Filosofas G. Mažeikis: Kaunas turėtų išnaudoti savo didžiuosius monstrus

Skirtingais laikmečiais Kaune sukurta paveldas mieste kuria aplinką, kuri ne tik traukia turistus, bet ir skatina pačių miestiečių mąstymą, supratimą bei generuoja ekonomiką. Tuo įsitikinęs Vytauto Didžiojo universitete dirbantis humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Gintautas Mažeikis, kuris pasidalino savo mintimis apie Kauno lietuviškumą, užsienio studentų įtaką ir miesto perspektyvas.

– Kaunas yra vadinamas lietuviškiausiu miestu. Kokią reikšmę tai turi miestui?

– Lietuviškumas ir senasis Kauno paveldas miestiečiams atveria kitokias perspektyvas. Istorinė atmintis mums padeda protingiau suprasti savo pačių aplinką, o iš tarpukario Lietuvos atkeliavę nepriklausomybės įpročiai suteikia pozityvius ir teigiamus lūkesčius.

Iš viduramžių atkeliavęs paveldas, taip pat caro imperinės pusės fortai, įtvirtinimai ir bažnyčios bei tarpukario Lietuvoje sukurtas paveldas kuria aplinką, kuri ne tik pritraukia turistus, bet ir skatina mąstymą, supratimą, generuoja ekonomiką.

– 2022-ais metais Kaunas siekia tapti Europos kultūros sostine. Kokia kultūros svarba yra miestui ir kauniečiams?

– Europos kultūros sostinės projektas buvo sugalvotas tam, kad paskatintų ne sostines, o regioninius miestus investuoti į kultūrą, plėtoti ją. Aš labai palaikau šią idėją. Bet jai reikia ruoštis. Vienas iš pasiruošimų yra skatinti modernizuotis Kauno miesto dailės galerijas, teatrus, atsinaujinti muziejams. Svarbu išpuošti ir tvarkyti miestą, kad būtume patrauklūs atvykstantiems turistams ir jie norėtų pakviesti savo draugus čia atvykti.

– Esate akademinės bendruomenės narys ir kasdien matote studentus. Ką unikalaus Kauno miestui atneša iš kitų šalių atvykę studentai?

– Universitetuose yra sukuriama labai pozityvi ir kūrybinga tarptautiškumo erdvė. Studentai iš užsienio skatina mūsų pačių studentus lavintis, tobulėti, šnekėti užsienio kalba. Kai kurie iš jų yra menininkai, rengia performansus ir parodas, ir nori integruotis į miesto galerijas, miesto erdves.

Į Kauną tiesiog atiteka turtas, kurį reikėtų kuo galima ilgiau čia išlaikyti, pritraukti, vilioti, kad jo daugiau atvyktų. Su studentais iš užsienio prabunda galerijos, erdvės, kavinės, pokalbiai, susirašinėjimai, kelionės, papildomų pajamų gauna oro linijos, traukiniai, lėktuvai.

– Kokia vieta Kaune jums yra brangiausia?

– Aš visą gyvenimą vaikštau į turgus ir mėgaujuosi jų aplinka. Man patinka žiūrėti kaip Aleksoto, Zanavykų, prie pilies esanti turgus vystosi, plėtojasi. Ir man malonu pasakyti, kad miesto savivalda pradėjo kreipti dėmesį į turgus, tvarkydama kelius aplink juos.

Turgus yra aplinka, kuri pritraukia labai daug žmonių. Jie dažniausiai nebūna labai turtingi. Tai vidutinio pragyvenimo lygio ar skurdesni žmonės, kurie mėgsta pasivaikščioti, pasišnekėti. Taip pat atvažiuoja ūkininkai. Ir jiems turgų aplinka yra labai svarbi – ji turi būtų higieniška, sutvarkyta, saugi.

– Ką galėtumėte pasiūlyti Kauno miestui?

– Vienas Kaunui galimai įdomus projektas, susijęs su subkultūromis, yra vadinimas skvotinimu. Skvotinimas – tai pusiau legalus, suderintas ar nelegalus apleistų pastatų apgyvendinimas. Įvairiose pasaulio šalyse vyksta skvotinimo veiksmai ten, kur tušti pastatai stovi dešimtmečius. Tokios šalys kaip Danija, Kroatija yra linkusios remti skvotinimą savivaldybių lygyje.

Kaunas su savo didžiaisiais monstrais yra palanki erdvė skvotinimui. Ir, turint omenyje, kad šalia yra oro uostas, kuris ieško ir siekia dinamikos su savo pigiais reisais, šis projektas galėtų būti įdomus ir reikšmingas, ir susietas su kultūriniais, ir su meniniais projektais, ir su vizija Kaunas – Europos kultūros sostinė.

– Kas galėtų paskatinti didesnį Kauno miesto augimą?

– Kauno augimą užtikrina geras susisiekimas. Daugybę kauniečių išvažiavo gyventi į Vilnių, nes nebuvo patogaus ir greito susisiekimo, bet kai atsirado greitieji traukiniai, iš karto daugiau stiprių, įdomių, talentingų vilniečių atvažiavo čia dirbti.

Dėka gero susisiekimo mieste augtų įvairios paslaugos, kultūros renginiai, į miestą atvažiuotų talentingesni žmonės. Taip pat miesto nesibaidytų užsieniečiai, kad jie Kaune bus uždaryti kaip į kokį geto, iš kurio negalės išvažiuoti aplankyti kitų miestų. Šis susisiekimo skatinimas, aplinkkeliai, autobusų maršrutai, traukinių greičiai, jeigu dar atsidarytų maršrutas į Varšuvą, jeigu dar geriau veiktų Kauno oro uostas su savo pigiaisiais skrydžiais, neabejotinai paskatintų kultūrinę, meninę ir intelektinę miesto raidą.