Gyventi name, kur iš miegamojo lovos atsiveria vaizdas į Kauno senamiestį, – tikrai ne utopija. Norinčiųjų taip gyventi netrūksta – šią vasarą ant Aleksoto šlaitų vėl ėmė dygti nauji namai. Tačiau senbuviai žino: gyvenantieji ant šlaito turi būti pasiruošę gamtos išdaigoms.

Išsirinko vietas

Važiuojant Karaliaus Mindaugo pr. nesunku pastebėti, kad kitapus Nemuno keliose vietose kyla nauji mūrai. Ir ne bet kur, o ant šlaitų, nuo kurių atsiveria nuostabi Kauno panorama su Senamiesčio bokštais.

Kylant į kalną Veiverių g. kairėje pusėje jau ne vieną savaitę burzgia technika, viduryje šlaito ruošianti lygią vietą būsimam statiniui. Kiek tolėliau į kairę Aleksoto bažnyčios link ant paties šlaito viršaus tarp senųjų namų į akis krenta jau iškilusios namo sienos. Veiverių g. pradžioje kilstelėjus akis į viršų virš namo, kurį žaismingai nuspalvino festivalio "Nykoka" dalyviai, taip pat galima pamatyti kylančio naujo namo sienas. Nugriovus anksčiau ten stovėjusį medinuką ir sutvirtinus šlaitą, naujojo statinio šeimininkai per didžiulius langus arba nuo terasos galės ganyti akis kone po visą Kauną.

Nauji namai kyla ten, kur žmonės jau ne kartą šaukėsi pagalbos nučiuožus žemių ir purvo nuošliaužoms. Vieną tokią šalia Aleksoto funikulieriaus darbininkai sutvarkė vos šį pavasarį – 2014 m. vasarį nuo apžvalgos aikštelės plūstelėjęs polaidžio ir lietaus vanduo nusinešė žemyn nemenką žemių gabalą. Laimei, ten nebuvo jokių statinių, o žemes sulaikė tilto sienelė.

Svarbiausia – atsakomybė

"Dabar nėra problemų atlikti geologinius tyrimus, o projektuotojas ir statytojas prisiima visišką atsakomybę", – pastebėjo Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Jo manymu, ant šlaito vykstančios statybos nėra blogai. Gerokai kebliau, jeigu žmonės nori įsikurti pačioje papėdėje arba viršuje, ties vadinamuoju lūžio tašku. Miesto architektas sako, kad tiek šlaito viršuje, tiek papėdėje rizikingiausia 10 m atstumu – ten dirvožemis labiausiai pažeidžiamas.

"Kaunas yra lyguma, palyginti su kokia Gruzija ar kitais kraštais. Namus ne tokiose vietose pastato, ir jeigu tie sklypai skirti gyvenamajai statybai, šiais laikais nerimauti neturėtume", – įsitikinęs N.Valatkevičius.

Jis sakė negalįs prisiminti atvejų, kad per pastaruosius kelis metus Kaune koks namas būtų nukentėjęs dėl to, kad buvo netinkamai pastatytas ant šlaito. Pasak N.Valatkevičiaus, dabar techninės galimybės yra gerokai pažengusios pirmyn.

"1990–1995 m, kai buvo daug laisvės, ir statė, kas norėjo ir kur norėjo, problemų buvo gerokai daugiau. Prieš keliolika metų architekto Evaldo Barzdžiuko namas Fredoje prie šlaito sulūžo", – priminė urbanistas.

Slinko ne kartą

Ant šlaitų gyvenantys senbuviai žino, kad gyvenimas tokiose vietose tikrai negali būti ramus. Pernai vasarį dėl pradėjusio tirpti įšalo dalis šlaito ties Veiverių g. 46-uoju namu nuslinko žemyn – griuvo apie pusantro metro aukščio betoninė siena, kuri buvo pastatyta šlaitui sutvirtinti maždaug už 5 m nuo namo. Dėl iškilusio pavojaus 8 name gyvenančios šeimos buvo evakuotos.

Problemų kyla ir šalia S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto esančio netvirto Marvelės upės šlaito. 2003 m. jam sutvirtinti buvo skirta apie 145 tūkst. eurų, tačiau po kelerių metų jį teko tvirtinti iš naujo. Tam prireikė kone 44 tūkst. eurų.

Žaliakalnyje Vaižganto, P.Kalpoko, Biržų, Nuokalnės g. ir vadinamoje Brazilkoje gyvenantys kauniečiai metai iš metų savo jėgomis bando tvirtinti slenkančius šlaitus veždami akmenis, statydami visokias sieneles. Kai kur juos ardo ne tik lietaus vanduo, bet ir nelegaliai įrengta nuotėkų sistema.

N.Valatkevičius pripažįsta, kad dėl slenkančių šlaitų problemų pasitaiko. "Gal prieš dešimtmetį Marvelėje trūko vandentiekio vamzdis, ir nuošliaužia užgriuvo kone ant pusės namo. Šlaitai slenka ir dėl užsikimšusios lietaus kanalizacijos. Tai jau stichinės nelaimės", – dėstė Urbanistikos skyriaus vedėjas. Anot jo, svarbiausia, kad komunikacijos būtų tinkamai įrengtos ir prižiūrimos, tada ir nemalonių staigmenų pavyktų išvengti.

Jiesia mėgsta pokštauti

Ne vienus metus savivaldybės galvos skausmas buvo gyventojai, įsikūrė ant vaizdingų Jiesios upės krantų – Sąnašos ir Karkazų Rato g.

2006-aisiais po stiprios liūties upės kranto šlaitas nuslinko tiek, kad du Karkazų Rato g. namai atsidūrė lyg ant bedugnės.

"Prie Jiesios šlaitai tvirtinti ir viršuje, ir apačioje jau ne vieną kartą. Upės vaga nuolat keičiasi, dėl to ir šlaitai ardomi", – priminė N.Valatkevičius.

Savivaldybė yra skyrusi ne vieną tūkstantį eurų rizikingoje vietoje įsikūrusių gyventojų namams gelbėti, o galiausiai dalis Jiesios šlaito sutvirtinta už beveik 300 tūkst. eurų iš ES fondų.

"Su gamta juokauti neverta. Su gamtos stichijomis, ypač su vandeniu, žmogui vargiai pavyks kovoti", – laikosi nuostatos Urbanistikos skyriaus vedėjas.

Brangus malonumas

Ar naujai statomi namai ant šlaitų neišjudins grunto ir ar negresia apačioje gyvenantiems kaimynams sulaukti žemių ir purvo nuošliaužų?

"Žmogus gali ir lygioje vietoje statydamas pažeisti kaimynų teises. Tam yra draudimas ir aiškiai reglamentuota atsakomybė – statybininkai turi viską užtikrinti tinkamai ir prisiimti atsakomybę, jeigu kažkas atsitinka. Dabar jau niekas dėl to ir nesiginčija", – tikino N.Valatkevičius.

Jo manymu, anksčiau buvo vengiama išduoti leidimus statyboms ant šlaitų, tačiau dabar situacija gerokai pasikeitė. "Žmogui reikia gyventi gražioje vietoje, ypač jeigu atsiranda techninių galimybių tai daryti. Tarpukariu Kaune ant šlaitų irgi iškilo daug namų – prisiminkime Felikso Vizbaro Baltąją vilą", – priminė savivaldybės architektas.

Tiesa, jis pripažįsta, kad statyti namus ant šlaitų gali sau leisti tikrai ne kiekvienas. "Statybos labai pabrangsta, nes reikalingas konstruktyvas, visokios sienutės, nusileidimai, lietaus kanalizacija. Dėl pasiekiamumo ir medžiagų atvežimo viršutinė namo dalis brangsta nedaug, bet pamatų įrengimas – mažų mažiausiai dvigubai", – sakė N.Valatkevičius.