- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skaitytojų dėmesiui – interviu su visuomenės sąmoningumo didinimo akcijos „Kauno vyrai už visuomenę be smurto!“ dalyviu Ernestu Ivanausku, Kauno technologijos universiteto (KTU) senato nariu, KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro direktoriumi ir Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijos prezidentu.
Su juo kalbasi psichologė Dovilė Bubnienė.
– Ernestai, tu jau žinai, kad kalbėsimės apie smurto reiškinį. Ar pasirinkta tema tave stebina?
– Nestebina. Pirma atėjusi mintis šia tema – apie savisaugą ar artimųjų bei kitų žmonių apsaugą nuo smurto. Labai gaila, tačiau girdint ir skaitant žiniasklaidos pranešimus, atrodo, kad pas mus šie reiškiniai ne tik dažni, bet vos ne norma. Pasižvalgius po statistinius duomenis, jaunimas, man atrodo, kur kas labiau linkęs smurtauti nei, tarkime, prieš 20 metų. Mokyklose santykius paaugliai aiškinasi jei ne fiziniu, tai psichologiniu smurtu ir įvairiais pažeminimais prieš tuos, kurie negeba apsiginti ar tiesiog neturi tam galimybių. Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, tai apskritai viena baisiausių šio reiškinio formų, nes kur, jei ne namuose, kiekvienas norime jaustis saugus, stiprus, nepažeidžiamas. Juk ir posakis „mano namai – mano tvirtovė“ apie tai byloja. Deja, ne visų namuose taip yra. Kai nerandi namuose saugios erdvės ir žmonių, kuriems gali atsiverti – tai dažnai sukelia smurto protrūkio bangas arba savižudybes. Beje, mano nuomone, kur kas pavojingesnė smurto ir patyčių forma yra psichologinė nei fizinė. Nuo jos apsisaugoti dar sunkiau, o kartais neįmanoma, jei laiku kas nors to nepastebi ir nesuspėja padėti.
– Kalbant apie smurtą, gali atrodyti, kad tai yra fiziškai stipresnio asmens pranašumo demonstravimas silpnesniajam.
– Manau, kad gyvenime būna ne visada taip. Lengva pastebėti fizinį smurtą, bet sunku psichologinį. Beje pastarąjį labai sunku ir įrodyti bei nubausti kaltuosius. Jei kalbėtume apie sutuoktinių gyvenimus, mano nuomone, labiau pažeidžiami yra vyrai, kadangi jie dažnai būna uždaresni, ne kiekvienas išdrįs prisipažinti, kad jį žemina moteris, todėl dažnai problema lieka uždara, sprendžiama vėliau nesuvaldomu fiziniu smurtu ar nesaikingu alkoholio vartojimu. Gaila, bet, mano nuomone, kai kalbame apie vyrus ir moteris smurto kontekste, net neįsigilinus į problemą, vyras iš karto priskiriamas neigiamam personažui.
Mano nuomone, labiau pažeidžiami yra vyrai, kadangi jie dažnai būna uždaresni, ne kiekvienas išdrįs prisipažinti, kad jį žemina moteris.
– Ernestai, ar tau pačiam teko kada būti smurto liudininku, o gal nukentėjusiuoju?
– Kai dar buvau mokyklinio amžiaus, prisimenu vieną labai nemalonų įvykį, kurį teko pačiam matyti. Deja, įvykio metu teko stebėti visiškai apatiškus praeivius, kurie, ko gero, tą akimirką bijojo labiausiai už save ir niekas neparodė nei balsu, nei veiksmu noro padėti. Situacija buvo labai paprasta: autobusų stotelė, paprasta darbo diena, popietės laikas. Staiga stotelėje sustojo automobilis, išlipo keli gerai nuaugę jaunuoliai ir pribėgę prie vieno stovėjusio vyro pradėjo jį mušti, parkritusį spardyti. Nors tai truko keletą minučių, atrodė, kad visi stotelėje esantys žmonės to stengėsi nematyti, žiūrėti į kitą pusę arba, net dar baisiau, eiti tolyn. Viena vertus, tai lyg ir suprantama – kiekvienas išsigando. Deja, to noro padėti, gelbėti kitą žmogų nebuvo. Tada, būdamas mokyklinukas, pagalvojau, o kaip tie žmonės būtų elgęsi, jei taip būtų smurtaujama prieš jų vaiką, tėvą ar motiną? Negi ir tada ramiai stovėtų ir stengtųsi nieko nematyti?
– Kam, tavo požiūriu, derėtų prisiimti atsakomybę už smurtą?
– Manau, dėl to atsakinga pati visuomenė, mes patys. Kaip mes leidžiame elgtis ir kokios elgesio normos mums priimtinos. Taip pat didelę atsakomybę turėtų prisiimti ir valstybė, kurdama šiai problemai spręsti tam tikras programas, institucijas, metodikas. Prisimenant mano pasakotą nutikimą, manau, labai svarbu kiekvienam iš mūsų nuo mažens ugdyti pilietiškumą, bendruomeniškumą, kad kiekvienas reaguotų ir pagal galimybes imtųsi kokių nors veiksmų. Juk kiekvienas iš mūsų, nutikus bėdai, tikimės aplinkinių pagalbos, nesvarbu, kas tai būtų: ar sugestų automobilis, ar ištiktų širdies smūgis, ar priekabiautų gatvėje agresyviai nusiteikę asmenys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Išsvajota KJG pradinė mokykla Kauno senamiestyje – visapusiškos asmenybės puoselėjimui
Kartu su atgimstančia gamta Kauno jėzuitų gimnazija viltingai džiūgauja besipildančia savo ilgamete svajone turėti pradinę mokyklą – galimybe mažuosius piliečius ugdyti jėzuitiška dvasia nuo pirmųjų klasių. ...
-
„Kauno dienos“ studijoje – R. Žilaitis: kaip rasti raktą į vaiko širdį?4
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi generolo P.Plechavičiaus licėjaus direktorės pavaduotojas Ričardas Žilaitis. ...
-
„Socialinio taksi“ paslaugas neįgaliesiems teiks ir Kauno rajone
Nuo šiandien Kauno rajone „Socialinis taksi“ kartu su partneriais VšĮ „Socialinės partnerystės grupė“ pradeda teikti pavėžėjimo su asistentu paslaugas, kurios užtikrins įvairią negalią turinčių žmonių saug...
-
Kultūros dieną – atrakcija Laisvės alėjoje: kauniečių pamėgtą promenadą užliejo muzikos garsai4
Kultūros dieną – balandžio 15-ąją Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ muzikos garsais užliejo Laisvės alėją. ...
-
Europos regionų lyderių diskusijoje apie Naująjį europinį Bauhauzą – gerosios Kauno patirtys7
Naujasis europinis Bauhauzas – tvarumu, prieinamumu ir estetika grindžiama iniciatyva, siekianti priartinti Europos žaliąjį kursą prie žmonių. Visvaldas Matijošaitis drauge su kitų Europos kultūros bei Europos inovacijų sostinių –...
-
Kaunas įžengė į „juodąją“ zoną: gal per daug atsipalaidavome?27
Mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius ketvirtadienio rytą socialiniame tinkle paskelbė neraminančią žinią: Kaunas pagal sergamumą COVID-19 tapo „juodąja“ savivaldybe. Tiesa, pagal sergamumo rodiklius jau kuris laikas stebimas kreivės au...
-
Geležinkelis pasieks ir Kauno oro uostą?3
Europinės vėžės geležinkelis "Rail Baltica" turi būti nutiestas iki Vilniaus ir Kauno oro uostų, o ne eiti tik šalia jų, teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis. ...
-
Dėl Vilkijos A. ir J. Juškų muziejaus sukėlęs audrą, R. Šarknickas atsiėmė teiktą įstatymo projektą9
Paprotinės teisės neužtenka, pripažinta trečiadienį vykusiame Seimo Kultūros komiteto posėdyje, svarstant vieno iš parlamentarų siūlymą dėl Vilkijos A. ir J. Juškų muziejaus, kuriame keliasdešimt metų gyvena jo įkūrėjai be...
-
Laukiate pigių braškių? Jau yra!11
Dar praėjusį šeštadienį Kauno turguose ir kioskuose braškių pigiausiai buvo galima nusipirkti už 3,50 euro. Po kelių dienų jos labai atpigo. Šiandien Kovo 11-osios gatvėje stovinčiame kioske, kuris yra netoli „Dainavo...
-
Kaunas tęsia kovą su pastatais vaiduokliais: kai kurie jų tinkami filmuoti siaubo filmus24
Nepaisant akivaizdžių permainų, Kaune netrūksta pastatų, kuriuose galima filmuoti siaubo filmus. Vis dėlto pastebima, kad kaskart daugiau tokių statinių prikeliama antram gyvenimui. ...