Naikins jaunus medžius

Ąžuolyno parko tvarkymą Kauno miesto savivaldybė planavo dar 2017 metais. Tiesa, tuomet parengtas planas sulaukė visuomenės kritikos dėl menko viešinimo ir planų jame vykdyti gausius kirtimus. Atsižvelgusi į išsakytą kritiką, savivaldybė nusprendė atskirai parengti infrastruktūros ir gamtotvarkos projektus, o darbų įgyvendinimą atkėlė vėlesniam laikui. 2018-aisiais parengtą Kauno ąžuolyno gamtotvarkos planą, 2019-ųjų pavasarį įsakymu patvirtino Aplinkos apsaugos ministras.

„Ąžuolyno gamtotvarkos planas – strateginis dokumentas, numatantis kaip palaikyti saugomų rūšių būklę šioje saugomoje teritorijoje. Pavasarį mes tikslinome kiekvieną plano dalį, apžiūrėjome kiekvieną ąžuolą su kviestine komisija ir pagrindiniu jos žmogumi sertifikuotu arboristu Renaldu Žilinsku“, – Lietuvos gamtos fondo projektų vadovės Dalios Bastytės-Cseh teigimu, pastarasis aiškiai išdėliojo, ko reikia kiekvienam iš apžiūrėtų pusės tūkstančio medžių.

Jei vienam ąžuolui būtina stiprinti imunitetą, kad šis atsiaugintų savo šakas, kitam jas reikia genėti, antraip drevėtas kamienas neišlaikys sunkios lajos. 

Remiantis gamtotvarkos planu, ąžuolyne bus atliekama 103 saugomų medžių lajų korekcija, šalinamos sausos 14 saugomų medžių šakos, keliančios pavojų žmonėms. 13 nudžiuvusių ir grėsmę žmonėms keliančių medžių planuojama performuoti į stuobrius. Taip pat darbų metu bus atveriamos 17 medžių drevės, iš jų šalinami mūro likučiai. 57-iose saugomų medžių drevėse bus įrengiama priešgaisrinė signalizacija. 

Įsiutino kalbos

Visgi, didžiausia problema, D.Bastytės-Cseh įsitikinimu – savaime išaugę, senuosius ąžuolas užgožę medžiai.

„Jauni medžiai – kliuvinys. Juos šalinsime, o ąžuolų lajas tvarkysime“, – D.Bastytės-Cseh kalbos gerokai įsiutino šeštadienio vidudienį Kauno ąžuolyno prieigose susirinkusius miestiečius, Lietuvos gamtos fondo atstovus kaltinusius darbų skuba ir projekto neskaidrumu. Ekskursija po teritoriją ir jos metu planuota taiki diskusija gi virto nuomonių ringu. 

„Lietuvos gamtos fondas atlieka gerą darbą, tačiau jų kryptis yra pernelyg siaura. Mes žiūrime plačiau, – Vieną aštriausių diskusijos dalyvių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Miškų ir ekologijos fakulteto docentę dr. Liną Straigytę neramino fondo užmojai ir specialistų nekompetencija. – Seni medžiai kaip ir seni žmonės – geriau juos kuo mažiau liesti. Pažiūrėkite, kad atsitiko su Karvelio ąžuolu Kauno rajone.“

Po patirties neturinčių arboristų genėjimo puvinys, anot dendrologės, prasprogo. L.Straigytė baiminasi, kad panašus likimas gali ištikti ir Kauno ąžuolyno šimtamečius.

Atmeta kaltinimus

„Kas yra arboristai? Medžio genėtojai, leidimus gavę po kelių savaičių kursų, o čia reikia žinių ir mažiausiai magistro laipsnio gamtos mokslų srityje. Labai paprastas pavyzdys – jūs norėtumėte, kad operaciją atliktų ne chirurgas, o akušeris-ginekologas?“, – rankomis skėstelėjo dendrologė.

D.Bastytė-Cseh nesutiko su L.Straigytės mestais kaltinimais dėl specialistų neprofesionalumo. Paskelbus arboristinių darbų konkursą, iš kandidatų buvo reikalaujami

ISA Tree Risk Assessment Qualification (ISA TRAQ) arba European Tree Worker (ETW) sertifikatai. Pastaruosius Lietuvoje šiuo metu yra tik trys žmonės. Du jų – R.Žilinskas ir Vytautas Tomkus dirbs su senaisiais Kauno ąžuolais. Tikėtina, kad vėliau prie komandos prisijungs dar viena ETW sertifikatą turinti specialistė Inga Gaidelytė. 

„Yra nepatenkintų, nes jie norėtų tvarkyti mūsų medžius, bet nesugeba išsilaikyti sertifikatų“, – atsaką besipiktinantiems metė Lietuvos gamtos fondo projektų vadovė.