D. Puodžiukynas: skubėjimo eroje dirbti, studijuoti, savanoriauti – misija įmanoma?

  • Teksto dydis:

Greitėjant visuomenės gyvenimo tempui, dažnas palydovas – stresas, nuovargis, pasimetimas. Donatas Puodžiukynas – verslininkas, verslo konsultantas, Kauno Rotary klubo „Hansa“ prezidentas, Lietuvos golfo federacijos viceprezidentas. Be gausybės veiklų, D. Puodžiukynas visai netrukus Kauno kolegijoje atsiims Sporto vadybos profesinio bakalauro diplomą. Pokalbyje su D. Puodžiukynu – apie gyvenimo balansą ir slaptą receptą nuo perdegimo.

– Donatai, esate aktyvi asmenybė. Papasakokite, kuo šiuo metu gyvenate?

– Daugiausia dirbu įmonėje „First Priority“. Čia prieš keletą metų tapau naujo mokyklinių uniformų projekto „8TOGO“ vystytoju ir šiandien esame pagrindiniai mokyklinių uniformų pardavėjai Lietuvoje bei toliau vystau ir plečiu įmonės veiklą. Turiu ir savo verslą, kur užsiimu verslo konsultacijomis. Taip pat einu Kauno Rotary klubo „Hansa“ prezidento pareigas, o liepą kadencijai pasibaigus liksiu klubo valdyboje. Visai neseniai tapau Lietuvos golfo federacijos valdybos nariu ir buvau išrinktas viceprezidentu bei Kauno kolegijoje netrukus užbaigsiu Sporto vadybos studijas.

– Golfą žaidžiate jau šešiolika metų, kai Lietuvoje apie šią sporto šaką dar niekas garsiai nekalbėjo. Kaip golfas atsirado jūsų gyvenime?

– Visai atsitiktinai. 2003 metais keliavome su žmona ir vaikais po Europą. Belgijoje pasukome ne tuo keliu ir pasiklydome. Tada ant jūros kranto pamačiau dar iki tol neregėtą vaizdą – įspūdingus golfo aikštynus. Tos pačios kelionės metu taip pat teko apžvelgti golfo aikštynus Anglijoje. Tada savo žmonai pirmą kartą pasakiau: „Aš žaisiu golfą“. Tos pačios kelionės metu Anglijoje nusipirkau pirmąsias golfo lazdas, nors ir pigias bei niekam tikusias.

Grįžęs į Lietuvą pradėjau ieškoti, kur galima žaisti golfą. Taip atradau golfo klubą Lapėse, kur ir pradėjau pažintį su šia sporto šaka. Žinoma, tada nebuvo profesionalių trenerių, o visi žaidusieji – savamoksliai. Kiekvienas tiesiog bandėme žaisti ir mokėmės iš savo bei vienas kito klaidų.

– Dėl ko taip pamėgote šią sporto šaką?

– Golfas nutolina nuo visko. Tuo metu, kai aikštyne muši kamuoliuką, esi čia ir dabar. Mane žavi procesas ir idėja, jog žaidi prieš save patį ir sieki savo asmeninio tikslo – golfe nereikia priešininko. Taip pat vieno raundo metu mes nueiname apie 11–12 kilometrų ir padarome apie 70–80 smūgių, tad kartu tai yra judėjimas bei sveikata.

– Ar galima būtų teigti, kad aistra golfui Jus atvedė į Sporto vadybos studijas Kauno kolegijoje?

– Tikrai taip. Nuo pirmų dienų aktyviai įsitraukiau į golfo bendruomenės veiklą ir turiu viziją ateityje dar labiau prisidėti prie golfo vystymo Lietuvoje. Šios studijos yra tartum mano asmeninė investicija į Lietuvos golfo ateitį.

Šios studijos yra tartum mano asmeninė investicija į Lietuvos golfo ateitį.

Stojau į Kauno kolegiją, nes dar prieš studijas teko susipažinti su keliais Sporto vadybos studijų programos dėstytojais. Pabendravęs su jais supratau, kokios studijos čia yra vykdomos ir kokie dėstytojai čia dirba. Tai mane tenkino ir studijuoti kolegijoje apsisprendžiau labai greitai.

– Esate jau finišo tiesiojoje ir visai netrukus Kauno kolegijoje atsiimsite profesinio bakalauro diplomą. Ką šios studijos Jums suteikė?

– Pirmiausia, naujas žinias ir akademinį mąstymą. Teorinės žinios papildo gyvenimiškas patirtis ir leidžia sistemingiau ir produktyviau atlikti darbus bei priimti ilgalaikius, strateginius, sprendimus.

Taip pat džiaugiuosi, kad tarp manęs ir Kauno kolegijos per šiuos metus užsimezgė draugiškas bendradarbiavimas. Aš pats čia studijavau ir mokiausi iš savo srities profesionalų bei taip pat teko skaityti paskaitas studentams apie prekės ženklo įvedimą į rinką bei marketingą. Į šias studijas atsinešiau savo patirties kraitį, kurį galiu pasiūlyti ir pasidalinti su šia bendruomene.

– Be studijų ir golfo, Jūs taip pat dalyvaujate mentorystės programoje ir savo patirtimi dalijatės su studentais. Ką Jums reiškia šios patirties dalybos su jaunąja karta?

– Visiems jauniems žmonėms, kuriems mentoriavau, tam tikrame etape kilo labai panašūs klausimai: ar verta pradėti savo verslą, kada jį pradėti, nuo ko ir panašiai. Kartais jie atsiduria apsisprendimo kryžkelėje, kuomet renkasi, ar verta tęsti studijas, ar pradėti nuosavą verslą. Visiems patariu tą patį: tik užvėrus vienas duris atverkite kitas ir jeigu jau pradėjote studijuoti – užbaikite. Svarbu eiti per gyvenimą nuosekliai ir kryptingai.

Taip pat kartą man pačiam dėl aukštojo mokslo diplomo stygiaus buvo užvertos durys į didelę tarptautinę kompaniją. Kiekvieno gyvenime gali pasitaikyti tas vienintelis auksinis šansas, kuriuo būtų gaila nepasinaudoti.

Taigi mentoriauti man reiškia pasidalinti tuo, ką žinau, ką pats kažkada patyriau. Vienas teisingai užduotas klausimas ir atviras atsakymas gali padėti surasti kryptį.

– Donatai, esate ypač veiklus ir aktyvus. Kaip viską spėjate ir koks Jūsų receptas nuo perdegimo?

– Pirmiausia, kruopščiai planuoju savo laiką. Turime net šeimos kalendorių, kuriame planuojame visus metus: bendras keliones, pramogas, šventes. Laiko planavimas verčia prioretizuoti savo darbus ir veiklas, lengviau atskirti darbo valandas nuo laisvalaikio. Kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai – ši taisyklė tikrai veikia.

Žinoma, mano situacija yra ne visai standartinė. Aš labai jauname amžiuje sukūriau šeimą ir šiandien mano gyvenimas atrodo kitaip negu panašaus amžiaus kolegų, kurie tik dabar augina mažamečius vaikus. Šiandien galiu mažiau dėmesio skirti savo vaikams, nes jie jau yra savarankiški. Manau, kad dar kurį laiką sieksiu kuo daugiau dirbti, padėti kitiems ir savanoriauti, o nuo tam tikro amžiaus – visą laisvą laiką skirsiu savo paties pomėgiams.

– Turbūt gyvenime visoms naujoms galimybėms ir pasiūlymams sakote „taip“?

– Dažnai sakau „taip“ ir tik dabar pradedu mokytis kartais ištarti „ne“. Žinoma, dėl šio savo bruožo teko įsivelti į įvairius projektus, išbandyti naujus dalykus ir susipažinti su pačiais įdomiausiais žmonėmis, iš kurių išmokau daugiau negu būčiau išmokęs geriausiame pasaulio universitete. Iš tiesų, esu linkęs įsitraukti, dalyvauti, prisidėti ir mano asmeninis bruožas – smalsumas – lengvina šias aplinkybes. Dėl tos priežasties tuo, ką gavau per „taip“ sakymą visoms naujoms galimybėms, šiandien taip lengvai dalinuosi su kitais.

– Turbūt galima teigti, kad kone pusę savo laiko skiriate savanorystei. Dėl kokių priežasčių neatlygintina veikla Jums yra svarbi?

– Savanoriauti ir prisidėti – tai nebūtinai pinigais. Prisidėti kiekvienas galime savo turimomis žiniomis, sukaupta patirtimi ir užmegztais kontaktais.

Golfo federacijos veikloje dalyvauju, nes žinau, kad golfo bendruomenė Lietuvoje turi potencialą augti ir ateityje mūsų žaidėjai gali skinti laurus pasaulyje. Tuo tarpu Rotary klubą subūrėme, kad padėtume kitiems, vystytume bendras idėjas ir prisidėtume prie jų įgyvendinimo. Mentorystės programoje mano patirties ir įžvalgų pasidalijimas praverčia jaunam žmogui priimant svarbius sprendimus ir tada kartu džiaugiamės rezultatais.

Pats siekiu savo know-how dalintis visur ir su visais, kam to gali prireikti, bei norėčiau įkvėpti kitus duoti daugiau negu imti, nes tikiu, kad nuo to mums visiems būtų dar labiau gera gyventi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių