Didžiausias sprogimas, deformavęs maždaug 100 m tunelio atkarpą, įvyko pačiame viduryje. Po sprogimų atsirado keturios didelės piltuvo formos duobės. Nukentėjo ir rytinis, ir vakarinis portalas", – chronologinius įvykius, tunelio plytose įspaudusius ryškius pėdsakus, nuosekliai dėliojo A.Merkevičius.
Sprogimas esą pakoregavo ir tunelio ilgį. Iki tol jis buvo 1 280 m, o po 1944-ųjų įvykių, pastačius skliautus, statinys pailgėjo dar 6 m.
"Reikėjo didelio kiekio gerų plytų. Tam buvo pastatytos dvi plytinės Aukštuosiuose Šančiuose ir Petrašiūnuose", – pasakojimą tęsė "Lietuvos geležinkelių" darbuotojas. Medžiagos į statybvietę buvo gabenamos specialiai nutiestu geležinkeliu. Tiesa, lietuviškų plytų atsargų nepakako. Likusias teko pirkti iš Nyderlandų ir Vokietijos.
"Jos autentiškos. Kaip ir užrašai kas 20 m ant sienų", – raudonas plytas ties tunelio pusiaukele ranka paplekšnojo A.Merkevičius.
Senas ir modernus
Modernios, žalios spalvos šviečiančios lentelės, žyminčios tunelio ilgį, įrengtos kas 30 m. Mažesniais tarpais akių lygyje čia sumontuotas ir nuolatinis apšvietimas.
Tunelis skaičiuoja daugiau nei 150 metų, tačiau jame įdiegtos modernios technologijos: elektrifikavimo ir signalizacijos sistemos, kontaktinių tinklų sistema, priešgaisrinė įranga, telekomunikacijos. Sumontuota ir šiuolaikiška vandens aptikimo sistema, milimetro tikslumu rodanti vandens lygį už tunelio sienų.
"Po bėgiais paklotas specialus kilimas, kuris avarijos atveju išsiliejus naftos produktams apsaugotų gruntinius vandenis", – žvelgdamas į tolyje besikertančius bėgius, kuriais kasdien iš Kauno į Vilnių rieda daugiau nei pusšimtis traukinių, apie tunelio laukiančius pokyčius puse lūpų užsiminė vyresnysis tiltų meistras.
"Atrodo, kad kitąmet tunelyje jau dūzgės rangovai", – tolesnio pokalbio iniciatyvą į savo rankas perėmė "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Nutiesus europinę geležinkelio vėžę nuo Kauno iki Palemono, Kauno intermodalinis terminalas Palemone, pasak jo, bus sujungtas su "Rail Baltica" geležinkeliu ir integruotas į Europos geležinkelio tinklus.
"Tunelis tam tikrą laiką bus uždarytas. Su rangovu kalbėsime, kad darbas būtų organizuojamas kuo greičiau", – pabrėžė M.Bartuška.
Kauno stotelė – populiariausia
"Štai, dar viena vieta, apie kurią, veikiausiai, nieko nežinojote", – užnugaryje palikęs tunelį, traukinius ir bėgius, į Kauno geležinkelio stoties rūsį, nėrė "Lietuvos geležinkelių" atstovas Tadas Sinkevičius.
Plačiai atvėręs dvigubas metalines duris, jis pakvietė į pokario laikais įrengtą bunkerį. Erdvi patalpa, anot T.Sinkevičiaus, buvo skirta maždaug 30 žmonių. Joje veikė penkiolika telefonų, stovėjo telegrafas ir kita geležinkelio eismui valdyti skirta įranga.
"Čia pat buvo laikomos maisto atsargos, vanduo, dujokaukės ir kiti daiktai, garantavę maždaug du mėnesius gyvenimo. Patalpa turi atskirą vėdinimo sistemą, vandentiekį ir visą kitą infrastruktūrą. Sienoje įrengtas slaptas išėjimas, vedantis į stoties salę", – arčiau angos žengė Rinkodaros skyriaus viršininkas.
Pasivaikščiojimas Kauno geležinkelio tuneliu ar pokario metų bunkeriu – viena iš gausybės pramogų, kuria "Lietuvos geležinkeliai" kviečia užbaigti vasarą ir kartu paminėti Geležinkelininkų dieną.
Įgyvendindami programą "Durys atsidaro" visą kitą savaitę smalsuoliai bus laukiami Šiaulių geležinkelio stotyje ir muziejuje, elektrinių traukinių depe, vėžės "Rail Baltica" statybvietėje, Vilniaus lokomotyvų remonto depe ir kitose erdvėse, kurias nuo aplinkinių saugo "Stop" ženklai ir juostos.
"Susidomėjusiųjų skaičius išties įspūdingas, o Kauno objektai, be abejonės, vieni populiariausių", – norinčiuosius pasinaudoti neeiline galimybe išvysti šalies geležinkelininkų gyvenimą suskubti kvietė "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius.
Naujausi komentarai