„Depo“ statyba susidomėjo prokuratūra

Sužinojo iš žurnalistų

Prokurorai susirūpino dėl to paties "Depo" statybos aspekto kaip ir paveldo sargai – įsismarkavę projekto vykdytojai su juo įsiveržė į IX forto kultūros paveldo apsaugos zonos teritoriją. Savo veiksmų su specialistais jie derinti nė nebandė.

"Kauno diena" jau rašė, kad ties Kauno vakariniu aplinkkeliu kylantys Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvės "Depo" kontūrai iš pradžių nesukėlė jokių įtarimų. Pats prekybos centras į saugomą teritoriją nesikėsina, tačiau projektas pakeis B.Brazdžionio gatvę. Dalis jos patenka į paties forto teritoriją, dalis, kurioje ketinama įrengti žiedines sankryžas, atsiduria šios kultūros vertybės vizualinės apsaugos pozonyje.

Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai labai nustebo, kad informaciją apie planuojamas statybą sužinojo iš dienraščio žurnalistų ir žydų bendruomenės užklausos. Pradėjus aiškintis, paaiškėjo, kad statytojai į reikalavimus numojo ranka. Būdų, kaip nepažeisti reikalavimų, statytojai ėmė ieškoti tik kilus sujudimui.

Taiso klaidas?

Statytojams teks ne kartą apsilankyti pas paveldo sergėtojus, nes, kaip tikina paveldosaugininkai, projektą jiems atneša nesutvarkytą, trūksta labai daug informacijos. Kol kas net nėra visiškai aišku, kokia rekonstruojamos gatvės atkarpa gali patekti į saugomą zoną.

"Viskas daroma labai keistai. Davėme jiems velnių, kad tik iš spaudos sužinojome apie planus, ir tik dabar pas mus ateina projektuotojai. Dokumentuose turi būti paveldosauginė dalis, aiškinamasis raštas, o jie atnešė kažkokią schemą, kuri visiškai atmestinai padaryta, nebuvo nurodyta visų reikiamų dalių, neparašė nei koordinačių", – stebėjosi KPD Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.

Jis aiškino, kad yra teorinė galimybė leisti įrengti žiedinę sankryžą vizualinės apsaugos pozonyje, tačiau viskas turi būti plane labai aiškiai išdėstyta, nes ši zona būtent ir skirta tam, kad kiti objektai neužstotų kultūros paveldo objekto.

"Šioje teritorijoje negali būti pristatyta kažkokių aukštų dalykų, kurie užstotų patį saugomą objektą. Šiuo atveju žiedinė sankryža negali užstoti, bet vis tiek reikia įdėmiai pažiūrėti, ar prie to žiedo nebus kokių šviestuvų, atraminių sienų ar bortų. Reikia žiūrėti, ar paveldo apsaugos zonoje jie neketina vesti komunikacijų. Mums svarbūs tokie klausimai, nes šalia – jautri teritorija", – "Kauno dienai" aiškino S.Stoškus.

Kreipėsi į prokuratūrą

Dėl galimų prekybos centro "Depo" statybos pažeidimų jau kreiptasi į teisėsaugininkus. Kauno apygardos prokuratūra patvirtino, kad šiuo objektu jau domisi.

"Kauno apygardos prokuratūra yra gavusi pareiškimą dėl statomos parduotuvės "Depo" ir šalia įrengiamos žiedinės sankryžos. Pareiškimą nagrinėti yra pavesta Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui", – komentavo Kauno apygardos prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyr.specialistė Izabelė Bočkienė.

Ji teigė, kad šiuo metu yra renkama papildoma medžiaga ir bus priimtas procesinis sprendimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo.

Dar vasarą "Kauno diena" rašė, kad dėl "Depo" statybos labai sunerimo vietos gyventojai. Šalia prekybos centro esanti ši Vakarinio aplinkkelio vieta jau dabar garsėja spūstimis ir pavojingomis eismo sąlygomis. Neabejojama, kad naujas traukos objektas padėtį tik pablogins, o problemas galinčių išspręsti eismo organizavimo sprendimų niekas neketina įgyvendinti. Tuo neabejoja ir Kauno poilicijos atstovai, tačiau jų nuomonės niekas neklausė. Lietuvos automobilių kelių direkcija savo nuomonės formuoti šiuo klausimu nė nesistengė.

Į statybvietę jau teko vykti ir Valstybinės darbo inspekcijos specialistams. Praėjusią savaitę dienraštis rašė apie čia įvykusią skaudžią nelaimę – antradienį nuo statomo objekto stogo iš maždaug 12 m aukščio nukrito ir iškart žuvo darbininkas – 39-erių vyras. Dideliame aukštyje jis dirbo be jokių apsaugos priemonių.

Problema ta, kad mes turime labai mažai informacijos, susijusios su "Depo" parduotuvės projektu. Viskas daroma labai keistai.

Sujudino bendruomenę

Dėl to, kad į IX forto apsaugos zoną patenka planuojama žiedinė sankryža, sujudo ir žydų (litvakų) bendruomenė.

"Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei labiausiai nerimą kelia toks įstatyme numatytų procedūrų nesilaikymas ir iš to kylanti grėsmė, kad bus padaryta žalos minėtoms kultūros vertybėms ir pažeisti žydų religinių įstatymų reikalavimai, draudžiantys judinti žemę žmonių palaidojimo vietose", – kiek anksčiau "Kauno dienai" yra sakiusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Anot jos, nė vienas protingas žmogus nesutiktų, kad būtų naikinamas Lietuvos kultūros paveldas, kad ir koks jis būtų, kokiai konfesijai priklausytų. "Žmonės supranta, kad tai visos šalies turtas. Kiekvienas statytojas turi jausti pareigą vykdyti paveldosaugininkų reikalavimus. Negali būti taip, kad pinigai ir verslas užgožtų tokius svarbius dalykus kaip paveldo išsaugojimas Lietuvoje ir pagarba mirusiesiems", – stebėjosi bendruomenės vadovė.

Pasak jos, į IX forto teritoriją, jo įamžinimą, šalia esančių pastatų vizualiką reikėtų žiūrėti ypač atsakingai. "Viskas turi būti labai gerai apsvarstyta. Mes nesame specialistai, tik atminties puoselėtojai, todėl ir kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą", – aiškino F.Kukliansky.

Nenori komentuoti

Kiek anksčiau "Kauno diena" bandė susisiekti su "Depo" atstovais. Užsakovu statytoju viešojoje erdvėje pristatoma bendrovė "Kauno bumani". Bendrovės tinklalapio ir aktyvių jos kontaktų rasti nepavyko.

Puslapyje rekvizitai.lt nurodoma, kad ši bendrovė registruota Vilniuje, jai vadovauja Andris Kozlovskis. Asmuo tokiu pat vardu ir pavarde nurodytas ir bendrovės DEPO DIY LT vadovu. Tačiau su juo susisiekti nepavyko.

Viena projektuotojų bendrovių tąkart nurodė kreiptis į kitos atstovą, o šis teigė, kad su žiniasklaida apie šį projektą įgaliota bendrauti bendrovės "Contestus" atstovė Ligita. Tačiau ji nei praėjusį kartą, nei dabar nebuvo linkusi bendrauti su žurnalistais.

"Iš mūsų pusės niekas nesikeičia. Jokių komentarų nebus", – ir šį kartą atsakė Ligita, paklausta, ar ketina keisti žiedinės sankryžos projektą ir ar jį derina su paveldosaugininkais.

Žuvo dešimtys tūkstančių žmonių

IX forto muziejaus interneto svetainėje nurodoma, kad šioje vietoje žmonės masiškai buvo naikinami nuo 1941 m. spalio iki pat Sovietų Sąjungos raudonosios armijos okupacijos 1944 m. rugpjūtį.

Ypač žudynių gausa išsiskyrė 1941 m. spalio mėnuo: spalio 4 d. nužudyti 1 845, spalio 29 d. – 9 200 žydų. Šių akcijų metu šaudyti ne tik vyrai, bet ir moterys, vaikai bei seneliai.

Kartu su vietiniais gyventojais, Kauno IX forte buvo kalinami ir žudomi žmonės iš kitų Europos valstybių: Austrijos, Lenkijos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos.