Atsėtos pievos detektyvas ir tūkstantinė žala: gamtos sargai rado auką?

Šalino padarytą žalą

Šakių rajono ūkininkas Darius Nekrošius atsidūrė keblioje situacijoje. Pričiupęs pievą sunkiasvore technika išvažinėjusius chuliganus, šiandien vyras kaltinamas neleistinai suaręs natūralią pievą, kuri patenka į programos „Natūra 2000“ paukščių apsaugai svarbią teritoriją, esančią Panemunių regioniniame parke.

Aplinkosaugininkai suskaičiavo, kad gamtai padaryta žala siekia beveik 51 tūkst. eurų, taip pat išmatavo, kad suarta pieva užėmė apie 7,5 ha. Tačiau šioje istorijoje stebina keli dalykai.

Pirmiausia tai, kad aplinkosaugininkai, aiškindamiesi galimai suartos pievos aplinkybes, visiškai nevertino policijoje užfiksuoto įvykio. Toje pievoje važinėjosi kelias tonas sveriantis sunkvežimis, o jo vairuotojas už chuliganišką važinėjimą nubaustas. Be to, kartu su juo linksminęsi šeši vyrai dar buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kai sumušė juos apraminti atėjusį ūkininko posūnį.

Į aplinkosaugininkų tyrimo bylą sugulė nespalvotos nuotraukos, kuriose jokių arimų nesimato ir sunku apskritai pasakyti, kas ten auga. Tačiau gamtos sergėtojai nutarė, kad pieva buvo suarta ir užsėta grūdiniais augalais.

Ūkininkas rodo dėmesio centru tapusios pievos nuotrauką, darytą rudenį, – jokiais grūdiniais augalais čia nė nekvepia, vaizdas labiau panašus į augančią žolę. D.Nekrošius tikino, kad išvažinėjus pievą liko gilios vėžės. Kadangi ūkininkai pagal programą „Natura 2000“ yra įsipareigoję pievas prižiūrėti, teko išlyginti ir užsėti žole. „Ką reikėjo daryti?“ – retoriškai klausė D.Nekrošius.

Jam antrino ir kartu ūkininkaujanti žmona Reda Ramanauskienė: „Tos vėžės buvo baisios, jų gylis – iki kelių. Mes pievą turime prižiūrėti, po birželio 15 d. privalome nušienauti. Jei būtume palikę išvažinėtą, niekaip nenušienautume. Išvažinėtas buvo didelis plotas, todėl kiek įmanoma užlyginome ir atsėjome tas vietas“, – pasakojo R.Ramanauskienė.

Sunkvežimiu per pievą

Kalbant apie ūkininkų ir aplinkosaugininkų ginčą, verta paminėti šios istorijos priešistorę – Šakių policijoje užfiksuotą chuliganišką važinėjimą pieva. Tą dieną D.Nekrošius dirbo gaisrinėje, o jo posūniai netoli pievos arė dirbamą žemę, kai išgirdo gaudžiant kitos transporto priemonės variklį. Tai įvyko praėjusių metų balandį.

„Mes jau anksčiau kelis kartus buvome pastebėję, kad kažkas išvažinėja pievą, todėl paraginau vaikinus pasižiūrėti, kas tai daro“, – pasakojo D.Nekrošius.

Jo posūnis pamatė, kaip didelį pravažumą turintis sunkvežimis MAN suką vieną ratą po kito, specialiai slysdamas apsemta pievos dalimi. Sausa pievos dalis sunkvežimio ekipažo nedomino – koks gi ekstremalaus važiavimo bekele efektas drožiant sausą pievą.

D.Nekrošiaus posūnio raginimus nutraukti chuliganišką važinėjimą ekipažo nariai suprato skirtingai. Vienas jų čiupo jaunuolį, jėga ištraukė iš mašinos, sumušė ir visi iš įvykio vietos pasišalino.

Po pranešimo policijai buvo surasti pažeidėjai ir surašytas protokolas. 2021 m. balandžio 3 d. protokole užfiksuota įvykio vieta – Gelgaudiškio seniūnija, Skaistakaimio kaimas.

„Įvykio vieta yra laukas, neaptvertas jokia skiriamąja tvora, be išskirtinių požymių, pievoje matomos transporto priemonių paliktos vėžės, provėžos aplink įvykio vietą, gyvenamųjų namų nėra, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau tyrimui svarbių objektų neužfiksuota“, – rašė įvykio vietą apžiūrėjęs pareigūnas ir pridėjo nuotraukas.

Nors ir nespalvotose, prietemoje darytose nuotraukose aiškiai matyti gilios vėžės. „Policija fotografavo apie 20–21 val. Tokiu metu balandį jau tamsu, tai matyti, galima sakyti, mažoji dalis padarytų vėžių, taip pat neatsispindi jų gylis“, – aiškino D.Nekrošius. Policijos nedomino, koks yra išvažinėtas plotas, pakako paties fakto.

Tvarka: į patikrinimą atvykę aplinkosaugininkai automobilius paliko pievoje. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Paaiškėjo ir tai, kad kompanija, išskyrus sunkvežimį vairavusį asmenį, buvo neblaivi. Anot D.Nekrošiaus, tyrimas baigėsi tuo, kad vairuotojas buvo nubaustas už chuliganišką važiavimą. Jam nurodyta atlyginti ūkininkui padarytą žalą. Tiesa, ji įvertinta vos 30 eurų. Tai apie 2 tūkst. kartų mažiau, nei padarytą gamtai žalą vėliau apskaičiavo aplinkosaugininkai.

Nieko nežinojo

Šakių policijoje dėl išvažinėtos pievos buvo padėtas taškas. Vėliau paaiškėjo, kad tai ūkininkui tebuvo tik nemalonumų pradžia. „Gegužės mėnesį atvyko Panemunių regioninio parko atstovai, apžiūrėjo laukus. Mes apie tai nieko nežinojome. Jų pateiktose nuotraukose viskas žalia, bet parašyta, kad tai arimai“, – pasakojo ūkininko žmona.

Dokumentai iš Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos ūkininkus pasiekė liepos viduryje. Ūkininkai ir vėl rodo protokolą, kuriame nespalvotos nuotraukos – jose matyti ne arimai, o žolės. „Mus ištiko šokas“, – apie galimą kerštą dėl išvažinėjimo užsiminė D.Nekrošius.

Ūkininkų advokatas Laurynas Zinkevičius taip pat stebėjosi aplinkosaugininkų pozicija. „Juk matyti tai, kas užfiksuota gegužės mėnesį ir vėliau, – jokių arimų, o jie vertina, kad buvo suarta“, – pabrėžė L.Zinkevičius.

Advokatas atkreipė dėmesį, kad Panemunių regioninio parko direkcijos darbuotoja labai neaiškiomis aplinkybėmis užfiksavo esą padarytą pažeidimą. Esą ji važiavo pro tą vietą ir pamatė, kad yra suarta veja ir dėl to pranešė parko direkcijos vadovui.

Visas tyrimas grįstas skubotomis prielaidomis ir nuo pat pradžių kėlė daug klausimų.

„Ką ji ten veikė. Panemunių regioninio parko direkcija yra visiškai kitoje vietoje. Toje vietoje mes dirbame nuo 2008 m. Šitiek laiko viskas buvo gerai, o dabar ėmėme ir kažką ne taip padarėme“, – stebėjosi D.Nekrošius.

Ūkininko žmona papildė vyro pasakojimą detalėmis. „Už kokių 20 cm nuo mūsų pievos yra kito ūkininko teritorija, kurioje nuo maždaug 2014 m. sėjami grūdiniai augalai. Jis neužkliuvo, o mes užkliuvome“, – stebėjosi R.Ramanauskienė.

Balti siūlai

Po maždaug pusės metų padarytos gamtai žalos dydis sumažėjo, nors plotas padidėjo. Pradžioje suskaičiuota apie 63 tūkst. eurų žala gamtai, o kai patikslino didesnį galimai suartą plotą – 7,5 ha, žalos dydis pamažėjo iki 51 tūkst. eurų.

„Mes dar net nežinojome apie mums suskaičiuotą žalos dydį, o visas miestelis jau ošė kalbomis apie šitokio dydžio baudą. Buhalterė skambina klausia, ką mes prisidirbome, o mes net nežinome, kas vyksta“, – liejosi R.Ramanauskienė.

Panemunių regioninis parkas medžiagą apie galimai suartą pievą perdavė Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijai.

Pasak ūkininkų, atvykę aplinkosaugininkai informavo, kad jokių dokumentų čia nereikia, kad jie pažiūrės, surašys žalą, ūkininkai susimokės ir vėl viskas bus ramu

„Aiškinome, kad čia buvo išvažinėta, kad mes išlyginome ir atsėjome, tačiau jiems tai buvo visiškai neįdomu“, – pasakojo D.Nekrošius. Ūkininkas stebėjosi ir dėl to, kaip aplinkosaugininkai nustatė, kad prižiūrimos žemės yra jo. D.Nekrošiui čia priklauso apie 1,5 ha, dar yra ilgalaikė nuoma iš valstybės ir iš kitų žemės savininkų. Šie duomenys Registrų centre neužfiksuoti.

„Byloje nebuvo jokių įrodymų, Registro centro išrašų, kurie nurodytų, kad čia D.Nekrošiaus žemė ir jis kažkokių būdu ją valdo. Tačiau konstatuota, kad čia D.Nekrošius suarė ir nuolat ten ūkininkauja. Visas tyrimas grįstas skubotomis prielaidomis ir nuo pat pradžių kėlė daug klausimų“, – bylos spragas minėjo advokatas L.Zinkevičius.

Ūkininkai prasitarė, kad visą praėjusią vasarą vyko keisti aplinkosaugininkų priekabiavimai. Nors tikrintojų ūkininkai sulaukia iš įvairių priežiūros institucijų ir daugeliui jų veikla tinka, tačiau po incidento su pievą išvažinėjusia kompanija aplinkosaugininkai lyg pro didinamąjį stiklą ėmė matyti tai, ko plika akimi nė nesimato.

Ignoravo aplinkybes

Tyrimų objektu tapusios „Nemuno slėnio pievos tarp Raudonės ir Gelgaudiškio“ teritorijos byla nagrinėti buvo pateikta AAD Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.

Anot ūkininkų, per apklausą Regioninio parko darbuotoja ir tyrimą vykdęs aplinkosaugininkas patvirtino, kad jie – ne ūkininkai. Ne jų funkcija atskirti grūdinius augalus nuo žolės ir jie pripažino, kad nežino, kas ten pasėta, bet patikrinimo akte nurodė, kad buvo pasėtas grūdinis mišinys.

„Glumina tas faktas, kad tyrimus atlikusių institucijų pareigūnai net nepaaiškino, kodėl jie neatliko jokių veiksmų sužinoję, kad pieva buvo išvažinėta, nė nesigilino, kaip ten viskas vyko. Žodžiu, ignoravo reikšmingas aplinkybes“, – stebėjosi ūkininkų advokatas L.Zinkevičius.

Laurynas Zinkevičius/Asmeninio archyvo nuotr.

Dar vienas pievų patikrinimas vyko rugpjūtį. Matavo, žiūrėjo, bet ūkininkams jokių patikrinimo dokumentų nepaliko. Tik R.Ramanauskienė fotokamera užfiksavo aplinkosaugininkų automobilius – jie buvo sustatyti tiesiog pievoje. „Aplinkosaugininkai patys automobilius stato pievoje. Čia viskas gerai?“ – retoriškai klausė R.Ramanauskienė.

Pasak advokato, iki šiol taip ir liko neatsakytų klausimų. „Kuo remdamiesi jie nustatė tuos 7,5 ha? Jokių įrodymų, kad pažeidimas padarytas tokiame plote. Kaip jie nustatė tuos arimus? Jokių kriterijų, kuriais remiantis galima vertinti pažeidimą ir jo mastą“, – advokatui kilo ne vienas klausimas.

Ūkininkas D.Nekrošius svarstė, kad galimai padarė klaidą, kai rašydamas pareiškimą policijai dėl išvažinėtos pievos nenurodė, jog tai saugoma „Natūra 2000“ teritorija, o gavęs pareigūnų atsakymą, kad bus pranešta aplinkosaugininkams, pats nesumojo apie tai pranešti. Policijos pranešimas nei Panemunių regioninio parko direkcijos, nei AAD taip ir nepasiekė.

„Dabar sako, kad korupcijos nėra, bet yra ryšiai, draugystės ir vieni kitus dengia, nes visi vieni kitų draugai – vieni važiuoja žvejoti, kiti važiuoja medžioti. Kai parašėme pareiškimą dėl pievos išvažinėjimo, pas mus pasipylė patikrinimų – veterinarinė tarnyba, gamtos apsauga, mokesčių inspekcija. Žodžiu, visi iš eilės tikrino. Tokių priemonių nebuvome sulaukę niekada“, – minėjo R.Ramanauskienė. Iš tiesų sunku šių patikrinimų laviną vadinti tiesiog sutapimu.

Anot ūkininkų, veterinarai atvyko iš Marijampolės, suprask vietiniai Šakių veterinarai būtų gal per mažai grėsmingai atrodę. Tačiau marijampoliškiai nieko blogo nerado, tik patvirtino, kad gavo anoniminį pranešimą apie neprižiūrėtus gyvulius, kurie, paaiškėjo, yra prižiūrėti.

Asmeninio archyvo nuotr.

Prielaidos ar faktai?

AAD Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Irenijus Kaluškevičius patvirtino, kad priimtas sprendimas, kuris dar neįsigaliojęs. Ūkininkas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Paprasčiau tariant, šiuo sprendimu pripažinta, kad D.Nekrošius suarė 7,5 ha pievą ir užsėjo grūdiniais augalais.

„Iš mums pateiktos medžiagos matyti, kad suarta ne tik ten, kur buvo incidentas, bet plačiau. Pagal kodeksą nesvarbu, ar yra 100 arų, ar aras. Jei tai padarei, yra atsakomybė. Aš neabejoju pareigūnų, kurie ten lankėsi gegužės mėnesį, parodymais“, – nedaugžodžiavo I.Kaluškevičius.

Anot jo, dėl gamtai padarytos žalos dydžio bus atskiras procesas, kurį inicijuotų AAD Civilinių bylų skyrius, jei ūkininkas geranoriškai nesumokės nustatyto žalos dydžio. Preliminari suma buvo apskaičiuota, bet ji teisiškai neįtvirtinta.

Tyrimą dėl galimai suartos pievos atlikęs Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Kęstutis Valiukevičius į įvykio vietą nuvyko tik liepos mėnesį, kai gavo medžiagą iš Panemunių regioninio parko direkcijos, t.y. praėjus beveik trims mėnesiams, kai buvo užfiksuotas pažeidimas. Apie išvažinėjimą specialistas sako taip pat sužinojęs vėliau.