Gydytojai: išgirdę vėžio diagnozę, žmonės lengvai renkasi tai, kas gali pakenkti

Atlieka brangius tyrimus

„COVID-19 sutrikdė visų mūsų gyvenimus, pablogino onkologinių ligų ankstyvąją diagnostiką – dabar kur kas daugiau onkologinių ligų nustatoma vėlyvesnėse, t.y. 3–4, stadijoje. Raginu visus gyventojus, ypatingai tuos, kuriems priklauso pagal amžių, dalyvauti patikros programose. Ankstyva diagnostika, onkologinių ligų nustatymas ankstyvesnėse stadijose palengvina tokių ligų gydymą, pagerina išgyvenamumą“, – kvietė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.

Ji pastebėjo, kad Lietuvos gyventojai vangiai dalyvauja onkologinių susirgimų patikros programose – aktyvumas tik 50 proc. Tiesa, per keletą pastarųjų metų jis paaugo – anksčiau tokiose programose dalyvaudavo vos trečdalis tų, kurie pagal amžių ar rizikos grupę į tokias programas įtraukiami.

„Siekiame, kad žaliųjų koridorių sistema (leidžianti pacientams, kuriems įtariama onkologinė liga, greičiau patekti pas gydytojus – red. past.) veiktų visose gydymo įstaigose ir kad būtų taikomas individualus gydymas. Labai vėluojame ir labai šlubuojame su inovatyvių vaistų įtraukimu į kompensuojamųjų vaistų sąrašus“, – pripažino J.Sejonienė.

Nesulaukia: V.Šau­lys sa­kė de­šim­ties pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų var­du sau­sio pabaigoje krei­pę­sis į Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tą, kad skys­to­ji biop­si­ja bū­tų bent iš da­lies kom­pen­suo­ja­ma, ta­čiau iki šiol ne­ga­vęs jo­kio at­sa­ky­mo. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Renginį organizavęs ketvirtos stadijos kasos vėžį (neurokarcinomą) įveikęs Virginijus Šaulys užsiminė apie skystąją biopsiją – brangų, bet tikslų tyrimą, padedantį kai kuriems onkologiniams pacientams skirti efektyviausią gydymą. Šis nekompensuojamas privačių įmonių siūlomas tyrimas kainuoja nuo 1,4 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. „Sausio pabaigoje dešimties pacientų organizacijų vardu kreipėmės į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, kad skystoji biopsija būtų bent iš dalies kompensuojama. Deja, negavome jokio atsakymo. Ši paslauga yra brangi, bet ji valstybei atsipirktų. Juk rezultatų neduodantis gydymas neatsiperka, o skystoji biopsija padėtų nustatyti konkretaus vėžio, konkretaus naviko genetinę informaciją ir leistų pritaikyti tinkamiausią gydymą“, – sakė V.Šaulys.

Žmogus, siekdamas išsigydyti vėžį, malė ir valgė nuodingą grybą – raudonąją musmirę. Kyla klausimas, nuo ko žmogus išėjo: nuo musmirės ar vėžio.

Tinkama ne visada

Kauno klinikų ir Druskininkų ligoninių vaikų onkohematologas Mantas Simutis paaiškino, kad skystoji biopsija – tai tyrimas, naudojamas esant 3–4 stadijos onkologiniam susirgimui. „Biopsija – tai medžiagos paėmimas iš tam tikro audinio. Skystosios biopsijos metu paimamas kraujas, iš jo išskiriama DNR. Naudojantis naujausiomis technologijomis, paimama navikinių ląstelių DNR, ištiriama genetinė informacija ir pagal tai parenkamas tinkamiausias gydymas. Onkologijoje šiuo metu tai yra turbūt moderniausias tyrimas. 2020 m. jis buvo patvirtintas JAV. Jis taikomas gydant smulkialąstelį plaučių vėžį ir daugelį solidinių navikų“, – sakė M.Simutis.

Pasak jo, iš karto atliekant šį tyrimą, tokiu būdu parenkant konkrečiam navikui geriausiai tinkantį gydymą ir taip gaunant geriausią atsaką, būtų taupomi valstybės pinigai. Kitu atveju jie kartais eikvojami neefektyviam gydymui.

Vis dėlto Kauno klinikų gydytoja onkologė chemoterapeutė Rita Kupčinskaitė-Noreikienė atkreipė dėmesį į tai, kad skystoji biopsija ne visais atvejais gali pakeisti įprastą biopsiją. „Pritarčiau, kad pažengusio, t.y. 3–4 stadijos, vėžio atveju ir atskirų navikų, pvz., plaučių vėžio, atveju, skystosios biopsijos tyrimas būtų naudingas ir vertingas. Pagal jo rezultatus mes galime gydyti naviką ne tik pagal lokalizaciją, grįstą klinikiniais tyrimais, bet ir pagal naviko molekulinį profilį, pagal jo molekulinius požymius. Tačiau skystoji biopsija ne visada atitinka klasikinę biopsiją. Be to, daug kas priklauso nuo to, kokio platumo genetinius tyrimus atliekame. Pabrėžiu, kad vien skystosios biopsijos išskirti DNR neužtenka, reikia atlikti detalų molekulinį ištyrimą“, – sakė gydytoja onkologė chemoterapeutė.

Nuo krūties vėžio yra vaistų, kurie toksiškai veikia širdies audinį. Širdies problemos gali lemti medicininę kontraindikaciją.

Pasak J.Sejonienės, priimant sprendimus, ar kompensuoti tyrimą ar gydymą, atsižvelgiama į lėšų naudą. „Jei tik tyrimas ar gydymas duoda papildomai naudos, pagerina išgyvenamumą, tai ir bus daroma. Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) dirba darbo grupė, sprendžianti biologinės terapijos, taikinių terapijos ir kitų inovatyvių vaistų prieinamumo klausimus. Ta pati darbo grupė, manau, galėtų spręsti skystosios biopsijos ar kitų modernių inovatyvių tyrimų įtraukimą į mūsų algoritmus“, – Seimo narės teigimu, tada Valstybinė ligonių kasa (VLK) spręstų, koks įkainis būtų taikomas.

Neskyrė naujų vaistų

Forume gydytojų teirautasi, kokiais kriterijais vadovaujantis medikų konsiliumai sprendžia, skirti ligoniui ar ne naujus inovatyvius vaistus.

„Prieš ketverius metus man atsinaujino vėžys – metastazavo į kaulus, plaučius. Gydytoja pasakė, kad yra vaistas, kuris padėtų sustabdyti šitą ligą, tik jo skyrimui turi pritarti gydytojų konsiliumas. Konsiliumas nepritarė. Vėžys išsiplėtė dar labiau. Po metų vėl ta pati istorija: vėl konsiliumas nepritarė. Pasekmės siaubingos. Kas dar turi atsitikti, kad konsiliumas pritartų naujo vaisto skyrimui?“ – klausė forume dalyvavusi pacientė.

„Gydytojų konsiliumo sprendimas priklauso nuo diagnozės, naviko molekulinio profilio, ligos stadijos. Visa tai labai svarbu. Sprendimas dėl gydymo taktikos priimamas ir pagal tai, kokios galimybės skirti vaistus, kokie vaistai kompensuojami. Man sunkiai įsivaizduojama, kad konsiliumas nepritartų gydymo taktikai, kuri yra kompensuojama ir būtų naudinga konkrečiam pacientui“, – sakė gydytoja onkologė chemoterapeutė R.Kupčinskaitė-Noreikienė. Tačiau ji pabrėžė, kad nežinant visos informacijos, situaciją komentuoti sudėtinga.

Kita pacientė, serganti krūties vėžiu, medikų klausė, ar biologinė terapija skiriama tik iki tam tikro amžiaus. Ji užsiminė iš savo medikų sulaukusi garsių pasvarstymų, ar ši terapija jai bus skirta dėl vyresnio amžiaus.

R.Kupčinskaitės-Noreikienės teigimu, konkrečios amžiaus ribos skirti biologinę terapiją nėra. „Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad su amžiumi didėja tam tikrų ligų rizika. Nuo krūties vėžio yra vaistų, kurie toksiškai veikia širdies audinį. Širdies problemos gali lemti medicininę kontraindikaciją“, – sakė ji.

Ar reikalingas gydymas?

„Dešimt metų sergu lėtine limfoleukemija, per tą laiką nesu gavusi jokio gydymo. Pastaruoju metu hemoglobino kiekis kraujyje nukrito iki 80 g/l (norma moterims 120‒150 g/l – red. past.). Kaip tai vertinate?“ – patarimo į gydytojus onkologus kreipėsi dar viena pacientė.

Pasak Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro (HOTC) gydytojo hematologo Andriaus Žučenkos, lėtinės limfoleukemijos pacientus galima suskirstyti į tris grupes. Trečdalis pacientų visą gyvenimą serga šia liga, bet ji jiems netrukdo gyventi – nesukelia jokių simptomų, jokių pakitimų. Jiems neprireikia jokio gydymo. Kito trečdalio pacientų ligos pradžioje nereikia gydyti, tačiau bėgant laikui atsiranda tam tikrų laboratorinių nuokrypių. „Dažniausiai krenta hemoglobinas, trombocitų skaičius, padaugėja baltųjų kraujo kūnelių, padidėja blužnis, kepenys, limfmazgiai. Atsiranda bendrųjų varginančių simptomų, tokių kaip naktinis prakaitavimas, karščiavimas, svorio kritimas. Kai atsiranda tokių ženklų, gydytojai priima sprendimą, kad reikia įsiterpti – skirti vienokį ar kitokį gydymą. Jis gali būti chemoterapinis, taikinių terapinis“, – A.Žučenkos teigimu, visi vaistai šiai ligai gydyti Lietuvoje yra prieinami.

Pasak gydytojo hematologo, trečdalį pacientų reikia gydyti iš karto, ir jų ligos eiga yra gana agresyvi. Jiems paprastai neužtenka vienos gydymo eilės. Pavyzdžiui, neužtenka chemoterapijos – tenka taikyti ir kitokį gydymą.

„Iš to, ką jūs papasakojote, matyti, kad jūsų liga iki šiol nesukėlė jokių sunkumų. Dabar, kai hemoglobinas nukrito iki 80 g/l, greičiausiai reikėtų taikyti gydymą. Turėtumėte kreiptis į hematologus, kurie įvertins, ar reikia pradėti gydymą“, – patarė gydytojas.

Reikia dendritinių ląstelių?

Renginyje sulaukta klausimų ir apie kitą ganėtinai naują vėžio gydymo būdą – imunoterapiją.

„Jos tikslas – suaktyvinti paties paciento imuninę sistemą kovoti su naviku. Tačiau kiekvienas navikas yra skirtingas ir ne visi jie yra jautrūs imunoterapijai. Kalbant, pvz., apie kasos vėžį, būtent kasos adenokarcinomą, – tai yra navikas, puikiai pasislepiantis tiek nuo mūsų imuninės sistemos, tiek nuo taikomų imunoterapijos metodų. Taigi, sakyti, kad visiems navikams tinka imunoterapija, negalime. Gydymas turi būti parenkamas individualiai. Kartais imunoterapija taikoma viena, kartais – su chemoterapija, tačiau tai yra individualus gydymas ir jis turi būti parenkamas individualiai“, – pabrėžė R.Kupčinskaitė-Noreikienė.

Onkologiniai pacientai teiravosi ir dėl imunoterapijos dendritinėmis ląstelėmis taikymo. „Po pusantrų metų nuo krūties vėžio diagnozės atsinaujinus ligai, man nustatytos metastazės plaučiuose, krūtinkaulyje, limfmazgiuose. Vartoju keturių rūšių vaistus. Pažanga yra, gydymo poveikis yra – metastaziniai navikai sumažėjo. Ar tokioje situacijoje verta atlikti imunoterapiją dendritinėmis ląstelėmis?“ – klausė viena iš renginio dalyvių.

Rita Kupčinskaitė-Noreikienė. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Kiek man žinoma, krūties vėžio gydymo dendritinėmis ląstelėmis terapija neturi trečios fazės įrodymų lygmens, kuris yra labai svarbus. Dėl to mes tokio gydymo nerekomenduotume. Minėjote, kad taikomas gydymas yra efektyvus. Žiūrint į ateitį, parenkant tolimesnių eilių gydymą, būtų naudinga atlikti paprastą ar skystąją biopsiją ir įvertinti molekulinį naviko profilį“, – rekomendavo R.Kupčinskaitė-Noreikienė.

Drastiškos priemonės

Gydytojai atkreipė dėmesį į tai, kad šiais laikais ne tik internete, bet ir knygose galima rasti daug nepatikimos, nepatikrintos informacijos apie vėžio gydymą. Todėl, ieškant patikimos informacijos, visada svarbu atkreipti dėmesį į jos šaltinį – ieškoti būtent onkologinių ligų gydymo srityje besispecializuojančių gydytojų pateikiamos informacijos.

„Onkologiniai pacientai kartais griebiasi drastiškų priemonių. Pavyzdžiui, vienoje knygoje apie vėžį aprašomi įvairių vaistų deriniai, kurių nauda gydant vėžį neįrodyta. Ir kai kurie žmonės, bijodami chemoterapijos, saujomis geria vaistus nuo virusų, antibiotikus ir pan. Mes matome visišką disonansą: žmonės netiki tuo, kas patikrinta, ką siūlo medicina, bet lengvai renkasi tai, kas nepatikrinta ir net gali būti kenksminga“, – sakė M.Simutis.

Matome visišką disonansą: žmonės netiki tuo, kas patikrinta, ką siūlo medicina, bet lengvai renkasi tai, kas nepatikrinta ir net gali būti kenksminga.

Į drastiškas priemones, bandant išsigydyti vėžį savarankiškai, be medikų pagalbos, atkreipė dėmesį ir pacientų atstovas V.Šaulys: „Teko girdėti, kad žmogus, siekdamas išsigydyti vėžį, malė ir valgė nuodingą grybą – raudonąją musmirę. Kyla klausimas, nuo ko žmogus išėjo: nuo musmirės ar vėžio.“

Jis pabrėžė nedarantis eksperimentų su savimi – nenaudojantis jokios priemonės kaip esą naudingos kovojant su vėžiu, kol negaunantis įrodymų apie tai bent iš 3–4 patikimų informacijos šaltinių.

Kauno klinikų gydytojos dietologės Rūtos Petereit teirautasi, kiek svarbi mityba sergant onkologinėmis ligomis.

Gydytoja teigė, kad maisto medžiagų kiekvienam žmogui reikia individualiai ir tik įsigilinus į jo ligą, amžių ir kitus duomenis galima parinkti vienokį ar kitokį maitinimosi būdą. Tačiau ir R.Petereit atkreipė dėmesį į kitų forumo dalyvių pastebėtą tendenciją griebtis kraštutinumų: „Žmonės, išgirdę onkologinės ligos diagnozę, imasi visų kraštutinumų, naudojasi tiek kaimynų, tiek kitų pažįstamų patarimais, skaito knygas, kurios gali būti ir klaidingos. Išgirdus onkologinės ligos diagnozę nereikėtų panikuoti, pulti naršyti internete ir eksperimentuoti su savimi. Pirmiausia reikėtų pasitarti su gydytojais specialistais, tarp jų – gydytojais dietologais“, – anot R.Petereit, nemokamos jų konsultacijas turi būti užtikrinamos ambulatoriniu lygmeniu visoje Lietuvoje.

Siuntimą pas gydytoją dietologą gali išrašyti tiek šeimos gydytojas, tiek bet kuris gydytojas specialistas. Jei šiuo būdu gauti nemokamą gydytojo dietologo konsultaciją sudėtinga, R.Petereit siūlė kreiptis į Pagalbos onkologiniams ligoniams asociaciją (POLA). Šios asociacijos iniciatyva per mėnesį suteikiama apie 30–40 gydytojų dietologų konsultacijų.

Onkologinių pacientų mityba dažnai nepakankama, jiems ima kristi svoris. „Mitybos nepakankamumo iš pažiūros diagnozuoti negalime, tačiau labai svarbu, kad jo nebūtų. Jei žmogus prieš susirgdamas onkologine liga serga nutukimu ir susirgęs numeta 5 kg, atrodo, nieko tokio, tačiau kliniškai tai yra labai svarbu. Bent 5 proc. svorio kritimas ligos pradžioje ir toliau sergant gali lemti tolimesnį gydymo parinkimą“, – sakė R.Petereit.

Ar priklauso masažas?

Onkologiniams ligoniams dažnai po gydymo pasireiškia limfostazė – limfos nutekėjimo sutrikimas. Ji gydoma limfodrenažiniais masažais. Viena renginio dalyvė išsakė problemą: „Esant limfostazei, gydytojai skiria reabilitaciją, tačiau poliklinikose limfodrenažinio masažo neatliekama. Tenka pagalbos ieškoti privačiai, mokėti už masažus iš savo lėšų. Kodėl limfodrenažinis masažas nekompensuojamas?“

Forumo dalyviai buvo patikinti, kad tokie masažai yra kompensuojami. „Masažo metodika, technika onkologiniam ligoniui yra kiek kitokia, nei įprastai. Mes jau atliekames tokius masažus, adaptuotus pagal onkologinį sindromą“, – patikino Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius Raimondas Kubilius.

Forume dalyvavę pacientai apgailestavo, kad jiems dažnai siūloma medicininė reabilitacija poliklinikose, o ne ligoninėse ar sanatorijose. „Norime, kad medicininė reabilitacija liktų sanatorijose. Kodėl dabar reabilitacija perkeliama į poliklinikas?“ – nuskambėjo klausimas iš auditorijos.

„Išduodami siuntimą gydytojai labai dažnai nurodo, esą pacientas privalo rinktis gydymą toje pačioje gydymo įstaigoje, o ne kažkur kitur. Tačiau iš tiesų jūs lygiai taip pat galite rinktis ir stacionarinę gydymo įstaigą, ir ambulatoriją, ir sanatoriją. Nėra tokio ribojimo, kad žmogus privalo rinktis reabilitaciją ambulatorijoje“, – informavo forume dalyvavusi Kauno teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Rasa Valinskaitė-Barščevičienė.