Aiškėja pakaunės paveldo likimas Pereiti į pagrindinį turinį

Aiškėja pakaunės paveldo likimas

2015-05-11 08:30

Koks bus Lapių dvarvietės, Kačiūniškės dvaro, Raudondvario dvaro oficinų likimas? Šiuos klausimus Kauno rajono vadovai aptarė su čia apsilankiusia Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos direktore Diana Varnaite.

Kačiūniškės dvaras
Kačiūniškės dvaras / E. Mališausko nuotr.

Koks bus Lapių dvarvietės, Kačiūniškės dvaro, Raudondvario dvaro oficinų likimas? Šiuos klausimus Kauno rajono vadovai aptarė su čia apsilankiusia Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos direktore Diana Varnaite.

Raudondvaryje – baigiamieji darbai

Paminklo statusą turinti Raudondvario dvaro sodyba – reprezentacinis rajono objektas. Prieš keletą metų restauruotuose dvaro rūmuose, iškilusiuose XVI a., vyksta ir tarptautinio lygio renginiai. Ne visi restauravimo darbai dvaro sodyboje baigti. Dėl bendrovės "Restauracija" bankroto buvo sustoję žirgyno pritaikymo visuomenės reikmėms darbai. "Neseniai paaiškėjo žirgyno baigiamųjų rekonstrukcijos darbų konkurso laimėtojai. Šiame objekte neatlikta apie trečdalis planuotų darbų. Iki rudens darbai turėtų būti baigti", – planavo viešosios įstaigos "Raudondvario dvaras" direktorė Snieguolė Navickienė. Tuomet čia duris atvers menų inkubatorius – žadama įrengti rezidencijas menininkams, sukurti kitas palankias kūrybai sąlygas.

Aptartas stringantis Raudondvario dvaro vartų ir tvoros sutvarkymo projektas. D.Varnaitė žadėjo tarpininkauti, kad jis būtų greičiau įgyvendintas.

Dvaro teritorijoje yra dvi oficinos, kuriose sovietmečiu buvo įrengti, vėliau – privatizuoti butai. Gyventojų bendrijos pirmininkė Viktorija Požėlienė sakė, kad gyventojai pasirengę deryboms su savivaldybe. "Suprantame, kad mums čia gyventi – ne vieta. Oficinos – paveldo pastatai, o lėšų, reikalingų joms tinkamai restauruoti, neturime. Tačiau mes norime, kad butai būtų išpirkti rinkos kaina, kad juos pardavę galėtume nusipirkti butus kitur", – sakė V.Požėlienė. Artimiausiu metu bendrija kvies nepriklausomus turto vertintojus šių būstų rinkos kainai nustatyti. "Išgirdę jų nustatytą kainą galėsime sėsti su savivaldybe prie derybų stalo", – sakė bendrijos pirmininkė. "Gerai, kad mezgasi dialogas tarp savivaldybės ir gyventojų", – pastebėjo D.Varnaitė.

Savivaldybės skaičiavimais, aštuoniems oficinose įrengtiems butams išpirkti reikėtų apie 350 tūkst. eurų. "Ieškosime įvairių būdų, kaip pritraukti butams išpirkti reikalingas lėšas - per Vyriausybę, Europos sąjungą, konsoliduosime ir savivaldybės lėšas", – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Pasak mero, ateityje oficinos galėtų pasitarnauti kaip menų inkubatoriaus dalis, kitas variantas - čia galėtų steigtis verslo inkubatorius.

Ryšis restauruoti dvarą?

Apleistas Kačiūniškės dvaras galėtų tapti Nevėžio pakrančių puošmena. Kačiūniškės dvaro rūmai – buvęs vienuolynas, kuriame šeimininkavo seserys benediktinės. Sovietmečiu čia įrengti butai, dalis jų vėliau tapo savivaldybės socialiniais būstais. Savivaldybė yra išpirkusi privačius butus, gyventojai iš socialinių būstų iškeldinti – dvaro rūmai stovi tušti. Sutariama, kad geriausias būdas jį išsaugoti – parduoti privačiam asmeniui, pasiryžusiam dvarą restauruoti.

Dvaro sodyba domisi Babtyno-Žemaitkiemio dvaro šeimininkas Mindaugas Šventoraitis. "Man antro dvaro nereikia, bet galbūt čia kurtųsi mano sūnus Justas su šeima. Jis galėtų gyventi raudonų plytų pastate, o dvaro rūmuose būtų galima įrengti viešbutėlį, – pasakojo verslininkas. – Žinau, kad ir apleistus paveldo objektus galima pritaikyti gyventi, kitai veiklai. Babtyno-Žemaitkiemio dvaro pastatams restauruoti esu parengęs tiek dokumentų, kad juos visus sunku būtų ir panešti, bet manęs tai negąsdina." Jis užsiminė, kad dvarą pirktų už protingą kainą. "Visiems dvaro pastatams reikia rimto remonto. Dvaro rūmų perdangos – supuvusios, viskam sutvarkyti reikėtų didelių investicijų", – sakė M.Šventoraitis.

Sieks valstybės apsaugos

Sumažinus kultūros paveldo objekto – Obelynės sodybos – plotą nuo 8 iki 4 ha, nebeliko teisinių užkardų žemės sklype, garsiojo gamtininko Tado Ivanausko sūnaus parduotame keliems savininkams, statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus. "Didelių pastatų statyti čia neleiskite – nebent sodybinio tipo namus", – statybos leidimus išduodančiai savivaldybei rekomendavo D.Varnaitė.

V.Makūnas patikino, kad į tai bus atsižvelgta. Be to, iš šio sklypo savininkų bus reikalaujama finansiškai prisidėti tiesiant naująjį kelią į saugomą Obelynės sodybos dalį, priklausančią T.Ivanausko įdukrai Eleonorai Baltuškevičienei ir jos vyrui Algirdui. "Kauno diena" jau rašė, kad šie šviesuoliai jiems priklausančios sodybos dalį ruošiasi perleisti savivaldybei. "Dabar esanti įvaža į saugomą Obelynės teritoriją eina per privatų sklypą, ateityje tai gali sukelti didelių nepatogumų. Reikėtų nutiesti naują įvažiavimo kelią į sodybą, einantį dviejų sklypų paribiu, įrengti automobilių sotvėjimo aikštelę. Sieksime, kad naujieji savininkai bent iš dalies finansuotų įvažos įrengimo darbus", – sakė meras.

Obelynės sodyba įrašyta į kultūros vertybių registrą, tačiau valstybės apsauga jai neteikiama. Sutarta siekti, kad sodyba taptų valstybės saugomu objektu.
Remiantis panaudos sutartimi, savivaldybė galės neatlygintinai naudotis Obelynės parko dalimi ir įsipareigos saugoti T.Ivanausko sukauptą dendrologinę kolekciją, parką, kitas vertybes. Kamšos botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje esančiame botanikos parke yra viena turtingiausių šalyje dendrologinių kolekcijų.

Atnaujinamos medinės vilos

Kačerginėje aplankyti medinio paveldo objektai. Smarkiai apleistą, kiauru stogu generolo Prano Vaiciuškos statytą vilą iš savivaldybės aukciono būdu įsigijęs viešosios įstaigos Kauno maratono klubo vadovas Algirdas Pukis ėmėsi pastatą restauruoti. "Kai nuėmėme medines apkalas, paaiškėjo, kad generolas nebuvo toks turtingas, kaip galėjo atrodyti žvelgiant į vilą iš lauko: sudėjo tokias medžiagas, kokios buvo po ranka. Vienur – statūs rąstai, kitur – truputį pamūryta, ir panašiai", – pasakojo A.Pukis. Pasak jo, tikroji darbų apimtis paaiškėjo tik pradėjus pastatą restauruoti: "Kai atkasėme pamatus ir ruošėmės juos sutvirtinti, penki metrai pamato nugriuvo. Toje vietoje statėme naują pamatą – tokių darbų nesuplanuosi."

Verslininkas tikisi žiemą jau galėsiantis čia su šeima įsikurti. Jo skaičiavimais, tam, kad galėtų įsikelti į vilą, teks investuoti apie 145–175 tūkst. eurų.

Kitą Kačerginės medinės architektūros objektą – buvusią inžinieriaus Viktoro Rėklaičio vilą – ketinama restauruoti iki naujųjų metų ir į čia perkelti seniūnijos administraciją, o pastato bokštelyje įkurti nedidelį muziejų. Savivaldybėje buvo svarstoma vilą parduoti, kad nereikėtų jos išlaikyti mokesčių mokėtojų lėšomis. Įvertinus Kačerginės medinės architektūros unikalumą, atsižvelgus į bendruomenės pastabas, savivaldybė ėmėsi medinę vilą atgaivinti. "Lėšų įmanoma pritraukti, bet svarbiausia sugalvoti, kas bus pastatą restauravus, kaip jis bus panaudojamas? Jei skiri valdiškų lėšų, turi turėti labai aiškią viziją, kas jame bus. Labai gerai, kad savivaldybė rado šiam paveldo objektui funkciją", – sakė D.Varnaitė.

Tarpukariu statytą vilą anksčiau šildė krosnis. Dabar ketinama ją atstatyti ir taip dalį pastato šildyti.

Apžiūrėta senoji Lapių dvarvietė su XVI–XVII a. sandūrą siekiančiais pilies griuvėsiais. Šį valstybės saugomą paveldo objektą ketinama panaudoti bendruomenės poreikiams. Planuojama, kad čia atsiras nedidelis amfiteatras renginiams. "Tai būtų puiki susibūrimo vieta Lapių gyventojams, į renginius atvažiuotų žmonių iš kitų vietovių", – planavo V.Makūnas.

Gyrė savivaldybės pastangas

KPD atstovai gyrė savivaldybės pastangas išsaugoti paveldą. "Vienintelis Kauno rajono savivaldybėje dirbantis paveldosaugininkas pernai vykdė priežiūrą – aplankė ir užpildė stebėsenos aktą 140 paveldo objektų, o septyni Kauno miesto savivaldybės šios srities specialistai – tik 29 objektuose", – palygino KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus.

"Ši savivaldybė išsiskiria požiūrio prasme. Mane žavi tas požiūris – savivaldybės vadovų, administracijos, bendruomenių – į paveldo objektus. Yra labai daug sudėtingų, spręstinų klausimų, bet pats požiūris, pradedant meru ir jo komanda, rodo tarpusavio supratimą. Su KPD nuolat konsultuojamasi, visada būname išgirsti, – sakė D.Varnaitė. – Pastebėjau, kad meras – vienas tų žmonių, kurie dažnai išgirsta, ką sakai. Kitiems reikia priminti, paraginti, o čia tai jau būna sprendžiama.

Akivaizdu, kad čia daug kas padaryta. Savivaldybė ėmėsi tvarkyti tokį išskirtinį objektą kaip Raudondvario dvaro sodyba. Ten dar yra atliktinų dalykų, bet sodyba tvarkoma."

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų