Nori laisvės
Diskusijų festivalis ypač išgarsėjo po to, kai miesto savivaldybė nebuvo išdavusi leidimo rinktis Vienybės aikštėje. Tuomet svarstyta, jog miesto valdžiai labiausiai kliuvo būtent šeštadienio diskusija „Ar jaunimui pavyks sukurti LGBT+ draugišką kultūrą?“, kurią moderavo Denisas Kolomyckis. Visgi, vėliau leidimas buvo suteiktas ir šeštadienį kauniečiai ir miesto svečiai prie diskusijos jungėsi tiek gyvenai, tiek nuotoliniu būdu, tačiau diskusijos metu nevengta ne kartą paminėti, jog reikia leisti žmonėms diskutuoti, o ne bandyti kažkaip suvaržyti jų teises.
Diskusijoje įvairius LGBT+ įsiliejimo į kultūros gyvenimą klausimus aptarė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedros Katedros docentė dr. Lina Kaminskaitė, „Kaunas Pride“ iniciatyvinės grupės narė Viktorija Kolbešnikova, publicistė, profesinių sąjungų konsultantė Emilija Švobaitė, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Komunikacijos skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis.
Diskusijos dalyviai nevengė aptarti, kodėl valdžia bando riboti žmonių galimybes kalbėtis ir ieškoti sprendimų į įvairius klausimus, tarp kurių – ir žmogaus teisės.
„Gana sudėtinga būti dabartinėje situacijoje, bet džiaugiuosi, kad esu šiame kelyje. „Kaunas Pride“ idėją turėjome jau anksčiau, esame kauniečiai, mokantys mokesčius, kuriantys Kaune, bet esame cenzūruojami, o cenzūra yra lygi smurtui ir diskriminacijai. Mes privalome jaustis laisvai savo mieste, mūsų mintys turi būti išgirstos. Mūsų visų patirtys turtina miestą. Todėl pasirinkome šūkį „Mes esame visur“. Mūsų laisvė visur. Todėl tikiuosi, kad diskusija baigsis realiais teisiniais veiksmais“, – pažymėjo V. Kolbešnikova. Jos pasisakymas palydėtas susirinkusiųjų plojimais.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
„Diskutuoti žmonės gali tada, kai yra vienodose pozicijose, o ne tada, kai viena pusė yra cenzūruojama, kai kiti primeta, kaip mes turime kalbėti, mylėti, jausti“, – diskusijoje mintį iškėlė L.Kaminskaitė.
Kiti dalyviai taip pat laikėsi pozicijos, jog miestas, iš pradžių neišdavęs leidimo diskutuoti, pasielgė neapgalvotai, tačiau visgi kai leidimas buvo duotas, atsirado proga parodyti, jog reikia paprasčiau žiūrėti į biurokratinius dalykus ir leisti žmonės reikšti savo mintis.
„Matosi didelė atskirtis tarp miestų. Regionuose sunku susitarti, susikalbėti. Tai galioja ir tarp skirtingų kartų. Mūsų tikslas yra atrasti būdų susikalbėti. Auginu sūnų ir noriu, kad būtų galima laisvai susikalbėti įvairiomis temomis, jaustis gerai, laisvai, galėti kalbėti necenzūruojamai“, – dar pridūrė V.Kolbešnikova.
Mūsų tikslas yra atrasti būdų susikalbėti.
V.Valentinavičius priminė, kad valdžia tarnauja žmonėms, tad ji neturėtų to pati pamiršti, o kaip tik turėtų ieškoti dialogo su bendruomenėmis. Renginio metu teko pasiaiškinti ir „Kaunas 2022“ programos kūrėjams už tai, kad nepavyko iš karto įtikinti savivaldybės gauti leidimus.
„Kultūros sostinės titulas yra svarbus savo turiniu. Fejerverkai ateis ir praeis, atidarymas bus, bet ir jis praeis. Per tokias programas stiprėja bendruomenės, jos gauna platformas, kur gali kalbėtis, gali edukuoti aplinkinius. Tai pagrindinis palikimas. Jau susiformavo branduolys, kuris ir bus. Negalima sustabdyti tekančios upės. Vienas pamatinių dalykų yra žmogaus teisės. Pati programa, ją kuriantys menininkai, renginiai, diskusijos visa tai kalba ir statoma ant pamatinių vertybių: žmogaus teisių, žodžio laivės. Mes neišskiriame vien LGBT. Reikia žmonių palaikymo, kaip mūsų visuomenė sugeba priimti ir nemarginalizuoti tam tikrų visuomenės dalių. Suvokiame, kad tai nėra labai lengvas kelias“, – apie tai, jog „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ programa paremta pagrindinėmis žmonių vertybėmis bei tai, kad toks renginys kaip tik skatina kalbėtis ir išgirsti, bandė aiškinti M.Reinikis.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Ragina imtis veiksmų
Diskusijos esmė – kaip bendrai LGBT+ situacija gali kisti, ar tikrai reikia dar diskusijų, o gal jau laikas eiti prie tam tikrų veiksmų, teisinės bazės sukūrimo, kuri užtikrintų visiems vienodas žmogaus teises.
Diskusijos dalyviai vieningai pritarė, jog visuomenė yra labai skirtinga, todėl vieni negali būti kažkaip ignoruojami. Būtina stengtis pažinti žmones ir bandyti juos suprasti. Čia galėtų padėti ir švietimas bei aukštųjų mokyklų aiški pozicija žmogaus teisių klausimais.
Be to, V.Valentinavičius priminė, kad stojant į ES, Lietuva įsipareigojo gerinti žmogaus teisių situaciją, spręsti įsisenėjusius klausimus ir bandyti viską pritaikyti kasdienybėje.
„Valstybė turi nebijoti imtis iniciatyvos“, – atsakydamas į klausimą, kokiomis aplinkybėmis galėtų būti ratifikuota Stambulo konvencija bei priimtas Partnerystės įstatymas, pasisakė pašnekovas.
Diskusijos moderatorius priminė, kad vadovaujantis įvairiomis apklausomis, LGBT+ bendruomenei save priskiria kas dešimtas Lietuvos žmogus, tad tikrai negalima ignoruoti ar kitaip bandyti užčiaupti šių žmonių. Be to, klaidinga sakyti, kad šeima yra vien tėvas, mama ir vaikas. Jau seniai išaiškinta, kad šeimos sąvoka yra gerokai platesnė, todėl turi būti atspindėti visų žmonių poreikiai.
Diskusijos dalyviai taip pat pridūrė, kad Lietuvoje jau yra suformuota teisminė praktika, kuomet buvo skųstasi dėl to, jog negaunami leidimai ar iškyla kitos kliūtys kažkuriai visuomenės daliai išsakyti savo poziciją. Todėl „Kaunas Pride“ organizatoriai, net ir jei sulauks nepalankaus teismo sprendimo, turėtų kreiptis į aukštesnės instancijos teismus ir vadovautis jau esama praktika bei taip apginti savo teises pasisakyti. „Net JTO taip pat buvo pasakius, kad saviraiškos laisvė negali būti ribojama“, – pridūrė V.Valentinavičius.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Ministro vizitas
Diskusiją „Ar jaunimui pavyks sukurti LGBT+ draugišką kultūrą?“ gyvai stebėjo ir kultūros ministras Simonas Kairys. Po renginio „Kauno dienai“ jis sakė, kad taip pat laikosi pozicijos, jog žmonėms neturėtų būti sukuriamos biurokratinės kliūtys laisvai kalbėtis.
Tokiomis temomis diskutuoja visas pasaulis ir dėl to nieko blogo nenutiko.
„Prie diskusijos prisijungiau dėl to, jog man nepatinka, kas vyksta, nes kai negaunamas leidimas, tai yra tik žiedeliai, tačiau iš tiesų vyksta daug didesnis chaosas. Dažnai bandoma reaguoti tik į garsiausią balsą, tačiau realiai lyderystė kaip tik leidžia išgirsti ir kitus. Labai džiaugiuosi, kad ši diskusija įvyko Kaune, po „Kaunas – Europos kultūros sostinės“ vėliava, nes tokiomis temomis diskutuoja visas pasaulis ir dėl to nieko blogo nenutiko“, – teigė ministras.
Pasak jo, reikia daugiau orientuotis, kad renginiai vyktų saugiai, o ne į tai, ar jie iš viso gali vykti, ar ne. „Į viską reikia žiūrėti paprasčiau ir nereikia ieškoti problemų ten, kur jų nėra. Galime bandyti bėgti nuo tos temos, bet visuomenė iš savęs yra įvairi, o kultūra kaip tik dažnai sujungia skirtingus žmones ir jie čia randa užuovėją“, – sakė S.Kairys.
Simonas Kairys/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Nors dabar LGBT+ tema visuomenėje sutinkama labai audringai ir nevienareikšmiškai, tačiau diskusija Kaune praėjo kultūringai. Nebuvo užfiksuota jokių provokacijų.
Naujausi komentarai