Po įnirtingų debatų dėl lengvųjų automobilių eksperimentinio eismo organizavimo Kauno miesto savivaldybės Saugaus eismo komisija tokiam siūlymui vienbalsiai pasipriešino.

Išgirdę architekto Šarūno Kiaunės pristatymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos nariai neapsiėjo be diskusijų.

„Visas pasaulis saugo senamiesčius, o mes norime paleisti transportą. Kur tai matyta? Ar toks sprendimas tikrai išgelbės tą merdėjantį verslą Laisvės alėjoje? Nepritariu tokiam absurdiškam siūlymui“, - kategoriškai pareiškė Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Vytautas Vasilenko. - Apskritai, gal per daug pinigų turime, kad užsakinėjame tokius projektus, o gal čia gelbėjame darbo neturinčius architektus.“

Panašių replikų eismo saugumo komisijos posėdyje pasigirdo ir daugiau. Kai komisijos pirmininkas Vytas Bancevičius pasiūlė baigti debatus balsavimu, dauguma susirinkusiųjų pareiškė nepritariantys bet kokiems siūlymams paversti Laisvės alėją transportui atvira gatve.

„Kuo vadovaujantis mes čia balsuojame? Mane įrašykite atskirai. Aš šiuo klausimu apskritai nebalsuoju, nes tai viršija komisijos kompetenciją“, - kolegoms atkirto Pranas Paškevičius.

Savojo pristatymo metu Š.Kiaunė bandė raminti salėje kilusias aistras, aiškindamas, kad tai tėra papildomas elementas į Laisvės alėjos rekonstrukcijos techninį projektą. Jo tikinimu, šis eksperimentas be kelio ženklų daugiau beveik nieko nekainuotų. Automobiliai galėtų viena eismo juosta judėti nuo I.Kanto gatvės ir pasiekti kitą Laisvės alėjos galą. Šviesesnė alėjos dalis būtų palikta pėstiesiems ir dviratininkams, o dažniau šešėlyje skendinčia puse vakarais važinėtų automobiliai. Dėstydamas savo idėjas schematiškai, Š.Kiaunė savo iniciatyva vaizdžiai pateikė ir galimybes parkuoti automobilius. Tokia idėja dar labiau pakurstė komisijos posėdyje įsiplieskusias aistras.

P.Paškevičiui kilo ir daugiau klausimų dėl architekto Š.Kiaunės rengiamo Laisvės alėjos rekonstrukcijos techninio projekto. Anot miesto tarybos nario, bandymai parengti Laisvės alėją automobilių eismui gali kainuoti pernelyg daug: „Tik pagalvokite, kas bus, jei rekonstrukcijos metu išleisime milžiniškas sumas kokybiškam, automobilių eismui tinkamam grindiniui, o netrukus paaiškės, kad eksperimentas nepasitvirtino. Pinigai bus išleisti vėjais.“

Š.Kiaunė čia atsakė taikliu kontrargumentu: „Nežiūrint to, ar automobiliai važiuos, ar ne, viskas apskaičiuota taip, kad grindinys atlaikytų net sunkiasvores transporto priemones. Juk ugniagesių automobiliai ar kitų specialiųjų tarnybų transportas vienaip ar kitaip turės važinėti šia gatve ir turime tam pasirengti, kad nelaužytų granitinių trinkelių. Tad jei važiuos gaisrinės sunkvežimiai, tai tikrai nieko nenutiks ir nuo lengvųjų automobilių.“

Vis dėlto panašu, kad Eismo saugumo komisijos nariai pernelyg aršiai reiškė savo emocijas ir nuomones net neįsigilinę į darbotvarkės klausimo esmę. Pastaruoju buvo numatyta spręsti dėl lengvųjų automobilių eksperimentinio eismo Laisvės alėja nuo 18 iki 24 val., nelaukiant rekonstrukcijos pradžios. Tuo tarpu triukšmingai diskutavę valdininkai daugiau dėmesio kreipė automobilių eismui po Laisvės alėjos rekonstrukcijos.

Tik pabaigęs savo pristatymą architektas pažymėjo, kad šiandien ar rytoj paleisti lengvųjų automobilių eismo Laisvės alėjoje techniškai neįmanoma, mat tam trukdo dabartinė suolelių, gėlių klombų sistema ir kitos panašios kliūtys. Be to, dabartinis grindinys tokio krūvio taip pat veikiausiai neatlaikytų, nes jam reikalingas atitinkamas pagrindas.