Gegužės 9-oji – kapinėse su pasidarkymais

Pabrėžtinai santūrūs

Likus keliolikai minučių iki 10 val., prie kapinių vartų spietėsi maždaug dešimties žmonių būrelis, klausantis nurodymų juodai apsirengusio vyro – Rusijos ambasados Lietuvoje atstovo Andrejaus Gasiuko.

Po trumpo pasitarimo visi lėtu žingsniu pajudėjo link praėjusiais metais nukelto paminklo sovietiniam kariui, padėjo gėlių ir nuotrauką su paminklo atvaizdu.

Paskui buvo nešamas vainikas prie kito paminklo – gedinčią moterį vaizduojančios „Motinos tėvynės“. Viskas vyko pabrėžtinai santūriai, beveik be replikų žurnalistams (tiesa, viena moteriškė fotografei mestelėjo: „Gal mirusiųjų bijote…“).

Vengė Ukrainos temos

„Kasmet ateinu į tuos kapus pagerbti milijonų žuvusių Didžiajame tėvynės kare, kuriame kovojo visi broliškų respublikų žmonės. Mirusius, žuvusius žmones reikia pagerbti. Mes čia atėjome grynai simboliškai“, – sakė gėlių prie paminklo padėjęs Michailas Kalčiuginas.

Rusijos ambasados atstovas A. Gasiukas žurnalistams kalbėjo, kad šią dieną Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojai lanko Didžiajame tėvynės kare žuvusių kapines daugiau nei 30-yje Lietuvos miestų ir atiduoda pagarbą, anot A. Gasiuko, už Lietuvos žemės išlaisvinimą iš vokiečių fašistų užgrobėjų.

Žiedai: nukelto paminklo vietoje paklojo gėlių. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jo tvirtinimu, gegužės 9-osios reikšmė – nenykstanti ir didžiulė.

„Visi žinome, kad tai sunkiausias karas žmonijos istorijoje, daugybė žmonių žuvo, kad būtų nugalėtas fašizmas. Visa šalis kovojo, visų tautybių, 16-oji lietuviškoji divizija“, – kalbėjo ambasados darbuotojas.

Jis apgailestavo, kad nuolat mažėja karo veteranų ir dabar jų yra likę tik vienetai.

Teritoriją ir aplinkinius kvartalus prevenciškai tikrina policijos patruliai, aplinką stebi ir mūsų darbuotojai.

Paklaustas apie Rusijos invaziją į Ukrainą ir šioje šalyje žudomus žmones, ambasados darbuotojas ragino atsiriboti nuo šios temos.

Energingai patrypė

Kai vainikas buvo padėtas ir būrelis pasuko atgal, prie paminklo pasirodė įvairiose protesto akcijose Kaune savotiškai pagarsėjęs Vladimiras Moskvičiovas.

Jo kelnės buvo labai trumpos, todėl aiškiai matėsi į sportbačius įkišti kojų protezai, kurių kokybę jis pademonstravo energingai patrypdamas. Paskui klojo raudonus gvazdikus, klaupėsi ir lenkėsi iki žemės.

„Kalbėjau apie tą padėtį, kurioje atsidūrė Lietuva. Aš nebijau, aš Ukrainos pilietis ir noriu taikos. Dirbau Lietuvos sraigtasparnių bazėje, geležinkeliuose. Pažiūrėkite, kiek ten dabar traukinių į Ukrainą. Čia mano dėka“, – rišlumo stokojančiame pasisakyme kalbėjo bravūriškai nusiteikęs vyras.

Lyderis: kukliai ceremonijai vadovavo Rusijos ambasados Lietuvoje atstovas A. Gasiukas (greta raudono vainiko)./Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teritorija kontroliuojama

Gegužės 9-osios minėjimas Aukštųjų Šančių karių kapinėse truko maždaug valandą. Savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovas Račardas Čėsna „Kauno dieną“ informavo, kad incidentų, tvarkos pažeidimų neužfiksuota.

„Teritoriją ir aplinkinius kvartalus prevenciškai tikrina policijos patruliai, aplinką stebi ir mūsų darbuotojai“, – sakė direktorius.

Praėjusių metų gegužės 9-ąją Aukštųjų Šančių karių kapinėse ant medžių buvo išpaišytos raidės Z ir V – karo ir prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą palaikymo simboliai.

Minėjimas Vilniuje – kuklesnis

Antradienį Rusijai švenčiant vadinamąją Sovietų Sąjungos pergalę prieš Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, norintys paminėti šią progą tradiciškai rinkosi ir sostinės Antakalnio kapinėse.

Nuo antradienio ryto kelios dešimtys žmonių apsilankė prie anksčiau buvusių, tačiau praėjusių metų gruodį nukeltų skulptūrų sovietų kariams – jie renkasi daugiausia pavieniui, be didesnės pompastikos, kuri buvo būdinga ankstesniems minėjimams iki Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Atvykę vieni kitus sveikino Pergalės dienos proga, o žuvusius pagerbė daugiausia raudonais gvazdikais.

Dalis mininčių Pergalės dieną pasisakė ir dėl karo Ukrainoje, kaltindami dėl to ne Rusiją, o Vakarus. Kai kurie jų taip pat reiškė nuoskaudų dėl nukeltų sovietinius karius vaizduojančių stelų.

71-ų pensininkas Genrikas Andrijevskis sakė švenčiantis ir gegužės 8-ąją, kai karo pabaigą mini Vakarai, ir 9-ąją.

„Aš gyvenu, jūs gyvenate dėl to, kad jie už mus kariavo prieš fašizmą už laisvę“, – BNS kalbėjo jis.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Sovietinių skulptūrų nukėlimą jis vadino grynu vandalizmu, o karą Ukrainoje – sukurtą Amerikos, o ne Rusijos.

„Ir anglai kišasi, ir visi kišasi, tik kad Rusija nukentėtų. Ukraina ginasi taip, kaip jie galvoja, už laisvę, bet kokią laisvę? Už laisvę buvo 1990-aisiais, 1991-aisiais, tai kokį velnią dabar?“ – kėlė klausimą jis.

Minėjimas vyko stebint policijos pareigūnams, šie, kaip ir pernai, vertino, ar besirenkantys nesegėjo uždraustos sovietinės simbolikos – Georgijaus juostelių. Jas demonstruoti Seimas uždraudė po Rusijos invazijos Ukrainoje.

Buvusio paminklo vietoje – Rusijos ir Baltarusijos ambasadų vainikai, čia skambėjo ir sovietinę pergalę šlovinančių dainų įrašai.

56-erių Andrejus sakė, kad šią dieną „Tarybų armija išlaisvino Europą nuo fašizmo“.

„Senukai kariavo, konclageriuose buvo“, – BNS kalbėjo jis.

Paklaustas, kaip vertina, kad sovietinės skulptūros buvo nukeltos, Andrejus citavo XIX a. imperinės Vokietijos kanclerį Ottą von Bismarcką.

„Jau šiandien sakiau tą frazę, kažkada Bismarckas pasakė, kad žmonės, kurie nuneša paminklus praeities, neturi ateities. Čia visur apie viską“, – BNS sakė jis.

Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienos, kaip ją vadina Rusija, minėjimas Lietuvoje kelia papildomą įtampą, nes po karo šalis liko okupuota Sovietų Sąjungos.

Šaltinis: BNS