Turizmą didins ir laivyba, uostai

Turizmo mastas Estijoje

Šiomis dienomis Estijoje pristatytas turizmo plėtros planas iki 2035 metų. Estija planuoja padvigubinti turizmo srautus ir jo kuriamą pridėtinę vertę.

Kyla klausimas, kaip šalyje, kur į Taliną ir taip atplaukia daug lankytojų tiek jūrų keltais, tiek kruiziniais laivais, įmanoma padvigubinti ir taip didelį turistų srautą?

Neįtikėtina, bet jau dabar turizmas Estijoje sukuria apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Estijoje veikia per 5 tūkst. turizmo srities verslo bendrovių. Tai sudaro apie 4 proc. Estijos verslo įmonių dalį.

Pagrindinis Estijos turistų traukos centras, ypač kruizinėje laivyboje, yra susijęs su Talinu. Jame per metus lankosi apie 300 kruizinių laivų.

Pagrindinis Estijos turistų pritraukimo įvaizdis siejamas jos kaip skaitmeninės šalies įvaizdžiu. Iškeltas šūkis, kad būtina aplankyti pasaulyje pirmaujančią skaitmeninę visuomenę, pamatyti unikalų vandenų ir salų kraštą.

Estija išsikėlė tikslą beveik padvigubinti lėktuvų skrydžių į Talino oro uostą skaičių nuo 32 per savaitę dabar iki 50 – 2035 metais. Taip pat planuojama skatinti keleivinę ir kruizinę laivybą, kurti naujus turizmo projektus Estijos mažuosiuose jūrų uostuose.

Kaip konkrečiai tai bus daroma, Estijos turizmo perspektyvų planuose nėra atskleista, todėl šis planas sulaukė ir kai kurių nepalankių atsiliepimų.

Trauka: Talino senamiestis su rudais stogais ir uostas tarsi ant vieno delno. / V. Matučio nuotr.

Įvaizdžio skirtumai

Kažkoks turizmo vystymo planas veikiausiai yra ir Lietuvoje. Skirtingai nei Estija, mūsų šalis, bent jau šiuo metu kuria ne teigiamą, o neigiamą šalies įvaizdį.

Valdžios pasikeitimo laikotarpiu, iš šalies į tarptautinę areną išnešamos vidinės rietenos ir šiukšlės. Dėl savo trumpalaikių ambicijų, maskuodami per savo valdymą padarytus nusižengimus politikai tarsi viską daro tam, kad apdergtų savo šalį.

Pavyzdžiui, estai – maža šalis, šiuo metu lyg ir gyvenanti ekonomiškai sunkiau nei Lietuva, savo įvaizdyje iškelia tokius dalykus, kaip visuomenės skaitmenizacija, inovatyvumas, infrastruktūros pritaikymas turistui.

Dėl turistų estai netgi iškelia tai, kad jie, pagal mūsų įvaizdį susiformavę kaip lėtapėdžiai, netgi turėtų keisti savo įvaizdį tapdami svetingesniais, paslaugesniais, komunikabilesniais.

Įdomu tai, kad estai savo turizmo gairėse akcentuoja, jog nors jiems trūksta svetingumo, bet užtat esantys sąžiningi ir skaidrūs.

Ar mes, lietuviai, tokie esame? To negalima pasakyti, kai matėme, kaip savanaudiškai elgėsi jaunoji politikų karta, gavusi valdžią. Skaidrumo ir sąžiningumo srityje Lietuvos politinis įvaizdis nė iš tolo neprilygsta Estijai.

Neprilygstame estams ir skaitmenizacijos srityje. Estai bene pirmieji pasaulyje įsivedė elektroninę balsavimo sistemą. Mes pabandėme ir nusivylėme, kai parašų į Prezidentus rinkimuose vienai politikei per dieną buvo „sumestas“ netgi elektronikai neįtikėtinas skaičius balsų. Kai taip vyksta, suprantama, iš kur kyla estų gyrimas skaidrumu ir sąžiningumu.

Turistai, pramogautojai ir darbininkai

Su Estija negalime lygintis ir pagal jūrinio turizmo verslo išvystymą. Iš esmės turime vienintelį Klaipėdos uostą, kur dar yra šiokia tokia jūrų turistus galinti pritraukti infrastruktūra.

Esminis skirtumas, kad į Taliną jūrų keltais plaukia daug turistų, pramogautojų, o į Klaipėdą dažniausiai žmonės, dirbantys Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse.

Klaipėdoje turime ir dvi jūrų keltų prieplaukas, ir kruizinį terminalą, ir jachtų marinas. Nei viena, nei kita pagal srautus neprilygsta Estijai. Pagal keleivių srautus nuo Estijos atsiliekame maždaug 10–12 kartų, pagal kruizinių laivų kiekį 5–6 kartus. Nėra tikslių duomenų, kiek daugiau į Estiją per sezoną atplaukia užsieniečių jachtų ir jų turistų. Bet kuriuo atveju, tas kiekis šiauriau už mus esančioje Estijoje yra didesnis, nes jūros marinų ji turi vėlgi dešimtimis kartų daugiau.

Tai, kad Klaipėda pagal jūros turistų srautą dešimtimis kartų atsilieka nuo Estijos, yra ir objektyvių priežasčių. Estija yra nepalyginamai stipriau integruota su Švedija, o ypač su Suomija. Talinas, Helsinkis ir Stokholmas yra tarsi vienas šalia kito. Nei švedui iš Stokholmo, nei suomiui iš Helsinkio nėra problemos savaitgalį jūrų keltu atplaukti į Taliną.

Problemos tarsi nėra ir Klaipėdos susisiekimo jūros keliuose tiek su Švedija, tiek su Vokietija. Skirtumas tik tas, kad Klaipėdos uostas susisiekia su palyginti nedideliais uostais ir administraciniais centrais, o Talinas tiesiogiai su turtingų šiaurės šalių sostinėmis.

Skirtumas ir toks, kad į Taliną keltais plaukia daug turistų, pramogautojų. Tuo tarpu į Klaipėdą jūrų keltais dažniausiai plaukia žmonės, dirbantys Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse.

Kruiziniame versle tarp Klaipėdos ir Talino taip pat didžiulis skirtumas. Talinas, kompaktiškas miestas su nuostabiu karų ar gaisrų nepaliestu senamiesčiu, yra ideali kruizinių turistų trumpo išlipimo traukos vieta. Tuo tarpu Klaipėda nei valstybės sostinė, nei miestas su kokiais nors ryškesniais ir patrauklesniais akcentais. Miestų ir miestelių su panašia architektūra kaip Klaipėdoje, tik geriau sutvarkyta, Vakarų Europoje šimtai, o gal net ir tūkstančiai.