Iškilminga Vasario 16-oji: Kaunas visada reiškė laisvę!

Garbingas palikimas

Be abejo, tai – Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos, kuria už didvyrišką narsumą bei ištvermę ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę yra apdovanotas Kaunas, pakėlimo ceremonija per iškilmingą Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimą, tradiciškai rengiamą vidurdienį – tokiu metu, kai prieš 105 metus Jonas Basanavičius Vilniuje perskaitė Nepriklausomybės Aktą. Šis minėjimas, kurio programa žinoma mintinai, tačiau vis tiek kaskart jaudina, ir be kurio neįsivaizduojamas Vasario 16-osios šventimas Kaune, taip pat tradiciškai rengiamas istorinėje erdvėje – Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, kuriame yra vienintelis Lietuvoje Nežinomo kareivio kapas bei skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“.

Šio atidengime 1921 m. dalyvavo net du tarpukario Lietuvos prezidentai: šias pareigas tuo metu ėjęs Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis bei tuometinis ministras pirmininkas Kazys Grinius. O šį paminklą šventino Jonas Mačiulis-Maironis.

Būtent prie šio paminklo 1923 m. pradėtos rengti Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonijos, kurios sovietmečiu buvo uždraustos, tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę atgaivintos Šaulių sąjungos.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Patriotų sambūris

Šiandien šia jau šimtmetį skaičiuojančia autentiška prieškario ceremonija tradiciškai pradėtas iškilmingas Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas Kaune, kuriame dalyvavo miesto vadovai ir tarybos nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Kauno įgulos vadas pulkininkas Antanas Matutis bei Kauno įgulos karinių vienetų vadai, Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, kariai, Kauno studentija, jaunimo ir moksleivijos visuomeninės organizacijos, miesto visuomenė bei svečiai. Pastarieji buvo apsigobę Lietuvos vėliavomis, nešini jos spalvų balionais bei vedini vaikais su pačių mažylių pieštomis trispalvėmis.

Šventinę šio iškilmingo minėjimo rikiuotę, kuriai vadovavo Lietuvos kariuomenės mokyklos vadas – pulkininkas Ričardas Dumbliauskas, sudarė Lietuvos kariuomenės mokyklos, Karinių oro pajėgų, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos, Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Viešojo saugumo tarnybos ir Kauno teritorinės muitinės pareigūnai, Lietuvos šaulių sąjungos šauliai, atžygiavę į šį renginį su 100 Lietuvos, Vyčio bei Ukrainos vėliavų, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniai bei Karinių oro pajėgų orkestras.

Šventiniai sveikinimai

Į keliatūkstantinę minią su šventinėmis kalbomis kreipėsi Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis bei Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.

Tik būdami vieningi, galime kurti ateities miestą – jaukų, patogų, gražų Kauną, kuriame gera gyventi.

„Vasario 16-oji – vienas brangiausių Lietuvos istorijos momentų. Ši diena primena, kad kiekvienas esame savo valstybės kūrėjai. Dabar mes tęsiame tai, kam pradžią davė Nepriklausomybės Akto signatarai – drąsios, ryžtingos ir pilietiškos asmenybės. Galime didžiuotis, žinodami, kad valstybė kūrėsi Kaune. Tarpukaris Kaunui suteikė stiprų proveržį. Dabar mūsų augantis miestas atgimsta iš naujo. Kaunas visada reiškė laisvę! Laisvė neatsiejama nuo meilės – savo šaliai, miestui, tradicijoms. Bet svarbiausia – meilė ir pagarba žmonėms. Kauniečiams ne pakeliui su neapykanta, susiskaldymu. Tik būdami vieningi, galime kurti ateities miestą – jaukų, patogų, gražų Kauną, kuriame gera gyventi. Kauniečiai laisvi savo mintimis, idėjomis ir sprendimais. Tokie buvome, esame ir turime išlikti. Jau įrodėme, kiek daug galime nuveikti drauge – ne tik savo miestui, bet ir toli už Kauno ribų. Nesustokime remti kovojančią Ukrainą, kad mūsų broliška tauta išliktų laisva ir nepriklausoma!“ – kalbėjo Kauno meras.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas buvo linkęs prisiminti savo močiutės ir tėvų pasakojimus apie laikus, kai Lietuva nebuvo laisva ir, tai, kas šiandien savaime suprantama, buvo nepasiekiama ir uždrausta, o tam tikrais atvejais dėl to ir baudžiama. „Atsigręžti į šias visas istorijas ir jas iš naujo suprasti privertė rusų invazija į Ukrainą“, – sakė P. Vaitiekus, toliau tęsdamas, kad tikisi, jog tie, kaip ir jis, gimę ir užaugę nepriklausomoje šalyje, suprato, kokia trapi yra laisvė. „Matydamas jus visus čia, tikiu, kad žinote, kodėl čia esame, kodėl tai svarbu ir, kokia to kaina“, – akcentavo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.

Kraujo ryšys

Per iškilmingą minėjimą, skirtą Vasario 16-ajai, tradiciškai buvo padėtos gėlės prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ bei Nežinomo kareivio kapo. Per šią ceremoniją, kurią lydėjo Jono Sakalausko atliekama daina apie nelygioje kovoje su stribais žuvusius partizanus, buvo ir nubraukusiųjų ašarą.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Šventinio renginio emocijas apibendrino su būreliu anūkų, pasipuošusių Lietuvos vėliavos spalvomis, atėjusi žilagalvių pora, prisistačiusi trečios kartos kauniečiais: „Kaip gera gyventi laisvoje Lietuvoje ir pasakoti savo palikuonims apie garbingą jos istoriją! Ir, kaip smagu jausti, kad tos mažos širdelės viską supranta ir saugos!“

Žilagalviams antrino Kaune studijuojanti jaunuolių pora: „Mes žinome apie Lietuvai tekusius išbandymus tik iš senelių ir tėvų pasakojimų, kurie tapo dar aktualesni, girdint ir matant, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje.“

Šventiniame Vasario 16-osios minėjime Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje plazdėjo ir šios didvyriškai už savo laisvę kovojančios šalies vėliavos.