Revoliucinė vaikų neformaliojo ugdymo tvarka, kurią jau spėta pakrikštyti 15 eurų krepšelio vardu, veikti pradeda spalio 1-ąją. Vis dėlto neaiškumų dar apstu. Ar skuba nepakenks politikų iš anksto išgirtai reformai?

Tebelaukia patvirtinimo

Užklasinės veiklos finansavimu Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siekia paįvairinti neformaliojo ugdymo paslaugas ir suteikti galimybę jomis naudotis su finansiniais sunkumais susiduriančioms šeimoms. Įvedus neformalaus ugdymo krepšelį, vienos organizacijos vaikams sumažins arba visai netaikys jokio mokesčio už būrelius, tačiau kitos valstybinę paramą planuoja panaudoti, pavyzdžiui, pedagogų kvalifikacijai kelti.

Nors naujoji tvarka turi įsigalioti jau kitą savaitę, neaiškumų dėl jos apstu ir tėvams, ir savivaldybėms. Pastarosios dar nespėjo patvirtinti programų, kurių vykdytojams ir atiteks neformalaus ugdymo krepšelio lėšos.

Kol neaiškus vaikų, lankysiančių neformalaus ugdymo veiklas, skaičius, nežinomas ir kiekvienam iš jų teksiantis finansavimas. Pagal švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės pasirašytą tvarkos aprašą vienam mokiniui bus finansuojamas tik vienas būrelis, o savivaldybėms už vieną moksleivį bus pervedama tik 3,18 euro, jeigu būrelius lankys visi vaikai. Tad 15 eurų atsineš tik tų miestų ar rajonų mokiniai, kur būrelius lankys vos kas ketvirtas penktas.

Tėvams nekainuotų

Vienas neformaliojo ugdymo veiklos organizatorių – VšĮ "American English School" Kauno filialas, Kauno miesto ir rajono savaldybėms patvirtinus pateiktą programą, pakviestų vaikus mokytis anglų kalbos nemokamai.

"Mūsų veikla – mokyti. Yra paskelbtas konkursas, todėl norime pasinaudoti galimybe jame dalyvauti ir prisidėti prie vaikų ugdymo", – kalbėjo filialo vadovė Greta Balaišienė.

Už 15 eurų, kuriuos visus galbūt skirs ministerija, miesto ir rajono mokinukai po pamokų būtų mokomi kartą per savaitę po dvi akademines valandas. "Tėveliams jos nieko nekainuos. Kiek bus norinčiųjų, tiek priimsime. Kol kas esame patvirtinti tik kaip paslaugos teikėjai, o netrukus ir mūsų programos bus patvirtintos", – atviravo G.Balaišienė.

Sprendimo dėl programų Kaune laukia 42, o Kauno rajone – 17 jau patvirtintų teikėjų. Vis dėlto sulaukus teigiamo įvertinimo kelionė po biurokratines džiungles dar nesibaigs.

"Tuomet per savaitę turėsime surasti norinčiųjų mokytis ir juos spėti suregistruoti. Problema – fiziškai tai turbūt neįmanoma", – nerimavo mokyklos atstovė.

Nežino įkainių

Įtampą kelia ne tik laiko stoka, bet ir nežinia, koks tiksliai bus finansavimas. Nemažai organizacijų dar nenusprendusios dėl paslaugų kainų, tad sunkoka ir tėvus bei vaikus vilioti į būrelius.

"American English School" Kauno filialas, nusiteikęs neimti jokio mokesčio, jeigu finansavimas būtų 15 eurų.

O jeigu neformalaus ugdymo krepšelis Kaune ir Kauno rajone bus minamalus – 3,18 euro, ar tuomet tėveliams reikės primokėti skirtumą?

"Kol kas laukiame, ar bus patvirtintos programos ir turėsime daugiau informacijos. Todėl atsakyti į jūsų klausimą dabar negaliu", – sakė G.Balaišienė.

Mokėti vis tiek teks?

Vis dėlto kai kuriuos kitus būrelius pasirinkusiems tėvams net ir tuomet, kai vaikui priklausys neformalaus ugdymo krepšelio lėšos, reikės atverti piniginę.

Kauno moksleivių aplinkotyros centras pastarosiomis savaitėmis ūžia tarsi bičių avilys. "Sunkoka, dabar pas mus darbymetis", – pasakojo direktorė Marioleta Matelienė.

Pritraukti neformalaus ugdymo krepšelius centras siekia dešimčia naujai sukurtų programų. "Nežinau, kiek susidarys papildomų grupių. Manome, kad bent po vieną kiekvienoje naujoje programoje tikrai turėtų būti", – tikisi vadovė. Pernai šį centrą lankė 360 mokinių.

M.Matelienė pastebėjo, kad tokia finansavimo programa visiems nauja. "Tėvams nelabai aišku, kaip bus su tais pinigėliais. Pavyzdžiui, apie pusę naujųjų gamtininkų būdavo iš socialiai remtinų šeimų. Jiems už būrelį mokėti nereikėdavo ir dabar nereikės, nes taip nustatyta miesto savivaldybės tarybos", – aiškino M.Matelienė.

O kaip keisis mokestis socialiai neremtinų šeimų atžaloms? Šiame centre jis nekis. "Tiesiog turėsime daugiau lėšų. Be tėvelių ir savivaldybės pinigų, jų dar ateis ir iš valstybės", – džiaugėsi centro vadovė.

Kam bus naudojami neformalaus ugdymo krepšelio pinigai? "Reikės labai įsigilinti į reikalavimus. Pavyzdžiui, skirsime ugdymo priemonėms įsigyti, mokytojų kvalifikacijai, kompetencijai pagerinti", – pasakojo M.Matelienė.

Jaučia konkurenciją

Šiemet Kauno moksleivių aplinkotyros centre pradės veikti miškininkystės ir gamtos fotografijos būreliai. Populiariausi yra jaunųjų gamtininkų, ekologų būreliai. Į juos renkasi pradinių klasių mokiniai.

"Per užsiėmimus pagal metų laikus vyksta tiriamieji, projektiniai darbai, išvykos į gamtą, sveikos gyvensenos propagavimas, žalingų įpročių prevencija. Vaikai sveria savo kuprines, kalbasi apie vaistažoles. Tyrinėja aplink augančius medžius, nagrinėja, kas auga daugiabučių gėlynuose, kokių paukščių daugiausia gyvena Kauno parkuose, tvarko aplinką. Jaunieji zoologai Lietuvos zoologijos sode stebi vilkus, beždžionėles", – vardijo M.Matelienė.

Pašnekovė nedrįso spėlioti, kiek naujosios programos pritrauks vaikų. "Siūlome įvairesnes programas, nes didėja konkurencija. Atsiranda įvairiausių būrelių", – konstatavo ji.

Užimti 70–80 proc. vaikų

Savivaldybių atstovai apie vis labiau spaudžiančius terminus ir dėl to kylančią sumaištį nedaugžodžiavo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika teigė, kad iš viso buvo gautos 186 paraiškos. Anot jo, dėl programų tinkamumo bus sprendžiama iki rugsėjo pabaigos. Anksčiau to padaryti tiesiog nesuspėta.

"Pagal skiriamas lėšas ŠMM formuluoja užduotį padidinti vaikų, užimtų neformaliuoju ugdymu, skaičių 20 proc. Kaune tai reikštų apie 1 800 papildomai užimtų vaikų. Iš viso apie 11 tūkst. vaikų", – kalbėjo V.Mažeika.

Jis pabrėžė, kad daug kur minimi 15 eurų yra tik orientacinė vieno vaiko neformaliojo ugdymo suma. "Konkreti suma priklausys nuo paraiškų skaičiaus. Be to, moksleiviams taip pat skiriamos neformalaus ugdymo valandos mokyklose. Tokia galimybe naudojasi apie 80 proc. Kauno moksleivių", – sakė V.Mažeika.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus Ugdymo poskyrio vyr. specialistė Miglė Trainienė aiškino, kad savivaldybė dėl programų apsispręs taip pat tik šią savaitę.

"Susidomėjimas neformaliojo vaikų švietimo krepšeliu Kauno rajone yra: domisi ir neformaliojo vaikų švietimo teikėjai, ir vaikų tėvai. Kauno rajono savivaldybei pateikta 17 neformaliojo vaikų švietimo programų atitikties reikalavimams paraiškų. Siūlomos veiklos kryptys įvairios: sportas, šokis, teatras, informacinės technologijos, kalbos ir kita", – vardijo M.Trainienė.

Anot jos, 2014–2015 mokslo metais neformaliojo švietimo būrelius Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklose lankė 73 proc. mokinių. "Įdiegus sistemą "pinigai paskui vaiką" vaikų dalyvavimas neformaliojo švietimo veiklose dar padidės", – mano savivaldybės atstovė.

Atsakomybę verčia savivaldybėms

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė neslėpė nerimaujanti dėl neformalaus vaikų ugdymo projekto ir jo trukdžių. Vis dėlto ji tikino, kad niekas nedraudžia sutartis su tėvais pasirašyti ir dabar, kai dar nežinoma, kurios programos gaus finansavimą ir kokio dydžio jis bus.

Ministrė nesureikšmina nuogąstavimų, kad įsigaliojus naujajai neformaliojo ugdymo tvarkai būrelių organizatoriai gali didinti kainas. "Rinka yra visagalė", – interviu "Kauno dienai" sakė A.Pitrėnienė ir ragino tėvus pareikšti savo nuomonę ar net protestą, jei dėl valstybės paramos įkainiai nesumažės. Tvarka ir papildomi saugikliai bus svarstomi tik šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje, kai jau bus aišku, kaip realiai veikia naujoji neformalaus ugdymo tvarka.

– Kaip vertinate neformaliojo ugdymo finansavimo projekto eigą? Kaip sekasi jį įgyvendinti?

– Situacija yra tokia, kokia yra. Dabar visoje Lietuvoje jau yra užregistruota daugiau kaip 1 tūkst. neformaliojo ugdymo programų. Apie 400 jų užsiregistravo laisvieji mokytojai. Kitos programos yra pateiktos įvairių organizacijų. Programų įvairovė tikrai didesnė nei pernykštė – taip kaip ir tikėjomės. Truputėlį baugina, kad savivaldybės nepamirštų įvertinti tų programų. Procesas vyksta, nors galėtų viskas būti ir geriau. Visi jaudinamės, truputėlį yra neramu, bet kol kas nematome, kad procesas būtų sustojęs.

– Ar nemanote, kad savaitės mažoka, norint surinkti vaikus? Juk iki šiol neaišku, kurios programos bus patvirtintos ir gaus finansavimą.

– Sutartis su tėvais teikėjas gali pasirašyti kad ir šiandien. Jeigu paslaugos teikėjas parengs gerą programą, ji turės suinteresuotų vaikų grupę, kodėl ji galės būti nepatvirtinta? Pagrindinis programos vertintojas yra vaikas ir šeima. Jeigu yra sutartis, kad jie tos programos pageidauja, nežinau, kas programoje turėtų būti parašyta arba ko turėtų trūkti, kad ji nebūtų patvirtinta. Šiuo atveju, rinka yra pagrindinis teisėjas.

– Kodėl procesas nepradėjo judėti anksčiau? Seimas krepšelio projektui ir jam skiriamų lėšų sumai – 3,24 mln. eurų pritarė dar pernai gruodį.

– Į ministrės kėdę atsisėdau tik birželį. Galiu kalbėti tik apie tai, kas vyko ar nevyko tik nuo to laiko. Žinoma, nuo gruodžio viskas turėjo vykti greičiau, tada būtų likę daugiau laiko. Bet nuo tos akimirkos, kai perėmiau situaciją, dirbame intensyviai, žygiuojame į priekį. Stengiamės, kad programa neišsikreiptų, nenumirtų, o pasiteisintų ir vaikams, ir teikėjams.

– Vis dėlto laiko buvo palikta minimaliai ir programoms rengti, ir joms įvertinti. Ar neįžvelgiate grėsmių, kad dėl tokios skubos atsiras galimybių piktnaudžiauti, ir pats neformalus ugdymas kai kuriais atvejais virs formalumu?

– Atsakomybę už tai turi prisiimti savivaldybės. Apraše joms yra aiškiai deleguota ir stebėsena, ir priežiūra, nes piktnaudžiavimo visada būna. Neabejoju, kad ir šiuo atveju visko bus, bet tam ir yra savivaldybių švietimo padaliniai, kurie turės stebėti, kaip vyksta užsiėmimai, ar tikrai juos lanko tiek vaikų, kiek deklaruojama. Susitikti su vaikais, vykdyti jų apklausas apie programą – tai yra savivaldybių darbo baras.

Neformalaus ugdymo programos Kaune

Kompiuterinės technologijos 37 (20,4 proc. )

Turistų, kraštotyros, gamtininkų 25 (13,8 proc.)

Techninis modeliavimas 17 (9,4 proc.)

Sporto 16 (8,8 proc.)

Tautinės kultūros 14 (7,7 proc.)

Muzikos 12 (6,6 proc.)

Teatro 10 (5,5 proc.)

Dailės, taikomųjų menų 10 (5,5 proc.)

Šokių 7 (3,9 proc.)

Visuomeninių organizacijų 6 (3,3 proc.)

Verslo, lyderystės 5 (2,8 proc.)

Kitų sričių – 22 (pvz., sveika gyvensena, kinologija, viešojo kalbėjimo anglų k., kinas, drabužių dizaino, saugaus eismo, gidų, fotografijos ir kt. ) – 12,2 proc.