Laivyba Nemune: dešimtys milijonų išmesta į balą

"Rinkos dalyviai turi gauti aiškų signalą ir atitinkamas garantijas, kad visą navigacijos laikotarpį nuo Kauno Marvelės krovininės prieplaukos iki Jurbarko Nemuno upės laivakelyje bus ne mažesnis kaip 1,2 m gylis, o nuo Jurbarko iki Klaipėdos – 1,5 m. Tam, kad pasiektume norimą rezultatą, reikia stiprinti techninę bazę, didinti valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių finansavimą, tikslinti teisinį reguliavimą", – planuoti nepavargsta A.Ivanauskas.

Direkcijos vadovas pabrėžė, kad šių metų navigacijos laikotarpiu keleivinė ir pramoginė laivyba visuose 424,7 km eksploatuojamuose valstybinės reikšmės keliuose vyko be trikdžių.

"Kaip jau esu minėjęs, jei bus įgyvendintos strateginiuose planuose numatytos finansinės ir praktinės priemonės – laivyba Nemuno upe turėtų suaktyvėti per ateinančius dvejus metus", – įsitikinęs A.Ivanauskas.

"Tačiau ne viskas nuo mūsų ir nuo Susisiekimo ministerijos priklauso", – atkreipė dėmesį vadovas.

Buvęs viceministras: pasiūlymų galime prigalvoti

Prieš baigdamas kadenciją, susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas VVKD neveiklumo neįžvelgė. Jo manymu, nesėkmių virtinę lėmė atsainus verslininkų požiūris ir valstybės ribotos finansinės galimybės.

– Kokia laivybos Nemune situacija?

– Apie gylį geriausiai galėtų atsakyti Vidaus vandens kelių direkcija. Gylio užtikrinimas yra viena iš pagrindinių jos funkcijų. Reikėtų konstatuoti tai, kad šiandien, kai prieš kelerius metus direkcijai buvo sumažintas finansavimas, tų lėšų nepakanka, jog direkcija galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas. Galų gale pasenusi yra jos naudojama technika – kranai ir kt. Įmonė, esant dabartiniam finansavimui ir turimai technikai, galbūt yra nepajėgi užtikrinti reikiamo upės gylio.

Pagrindinė laivybos Nemune problema yra sąnašos. Norint jas pašalinti, nebūtinai reikia gilinti. Dalis numatytų priemonių jau įgyvendinta. Darbai bus tęsiami.

– Verslininkai dėl negalimo gylio užtikrinimo bijo investuoti į prieplauką, dalyvauti prieplaukos koncesijos konkurse.

– Šių metų šalies biudžete didesnio finansavimo direkcijai nenumatyta. Sudėtinga būtų iš ko nors atimti lėšas, jas perskirstyti. Yra paruošta medžiaga, šią situaciją svarstys komisija. Ieškojome, kaip palengvinti koncesijos sąlygas. Aišku, primokėti verslininkams, kad šie vystytų Marvelės prieplauką ir laivybą Nemunu, niekas nesiruošia, bet įsipareigojimų sumažinimas yra svarstytinas klausimas. Specialioje Vyriausybės komisijoje bus svarstoma galimybė atkurti lėšų, kiek direkcijai buvo skiriama iki 2008 m., dydį.

– Koncesijos sąlygos gali būti kuo geriausios, bet kol valstybė negalės užtikrinti reikiamo Nemuno gylio, verslininkų tai  nesudomins.

– Komitetas dėl to ir turi apsispręsti: dėl lėšų skyrimo gyliui užtikrinti. Tai būtų visiems naudingas projektas – ne tik krovinių, bet ir keleivių vežėjams. Turime vienintelį tarptautinį vandens kelią, vienintelę galimybę pasiekti Kuršių marias, mūsų kurortus, tad turime tai išnaudoti.

– Įvertinus direkcijai skirtą finansavimą, ar esate patenkinti jos darbu ir pasiektais rezultatais?

– Minimalus gylio Nemune užtikrinimas vykdomas. Minėjau finansines ir technikos problemas. Taip pat turime suprasti, kad E41 vandens kelias yra įtrauktas ir į europinį vandens kelių tinklą, tad gauname ir iš Europos finansavimą.

– Kokius įžvelgiate didžiausius direkcijos veiklos trūkumus? Gal dėl kurio nors projekto galėjo labiau pasistengti?

– Prieš dešimtmetį direkcija pastatė pramogines prieplaukas, pastatyta Marvelės krovininė prieplauka. Vadinasi, vandens kelias turi funkcionuoti. Bus bandomieji reisai: transportuojami konteineriai, pervežama skalda, žvyras. Esant pavasariniam ar rudeniniam vandens lygio Nemune pakilimui, tai atlikti bus įmanoma.

Sutvarkius bunas, farvaterius, juos valant, sąlygos plaukioti būtų tinkamos netgi ilgiau, nei tęsiasi navigacijos sezonas.

Šių metų biudžete direkcijai numatytas panašus finansavimas kaip ir pernai, tiesa, šiek tiek padidintas finansavimas investicijų programoms.