Javų laukuose nuo ryto iki sutemos burzgia kombainai, kita galinga žemės ūkio technika. Kauno rajone įpusėjo žieminių grūdinių kultūrų javapjūtė.

Būsimo derliaus neprognozuoja

Šiomis dienomis grūdų augintojų žvilgsniai nukreipti į dangų: lis ar ne? "Kol kas sekasi labai neblogai – matyt, Dievulis padeda. Oro sąlygos imti derlių – idealios. Jei dar kurį laiką bus giedra, nelis, sugulusius kviečius nukulsiu ir klebonui nešiu kalakutą, kad išprašė giedros", – šyptelėjo ūkininkas Alfredas Rinkevičius. Praėjusios savaitės pabaigoje ūkininkas buvo nukūlęs pusę auginamų žieminių kviečių ploto. "Po tokios sausros grūdai sausi. Gerai, kad nereikia džiovinti. Drėgmė – 12–13 proc. Žodžiu, ideali", – pasakojo ūkininkas.

Nemažą dalį jo auginamų žieminių kviečių išguldė audra. "Per laukus sūkuriais perėjo didelis vėjas, lietus ir išguldė javus. Jokių išmokų už tai negaunu – jų neprašau, kaip ir paskolų neimu, – pasakojo A.Rinkevičius. – Nukultume 25 ha per dieną, bet išguldytus javus sunkiau imti – pirmiausia reikia juos pakelti, tada kulti. Tam naudojame javų kėliklį – specialų kombaino priedą. Dėl to krenta darbo našumas – išguldytų javų tik 15 ha per dieną nukuliame", – sakė A.Rinkevičius

Javus ūkininkas kulia 2003 m. gamybos CLAAS firmos kombainu ir sako, kad šis – jau senokas. "Būtinai reikia naujesnio. Turiu labai gerą kombainininką – sūnų, pats išmokiau, nuo 10 klasės kombainą vairuoja, prižiūri, viskas sutepta, prižiūrėta, į lauką nevažiuoja technikos nepatikrinęs", – kartu ūkininkaujančiu sūnumi džiaugėsi pašnekovas.

A.Rinkevičius neprognozavo, koks būsiąs šiemetis derlius. "Aš neužsiimu prognozėmis, tai – labai nedėkingas reikalas. Jei Dievulis atsiųs uraganų, visos prognozės bus šuniui ant uodegos. Derlių skaičiuoju tada, kai parduodu. Kai žmona nesugeba visko išleisti, ir man dar palieka – vadinasi, geras derlius buvo", – juokavo ūkininkas.

Kulia nauju kombainu

Babtų ir Domeikavos seniūnijos ūkininkas R.Šidlauskas ūkininkauja su sūnumi Tomu. Javus tėvas ir sūnus kulia R.Šidlausko šiemet pirktu nauju "John Deere" firmos kombainu. Pirkdamas 300 tūkst. eurų kainuojantį kombainą jaunasis ūkininkas tikėjosi gausiąs ES paramos, tačiau pasikeitė jos skyrimo sąlygos.

"Nacionalinė mokėjimo agentūra 2014–2020 m. finansiniam laikotarpiui įvedė naują vertinimo sistemą siekiantiesiems paramos. Nesurinkau reikiamo balų kiekio ir negavau paramos. Pasirodo, našesnių žemių savininkai gauna mažiau balų. Būtume žinoję, kad paramos negausime, būtume to kombaino nepirkę. Dabar penkerius metus būsime banko įkaitais", – apie pasiimtą paskolą naujai technikai įsigyti užsiminė R.Šidlauskas.

Laukia geresnių kainų

Kalbinti ūkininkai sakėsi neskubantys dabar parduoti grūdų derliaus. Kaip ir daugelis savo sandėlius turinčių ūkininkų, jie laukia, kol žiemą grūdų supirkimo kaina išaugs. Vienas iš stambiausių rajono ūkininkų Juozas Staliūnas pripažino, kad saugant grūdus žiemai nebūtinai laimima. "Palyginsiu: kažkada auginome burokėlius. Rudenį, kai kasėme, už juos davė po rublį. Prognozavo, kad pavasarį mokės po 2 rublius – laikėme. O iš tiesų pavasarį juos teko po 20–30 kapeikų parduoti", – prisiminė J.Staliūnas.

Išankstinių pardavimo sutarčių su fiksuota kaina pašnekovas sakė nesudarantis. "Nežaidžiame taip, nes jei tik tokią sutartį sudarai, paskui naktį nemiegi, galvoji: ar jau praradai pinigus, ar dar ne", – sakė J.Staliūnas.

Jis pasakojo nukūlęs beveik pusę žieminių kviečių ploto. "Dabar situacija tokia: grūdas – nunokęs, o šiaudas – dar žalias. Žiema buvo nebloga, o pavasarį daigai užmirko. Puolėme gelbėti, davėme reikalingų medžiagų. Šiaip taip jie atsigavo, augo, paskui užėjo sausra. Visokie ekspertai puolė prognozuoti, kad bus rekordinis derlius – 12 t/ha. Trąšų ir kitokių preparatų pardavėjai ėmė mus įtikinėti: purkškite tiek nuo ligų, tiek  pastiprinti augalui – juk derlius rekordinis bręsta, reikia pamaitinti javą. Mes maitinome, – pasakojo J.Staliūnas. – Bet patrini varpą ir matai – yra daug smulkių grūdų. Mėnesį mūsų krašte nebuvo lietaus, tai ir grūdai smulkesni. Stebuklo nebus. Kiekis grūdų gal ir didesnis, bet jis brangus. Atsižvelgiant į tai, kiek šiemet į tuos javus įdėjome, kiek papildomai tręšėme ir visa kita, mums tas derlius brangiai atsiėjo."

J.Staliūnas taip pat nesiėmė prognozuoti, koks būsiąs šiemetis derlius. "Kol ne visas derlius aruode, negaliu pasakyti, geras jis bus ar blogas. Galiu pasakyti, kiek jo anksčiau nuimdavau. Gal dvejus metus iš eilės žieminių kviečių ėmiau vidutiniškai 6–6,5 t/ha. Man tai yra prastas derlius. Bet aš čia įskaičiuoju visą plotą – ir tą, kur palei mišką ištrypė šernai, ir išguldytus javus. O kai kur gal ir 8–9 t/ha ėmiau", – skaičiavo J.Staliūnas.

Pavojingi elektros tinklai

J.Staliūno javų laukai geltonuoja prie autostrados Kaunas–Klaipėda ties Babtais. Pakele nutiesta sena elektros linija. Ūkininkas prisipažino kiekvienąkart su baime važiuojantis po tęsiantis karščiams nutįsusiais laidais. Po nelaimės Kėdainių rajone, Jono Talmanto ūkyje, kai nuo aukštos įtampos elektros laidų iškrovos užsidegė kombainas, J.Staliūnas kreipėsi į LESTO. Šiai bendrovei priklauso pavojų kelianti elektros linija. "Visi žino – esant karštam orui, laidai ištįsta. 2013 m. raštu kreipiausi į LESTO. Parašiau, kad dėl nukarusių elektros tinklų man pavojinga dirbti lauką. Per tuos dvejus metus šiuo klausimu iš LESTO jokio atsakymo nesulaukiau. Praėjusią savaitę paskambinau į šią bendrovę, priminiau, kad situacija nepasikeitė. Man perskambino inžinierius, sako: pas jus čia avarinė linija, 2017 m. ją iškelsime. Čia, matyt, taip, kaip ir kitose srityse Lietuvoje: kol neįvyksta nelaimė, tol niekas nedaroma", – apibendrino J.Staliūnas.

Bendrovės LESTO Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovė Lina Rimkutė-Žičkė "Kauno dienos" žurnalistus patikino, kad ši elektros linija bus tvarkoma operatyviai. "Ateinančią savaitę ši linija bus tvarkoma, kad būtų išspręsta situacija trumpuoju laikotarpiu. Kadangi tai sena linija, bet kokiu atveju buvome planavę ją rekonstruoti – apie tai ūkininką ir informavo apžiūrėti linijos atvykęs bendrovės inžinierius. Tačiau, esant rizikingai situacijai, visada imamės atsargumo priemonių, tai darome ir šiuo konkrečiu atveju", – sakė L.Rimkutė-Žičkė.

Komentaras

Alvydas Rimdeika

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas

Žieminių grūdinių kultūrų javapjūtė Kauno rajone persirito į antrą pusę, ir derlius turėtų būti geras. Kauno rajonas – Vidurio Lietuva, šiame regione geriausios žemės ir didžiausi derliai. Tiesa, skirtinguose rajono kraštuose žemė nevienoda: didžiausi derliai būna Babtuose, Vandžiogaloje, Vilkijoje. O Rokuose, Alšėnuose, Zapyškyje – žemės lengvesnės ir derliai mažesni. Šiose seniūnijose 8–9 t/ha kviečių niekas nekulia.