Sunkiausia – nedirbti

Į savo svetingus namus įsileidusi "Kauno dienos" žurnalistus garbaus amžiaus moteris pasakojo apie gyvenimą kuriant tokią gausią šeimą ir tikino: žvelgiant į praeitį atrodo, kad sunkumų lyg ir nebūta.

Neseniai S.M.Bartusevičienė gavo prezidentės apdovanojimą už nuopelnus Lietuvai, pagimdžius, užauginus ir gerai išauklėjus dešimt vaikų, kurių dauguma šiemet švenčia jubiliejus. Moteris turi 33 anūkus, kurių vyriausiam – 47-eri, o jauniausiam – 9 metai, 31 proanūkį. Iš pastarųjų jauniausi – vos dešimties dienų amžiaus dvynukai, o vyriausias – 23-ejų. Gausų šeimynos būrį vainikuoja trys proproanūkiai.

"Mano gyvenimas – labai geras. Kada noriu, keliuosi, ilsiuosi, kada noriu, išeinu", – sako 84-ojo gimtadienio laukianti S.M.Bartusevičienė. Jos jauniausia kartu gyvenanti dukra, beveik 40-ies Lina, juokaudama atsako, kad bet kur mamos tikrai neišleidžia – visi artimieji ja labai rūpinasi.

Papildydami vienas kitą moters vaikai vieningai teigia: mama labai gyvybinga, aktyvi, negali nustygti vietoje. "Ji sodina gėles, ravi, nori ir bulves kartu sodinti, tik mes jau neleidžiame. Mama ir pakontroliuoti, ir paauklėti mus vis dar suspėja", – pasakoja dukros Lina ir Rima.

Ramybė visą gyvenimą kartu su vyru sunkius ūkio darbus dirbusiai, būriu vaikų besirūpinusiai moteriai – tikra kančia. Ypač prailgsta sekmadienis – šventa diena.

Padėti vieni kitiems

Pusė Bartusevičių vaikų su šeimomis gyvena tame pačiame kaime, o kiti penki – taip pat netoli Mastaičių, todėl visus būtinus darbus mamai jie padeda atlikti. "Mes mamą pakaitomis taip dažnai lankome, kad durys, atrodo, kartais net neužsidaro", – šypsosi dukra Rima.

Dabar jau savo šeimas sukūrusios S.M.Bartusevičienės atžalos prisimena, kad mama niekada nėra pakėlusi rankos prieš vaikus, tačiau buvo griežta – pakakdavo vien jos žvilgsnio, kad baigtųsi visos tada dar mažų vaikų užgaidos. Tėtis buvęs kur kas nuolaidesnis ir, jei reikėdavo prašyti leidimo į šokius, prašymai skirti buvo būtent jam.

"Apskritai tėvai išmokė, kad sąžiningumas – visų svarbiausias. Taip pat išugdė supratimą, kad reikia dirbti ir nereikia bijoti sunkių darbų. Dabar mes visi gyvename ūkiškai", – prisiminimais apie tėvus ir vaikystę dalijasi jaunėlė Lina.

Nors Bartusevičiai pertekliaus niekad nepatyrę, dukros prisimena, kad mama niekada negailėjo pinigų vaikų reikmėms.

"Man nerūpėjo, kaip aš apsirėdžiusi buvau, stengiausi viską atiduoti dėl savo vaikų. Manau, šiandien žmonės yra labai sumaterialėję ir per daug galvoja apie save. Tačiau ko mums niekada netrūko – tai maisto: patys auginome karves, kiaules, tad pieno ir lašinių namuose visada buvo", – šypsosi S.M.Bartusevičienė.

Praeitį ji tapo tik šviesiomis spalvomis: sunkumų gyvenant tokioje gausioje šeimoje tarsi ir nebuvę. Gyvenimo išminties turinti moteris sako, kad galbūt sudėtingesnis buvo dvynių auginimo periodas, tačiau vyro Kazimiero, kuris prieš penkiolika metų paliko šį pasaulį, tėvai buvo ypač geri, supratingi ir padėjo auginti vaikus.

"Šiandien dažnai nesuprantu, kaip žmonės taip susvetimėję, o artimiausi gali taip vaidytis. Mano vyro tėvai buvo nuostabūs žmonės", – stebisi S.M.Bartusevičienė.

Auginti jaunėlius padėję ir vyresnieji vaikai. "Buvo tokių momentų, kai vienoje rankoje laikydavau knygą, o kitoje – brolį ar sesę, ar mokydavome jaunesnį skaityti, nes tėvai dirbo. Kai esi vaikas, nėra lengva matyti, kaip tavo bendraamžiai mėgaujasi laisve, o tu turi padėti tėvams. Tačiau tokia yra tvarka, kai tampi suaugusiu žmogumi, tai tikrai supranti. Be to, kad ir kaip ten būtų, mes tikrai buvome labai vieningi ir laimingi", – prisimena vyresnėlė Kazė.

Būti sąžiningiems

Be ritualo per įvairias šventes susirinkti prie bendro stalo, Bartusevičiai susirenka per bulviasodį. "Tai ne tik proga naudingai padirbėti, bet ir pabendrauti, visiems susibėgti. Nors mes visi gyvename arti vieni kitų, tiek žmonių susimatyti vienu metu ne taip ir paprasta", – pasakoja dukra Kazė ir priduria, kad dar viena šeimos tradicija – per Žolinę kartu eiti į bažnyčią.

Paklausus, kaip šeima spręsdavo iškilusias problemas, ryžtinga ir tvirta S.M.Bartusevičienė atsako, kad dažniausiai lemiamus sprendimus priimdavo pati, kadangi penkeriais metais vyresnis vyras, su kuriuo moteris išgyveno 46 metus, buvo ramesnio būdo. Tačiau pasak jos, tai nebuvo problema – taip jie dar geriau vienas kitą papildė. "Išties turbūt mama buvo šeimos galva", – pripažįsta ir dukra Rima.

Vaikai labai vertina tai, kad tėvai visiems jiems iškėlė vestuves, kurios nebuvo labai kuklios – visose viešėjo net po 60–70 žmonių. "Kartą kėlėme dviejų vaikų vestuves iškart, tad į jas sugūžėjo apie 100 svečių", – įspūdingus skaičius vardija S.M.Bartusevičienė.

Moteris labiausiai džiaugiasi, kad tarp artimųjų niekas nesusiduria su alkoholizmo problema, kuri tokia dažna šiandienos kaime gyvenančiose šeimose.

"Labai svarbu, kad nereikia raudonuoti dėl pijokavimų. Su vyru visada stengėmės auginti dorus vaikus, sąžiningus, kad, neduok Dieve, neimtų svetimo daikto. Taip pat visada norėjome, kad vaikai niekada nesipyktų, būtų vieningi", – atsiveria mastaitiškė.

Vaikai sako, kad svarbiausias dalykas kiekvienai mamai, kaip ir S.M.Bartusevičienei, – atžalų bendrystė ir tarp jų tvyranti taika. "Ir dabar ji vis mums padeda, ji kupina meilės ir gerumo, o jei tarp vaikų kyla bent menkiausia nesantaikos žiežirba, mama daro viską, kad tik ją užgesintų, nes vienybė ir taika šeimoje – visų svarbiausia", – sako dukra Rima.