Būsimasis M. K. Čiurlionio koncertų centras: daugiausia klausimų – ne apie architektūrą

Kauniečiams pristatyti M. K. Čiurlionio koncertų centro, orientuoto į klasikinę ir šiuolaikinę muziką, projektiniai pasiūlymai. Daugiausia klausimų sulaukta dėl potvynių grėsmės.

Kelios erdvės

Informacija apie projektą paviešinta jau anksčiau, tačiau praėjusią savaitę projekto rengėjai atsakė į kauniečių klausimus. Tarp vaizdinių priemonių Kauno savivaldybės Mažojoje salėje, kur vyko pristatymas, – ir maketas. Pristatymą stebėti ir užduoti klausimų buvo galima ir nuotoliniu būdu.

Anonsuojama, kad M. K. Čiurlionio koncertų centras – tai pirmoji aukščiausiojo lygio koncertų salė Lietuvoje, iškilsianti per pastarąjį šimtmetį.

Vieta kairiajame Nemuno krante šiam kultūros paskirties pastatui su požemine stovėjimo aikštele numatyta dar prieš dešimtmetį. Oficialus adresas: H. ir O. Minkovskių g. 31.

Projektinius pasiūlymus parengė uždarųjų akcinių bendrovių „Paleko archstudija“ ir „Baltic Engineers“ atstovai, gavę savivaldybės kvietimą po pergalės tarptautiniame architektūriniame koncertų centro konkurse.

Užduotis projektuotojams – centras, tinkantis visiems svarbiausiems rimtosios muzikos koncertams.

Projekto vadovas architektas Rolandas Palekas pasakojo, kad pastatą sudarys 1,5 tūkst. vietų didžioji salė, 700 vietų antroji salė ir 600 vietų transformuojama konferencijų erdvė, vestibiulis, rūbinės, balkonai, restoranas su vaizdu į upę ir uostą, kavinė su galimybe staliukus išdėstyti ir lauke, techninės patalpos, atlikėjų zonos, administracijos patalpos, stogo terasa ir kt. Atlikėjams, administracijai, žiūrovams ir restorano lankytojams – atskiri įėjimai.

Projektuotojai kelrode žvaigžde pasirinko M. K. Čiurlionio paveikslą „Ramybė“.

Reikia dar didesnės?

Atsižvelgdami į aplinką, kurioje įsikurs centras, ir į pavadinimą, projektuotojai kelrode žvaigžde pasirinko M. K. Čiurlionio paveikslą „Ramybė“. „Mūsų siekiamybė yra atspindys“, – pastebėjo R. Palekas.

Didžiosios salės interjerui jis rinktųsi medžio apdailą. Ji labai dėkingas sprendimas atsižvelgiant į norimą išgauti kuo geresnę akustiką. Tačiau viskas priklausys nuo finansų, nes privalės išlaikyti pastatui numatytą biudžetą. Fasadai – stiklo.

Salėse numatyta įdiegti pneumatinę grindų kilnojimo įrangą, tad bus galima keisti scenų konfigūracijas. Laiptai – chorui, įgilinimas – orkestrui. Didžiosios salės scena ir centro patalpos pritaikytos 99 žmonių orkestrui. Scenoje tilptų ir didesnis, bet tai ne vienintelis kriterijus, norint patogiai priimti gausesnius kolektyvus.

Kalbėdamas apie didžiausių įmanomų kolektyvų priėmimą, R. Palekas atkreipė dėmesį į tai, kad reikia orientuotis ne tik į galimybę surengti pačius grandioziškiausius pastatymus, bet ir į tai, kaip pastatą pavyks įveiklinti tarp tokių koncertų, kurie, tikėtina, vyktų ne taip jau dažnai.

Esmė: R. Palekas pristatė naują grandiozinį miesto objektą. Regimanto Zakšensko nuotr.

Suprojektuotos dvi salės, kad būtų galima lanksčiau operuoti erdvėmis. Kompaktiškesnės salės lanksčiau išnuomojamos, jos universalesnės. „Didžiulės operinės salės neduotų tokių galimybių“, – pabrėžė R. Palekos  ir pridūrė, kad ir šiuose projektiniuose pasiūlymuose numatyta didžioji salė atitinka savivaldybės projektuotojams iškeltus reikalavimus dėl žiūrovų ir atlikėjų, galinčių koncertuoti vienu metu, skaičiaus.

Potvyniai ir privažiavimas

Atsakydamas į klausimus, ar tikrai įvertinta potvynių grėsmė, R. Palekas teigė, kad vadovautasi oficialiais potvynių žemėlapiais, dėl visa ko pastatas pastumtas šiek tiek toliau, kad būtų pusmetriu aukščiau nei saugioji 27 atitudė.

R. Palekas atkreipė dėmesį į tai, kad, jeigu Nemuno vanduo pakiltų ir pasiektų M. K. Čiurlionio centrą, tada būtų apsemta dalis ir kitų gyvenamųjų miesto vietų. Ledų sangrūdų ties naujuoju centru neturėtų susidaryti. Ledonešis tiesiog judėtų braukdamas krantinę, ir tiek.

Dar buvo klausimas dėl pastato poveikio upės ekosistemai, hidrologijai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad potvyniai dėl klimato kaitos tik dažnės. Poveikio tyrimai pradėti, jie bus paviešinti vėliau ir, jeigu reikės, bus imtasi projekto pokyčių.

Aleksotiškių atstovas išreiškė kitą mintį. Jie, atvirkščiai, bijo ne potvynių, o to, kad Nemunas dar labiau nuslūgs, o tokie vaizdai ne tik akį jiems rėš. Taip pat buvo išsakytas nuogąstavimas, kad dalis Nemuno neužpelkėtų, nes tai reikštų blogą kvapą, pasitiksiantį šio būsimo didingo pastato svečius.

Dar viena svarbi potemė – naujųjų koncertų rūmų pasiekiamumas. „Primygtinai siūlau antrą įvažiavimą“, – patarimas atskriejo iš vieno eksperto lūpų.

Prasidėjus klausimams apie susisiekimą viešuoju transportu, paaiškėjo, kad tai jau yra kito projekto objektas. „Kauno tiltai“ rengia viešojo transporto H. Ir O. Minkovskių g. projektą. Tad visi pasiūlymai, tarp kurių siūlymas atkreipti dėmesį į laiptų, vedančių nuo Viduklės gatvės į H. ir O. Minkovskių gatvę, būklę ir pėsčiųjų perėjos poreikį, nes koncertų centras neabejotinai padidins besinaudojančių šiais laiptais srautus, bus perduoti „Kauno tiltams“.

Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūrinei idėjai išrinkti 2017 m. surengtame tarptautiniame architektūros konkurse dalyvavo 36 šalių komandos, jos pateikė 119 projektinių vizijų. Tarptautinė žiuri nugalėtojais paskelbė jau minėtą jungtinę „Paleko archstudijos“ ir „Baltic Engineers“ komandą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

>sekam

>sekam portretas
Puiku- Kaune galės gastroliuoti London Symphony Orchestra, New York Philharmonic arba Berliner bei Wiener Philharmoniker.

infraexpert ............

infraexpert ............ portretas
sėsk į geldą ir plauk žemyn upe ............. prie Zapyškio sėsk į autobusą ir atgal link Čiurlių centro - bilietai dar bus neišpirkti

Anonimas

Anonimas portretas
to infraxpert idejos puikios, ir sutinku su jomis. ar esate jas kur nors viesai pateike, kad isgirstu reikiamos organizacijos? ar tik interneto komentaruose ir bus palaidota?
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių