Gatvė, po kuria teka upelis Girstupis

Urbanistų kritikuojama ir tarsi niekuo neypatinga, tačiau skambiai pavadinta – Kovo 11-osios g. nuo pat savo atsiradimo išsaugojo tris traukos centrus: "Girstupį", Draugystės parką ir Dainavos turgavietę.

50 metų istorija

Kovo 11-osios g. negali pasigirti išauginusi daugybę žymių žmonių, negali pasididžiuoti savo blokinių namų architektūra ar kaimynų bendruomeniškumu. Nors urbanistas Saulius Lukošius nevadina jos net miesto gatve, o tik apstatyta teritorija su transporto koridoriumi, čia prabėgo ne vieno vaikystė ir ne vienas turi sau mielų prisiminimų, kad ir pakeliui į mokyklą klampojant po pelkėtas molynes.

Kai septintajame dešimtmetyje buvo projektuojama Ramybės g. (pirmasis jos pavadinimas), ėjusi priemiesčio tyrlaukiais palei kelis privačius namus, S.Lukošius buvo dar moksleivis. Tačiau vėliau įsiliejęs į Miesto statybos projektavimo instituto architektų gretas jis suplanavo Eigulių ir Šilainių mikrorajonus, buvo Kauno miesto 2003–2013 m. bendrojo plano projekto vadovas ir keleto bendrojo plano dalių autorius, todėl yra turbūt vienas daugiausia apie Kauno gatves žinančių žmonių.

Nors Kovo 11-osios g. nėra pati įdomiausia Kauno istorijos dalis, kažkokiomis aplinkybėmis ji vis dėlto atsirado ir dabar dar galime įžvelgti daugiau nei prieš pusšimtį metų įgyvendinto projekto sprendimų.

Nebūtinai rami gatvė

Gatvė prasideda ties VI fortu. Pasak S.Lukošiaus, pačiu seniausiu, bet ir gana nepatogiu žiedu Kaune. "Projekto vykdytojai pasakojo, kad įrengdami šį žiedą rado žmonių kaulų", – prisiminė urbanistas. Kadangi VI forte buvo laikomi karo belaisviai, tai buvo sakoma, kad žiedas pastatytas ant jų palaikų.

Pirmasis gatvės kvartalas, anksčiau vadintas Ramybės kvartalu, išsaugojęs senojo miesto veidą – kairėje gatvės pusėje vis dar stovi eilė individualių namų. Pasak S.Lukošiaus, šioje atkarpoje dar galima įžiūrėti klasikinės gatvės bruožų – platūs šaligatviai, sklypais apribota gatvės erdvė.

Nors Ramybės pavadinimas lyg turėjo pažymėti itin ramią gatvę, S.Lukošius tikina, kad tokioms priemiesčio gatvėms tiesiog būdavo suteikiami kuo neutralesni pavadinimai, o svarbesnėms – politinių figūrų vardai. 1965 m., švenčiant Lietuvos Sovietų Sąjungos sudėtyje 25 metų jubiliejų, gatvė pervardyta į LTSR 25-mečio. Toks pavadinimas liko iki pat Kovo 11-osios vardo suteikimo.

Švytuoklinė emigracija

Didžiausias gatvės ir rajono centras buvo "Girstupio" kultūros ir prekybos kompleksas. Pasak S.Lukošiaus, jį suprojektavo architektas Vytautas Dičius su architektu Algimantu Lėcku, o Dirbtinis pluoštas savo lėšomis pastatė kultūros rūmus savo darbuotojams ir miesto gyventojams.

"Tai buvo lyg pramoninio ir gyvenamojo Kauno paribys. Visas miestas, kuris buvo statomas anksčiau, buvo kaip įvairių funkcinių zonų mišinys, kur visuomeninės, pramoninės, daugiafunkcės ir gyvenamosios zonos buvo susipynusios ir susimaišiusios. Naujasis Kaunas pagal to meto planavimo tendencijas ir normas buvo planuotas stambiomis skirtingomis zonomis: visuomenine, pramonine, gyvenamąja, rekreacine ir komunaline, kur talpinti ir garažų masyvai. Gyventojai gyveno vienur, dirbo kitur, automobilį laikė dar kažkur, pvz., Šiaurės pr., vyko savotiška švytuoklinė migracija. O dar buvo kolektyviniai sodai užmiestyje", – urbanistas aiškino, kiek daug laiko toks švytavimas atimdavo.

Upelio slėnis

Pasak S.Lukošiaus, "Girstupio" pavadinimas neatsitiktinis – kitoje gatvės pusėje teka upelis Girstupis. Anksčiau upelis tekėjo paviršiuje, o dabar jis teka vamzdžiais, išlenda į paviršių ties Zoologijos sodo riba, po to vėl teka po Tunelio g. ir į Nemuną. Urbanistas nesupranta, kaip atsirado "Girstučio" pavadinimas – nieko bendro neturintis su jokia geografine nuoroda.

Taigi prie pat šaligatvio esantis duburys yra senas Girstupio slėnis, užpiltas, kanalizuojant upelį.

"Problema, kad Girstupis nuolat buvo teršiamas, nes dalis individualių namų savininkų buvo nelegaliai į jį nukreipę savo kanalizacijos vamzdžius", – S.Lukošius pasakojo, kad apie dvidešimt metų šis duburys nebuvo visai išnaudojamas.

Tik neseniai jis nuo gatvės ir ant šlaito stovinčių dvylikaaukščių namų buvo sutvarkytas, įrengti laiptai, slėnyje įrengta vaikų žaidimų aikštelė, treniruokliai, poilsio zona su žaliąja veja ir suoliukais. Tai padaryta vietinės bendruomenės rūpesčiu. Dabar čia vyksta bendruomenės šventės, slėnis tapo mėgstama gyventojų poilsio vieta.

Bermudų trikampis

Į Kovo 11-osios g. įvažiavę seniausiu Kaune žiedu, kuris dėl penkių gatvių sankryžos sulaukė mūsų pašnekovo kritikos, pavažiavę tolėliau įsukame į dar vieną unikalų, didžiausią Kaune transporto žiedą.

"Taikos pr. buvo pagrindinė naujojo Kauno vidinė magistralė – nuo Vilijampolės per Savanorių pr. ir Taikos gyvenamąjį bei Naujasodžio pramonės rajonus iki pietrytinio Kauno aplinkkelio. Tokia didžiulė sankryža buvo padaryta todėl, kad po jos apačia turėjo eiti minėta magistralinė gatvė. Aš siūliau, kad Kovo 11-osios g. būtų galima pratęsti virš žiedo, kad nereikėtų tiek važinėti ratais", – urbanistas prisimena, kiek tais laikais dėl tokių sankryžų pykosi su kelių inžinieriais, bandė jiems paaiškinti, kad tokiam žiedui vieta užmiesčio magistralėse, o ne mieste, bet jiems svarbiau buvo formalios normos.