Laivyba Nemune: dešimtys milijonų išmesta į balą

Anot jo, kai upe pradės judėti kroviniai, uoste galbūt atsiras gretutinių veiklų: dalinis krovinių perdirbimas, rūšiavimas, tvarkymas. "Kaip kvantinėje fizikoje: dviejų įvykių susidūrimas gali paskatinti atsirasti įvairius verslus net ir netikėtu kampu", –  pastebėjo N.Baltrukonis.

Jį taip pat stebina, kodėl koncesijos konkurso rengėjai reikalauja, kad į prieplauką būtų investuojama būtent 11 mln. eurų. "Ar ne svarbiau yra ne investuojama suma, o rezultatai? Gal uosto veiklą verslininkas sugebėtų išjudinti bei užtikrinti investavęs ir milijoną eurų?" – stebėjosi N.Baltrukonis.

Juk nebūtina, anot jo, apsistatyti krantinėmis, pastatais, žinant, kad visų jų nenaudosi. Svarbu, koks yra poreikis.

Pašnekovas pabrėžė, kad niekas nereikalauja, jog Nemune būtų užtikrinta laivyba ištisus metus. "Jeigu būtų aiškus ir konkretus įsipareigojimas, kad kitais metais bus užtikrinti būtent tokie Nemuno gyliai, kitais metai – tokie, tada būtų galima investuoti ir į prieplaukos infrastruktūrą bei bandyti išjudinti uosto veiklą", – teigė N.Baltrukonis.

Pasak jo, kalbama ne apie gilinimą, o apie reguliarų Nemuno valymą. "Kai sąnašos kaupiasi farvateryje, Nemunas skleidžiasi į šonus ir upė seklėja. Jeigu sąnašų kaupimasis yra nereguliuojamas, jis yra sunkiai prognozuojamas. Sąnašos staigiai gali atsirasti nepageidaujamose vietose. Nemuno vagos reguliavimas bunomis davė gerą efektą, bet reikia nuolat valyti tarpbunes", – kalbėjo N.Baltrukonis.

Kaltas turto nusidėvėjimas

VVKD, kuri atsakinga už Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūrą ir tinkamas sąlygas laivybai, tik gūžčioja pečiais: Nemunui, tai yra vieninteliam Lietuvos tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliui E41, besitęsiančiam nuo Kauno iki Atmatos žiočių, išvalyti ir jį valyti nuolat tiesiog nėra pinigų.

Pinigų nėra ir tuomet, profsąjungos teigimu, kai direkcijos darbuotojams reikia gerinti darbo sąlygas.

Direkcija yra finansuojama iš šalies biudžeto, šiek tiek užsidirba iš komercinės veiklos. Tačiau, pasirodo, beveik visas pajamas iš pastarosios veiklos suryja ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo sąnaudos.

Aritmetika paprasta: nenaudojamas ilgalaikis materialusis turtas, toks kaip prieplaukos ir pan., ne tik neatneša naudos, bet ir yra nuostolingas.

Stebint visą šią ne vienus metus besitęsiančią situaciją peršasi išvada, kad nei Susisiekimo ministerija, nei direkcija kažkodėl nesuinteresuota verstis per galvą, kad prieplaukos būtų naudojamos ir generuotų pajamas valstybei ir jos gyventojams.

"Įmonė uždirbo 211,8 tūkst. eurų pajamų iš kitos veiklos, tačiau dėl nekompensuojamų ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo sąnaudų ir nepakankamo darbo užmokesčio fondo patyrė 202,0 tūkst. eurų nuostolį", – teigiama direkcijos finansinėje šių metų devynių mėnesių ataskaitoje.

Pagal ataskaitose esančius duomenis per metus ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo sąnaudos padvigubėjo.

Atsimušinėja gražiais žodžiais

Nepaisant kritikos dėl visiško neveiklumo, VVKD generalinis direktorius Antanas Ivanauskas nepraranda optimizmo. Jis regi, kad po dvejų metų situacija Nemune esą bus kur kas geresnė.

Viena priežasčių, kodėl iki šiol rengti šios prieplaukos koncesijos konkursai nesulaukė nė vieno dalyvio, jis įvardijo tai, kad tokio pobūdžio konkursas buvo skelbiamas pirmą kartą.

"Antra, per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė krovinių gabenimo logistika. Trečia, Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra trumpas laivybos sezonas. Tačiau, mano manymu, pagrindinė priežastis yra ta, kad Nemuno upėje per pastarąjį dešimtmetį didžiąja dalimi yra susidėvėję hidrotechniniai statiniai – bunos, kurios skirtos aukštesniems vandens lygiams palaikyti, laivakelyje susikaupė didžiuliai sąnašų kiekiai, o atskirose upių vietose netgi susiformavo salos", – aiškino A.Ivanauskas.

Jis pasakojo, kad kartu su kitais komisijos, sudariusios Marvelės prieplaukos koncesijos konkurso sąlygas, nariais, yra apsvarstę ir numatę galimybę koreguoti per dešimt konkurso sąlygų nuostatų, susijusių su koncesininko įsipareigojimais, reikalavimais objekto plėtrai, rizikų pasidalijimu, konkurso pasiūlymo rengimu.