Kauno centre atgimsta šalies pasididžiavimo vertas vienuolyno kompleksas

Šįkart paminėta kultūros paveldui priklausančios tvoros su vartais seniausios dalies, siekiančios daugiau kaip 200 metų, tvarkymo pabaigtuvės ir autentiško kryžiaus virš vartų sugrįžtuvės.

Atsiradęs autentiškas kryžius grįžo į savo buvusią vietą ant vartelių viršaus, o atkurtasis kryžius, kurį pagal išlikusius senus Benediktinių vienuolyno pagrindinio įėjimo piešinius pagamino žinomas kryždirbys Ričardas Grekavičius, bus kabinamas šventoriaus pusėje, pažymėdamas istorinės tvoros restauravimo datą. Pastarasis kryžius, vienuolių teigimu, primins restauravimo vargus.

351 metrą besitęsiančią tvorą reikėjo remontuoti, nes dalis jos buvo labai prastos būklės. Prasčiausia situacija – ties P. Eimučio ir šv. Gertrūdos gatvėmis, kur plytos išbyrėjusios, dalies tvoros nėra, kita – suskeldėjusi, byranti. Tvora kai kuriose vietose pavojingai sviro link tako, kuriuo kasdien naudojasi nemažai žmonių.

„Pagaliau po ilgų restauracijos ir renovacijos darbų, kurie tęsėsi nuo 2017 m., angeliukai vėl žvelgs nuo vienuolyno kalnelio į Kauno senamiestį“, – sakė sesuo Gabrielė.

Angeliukai po remonto grąžinti ant tvoros. Kalbėdamos apie atnaujintus centrinius vartus seserys juokavo, kad dabar jie galės vadintis „Angelų vartais“. „Visi bus kviečiami per juos įeiti į ansamblio vidų ne tik pasigrožėti tvora, bet ir Kauno miesto globėjo šv. Mikalojaus bažnyčios bokštu bei užeiti pasimelsti į pačią XV a. bažnytėlę“, – kvietė sesuo Gabrielė.

Ji vardijo, kad už tokį džiaugsmą vienuolynas dėkingas Kauno miesto savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui ir visiems paramos vienuolynui akcijos draugams: Kauno rotušei, Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui, Kauno miesto muziejui, informaciniams rėmėjams „Kauno dienai“ bei Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, rangovui bendrovei „Kaminta“ ir statybos darbų vadovui Pauliui Bareišai, visiems nuoširdiems darbininkams ir restauratoriams, nenuilstančiai architektei Violetai Beigienei, visai komandai bei tiems, kurie aukojo ir prisidėjo prie to, kad šis unikalus ansamblis gražėtų, taip pat ir tiems, kurie savo tylia malda tikėjo šiuo stebuklu.

Visi geradariai ir aukotojai surašyti į Geradarių knygą ir įtraukti į vienuolyno istoriją, kuri atverčiama prie pal. Teofiliaus Matulionio altoriaus kiekvieną mėnesio penktadienį, kai už geradarius aukojamos Šv. Mišios.

Meldžiamasi šiam vieno seniausių mieste vienuolyno kompleksui priklausančioje išskirtinėje Šv. Mikalojaus bažnyčioje, kuri šioje vietoje pastatyta XV a. antroje pusėje.

„Tikrai jaučiame didžiulę padėką, nes pasikeitus rangovams išaugo sąmata, o be to, tvoroje buvo atrasti visiškai netikėti dalykai, tokie kaip langinė, arkutės ir pan., kas dar labiau padidino restauravimo darbų sąmatą“, – skaičiavo sesuo Gabrielė.

Skaičiuojama, kad visos tvoros renovacijos sąmata siekia daugiau nei 1 mln. eurų. Kauno miesto savivaldybė iš Paveldotvarkos programos remontui yra skyrusi 37,5 tūkst. eurų.

Jeigu norite prisidėti prie Kauno benediktinių ansamblio tvoros remonto bei kitų komplekso objektų tvarkymo, lėšų galite paaukoti jas pervesdami į Kauno seserų benediktinių viešosios įstaigos „Domus Laudis“ banko sąskaitą, nr. LT55 7044 0600 0796 1450, AB SEB banke.

Seserys ir Šv. Mikalojaus bažnyčia visuomet laukia maldininkų, o Šv. Mišios čia aukojamos kasdien: darbo dienomis – 18 val., šeštadienį – 8 val., sekmadienį – 10 val. Kiekvieną dieną iš čia seserų malda per „Marijos radiją“ tiesioginėmis bangomis pasiekia visą Lietuvą.