- Dr. Gediminas Kasparavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bėgantis laikas užmaršties dulkėmis apklojo vieną didžiausių tragedijų, kuri Kauną ištiko 1946-ųjų pavasarį.
Du trečdaliai – po vandeniu
Vėlyvą kovo 23-iosios vakarą pradėję eiti ledai Neryje, ties santaka su Nemunu, suformavo milžinišką ledų kamšatį. Galinga upių vandens tėkmė, neturėdama kur bėgti, akimirksniu pasisuko miesto link ir užtvindė senamiestį, Vilijampolę, Marvelę, Žemąją Fredą, žemutinę Eigulių dalį.
Naujamiestyje potvynio vanduo pasiekė net Vienybės aikštę ir Karo muziejaus prieigas. Per Šiaulių ir Karo ligoninės gatves vanduo atitekėjo ir į Vytauto prospektą. Čia potvynio banga atnešė baidoką iš Žiemos uosto. Vėliau, vandeniui atslūgus, laivas tapo tarsi vienišu liudytoju, primenančiu šią baisią nelaimę.
Apie parą laiko kilęs vanduo kovo 25 d. pasiekė rekordinį lygį: senamiestyje vandens matavimo stotis užfiksavo vandens horizontą ties 8,57 m žyma, tuo metu apie du trečdaliai miesto ir jo priemiesčių jau buvo po vandeniu. Tokio potvynio per visą stebėjimų istoriją Kaune daugiau niekada nebuvo. Pavyzdžiui, didžiausi fiksuoti tarpukario potvyniai (1926, 1931, 1936, 1940) buvo bent apie metrą žemesni. Dabar nuo tokio masto stichinių nelaimių miestą apsaugo Kauno hidroelektrinė.
Kauno muziejininkai bando atkurti cenzūros nuslėptas 1946-ųjų pavasario tragedijos detales.
Ledai nešė namus ir žmones
Išgyvenę šį potvynį liudininkai pasakoja apie šiandien sunkiai įsivaizduojamus vaizdus. Dažno iš jų pasakojimuose – ledo lyčių nešami pastatai, o kartu su jais ir žmonės, ir gyvūnai. Ne vienas liudininkas dar ir šiandien užsimerkęs girdi kunkuliuojančio vandens garsą, pavojaus sirenų gausmą, ledo sprogdinimo aidą ir žmonių pagalbos šauksmus.
Taip jau nutiko, kad stichija savo didžiausia jėga smogė senajai Vilijampolei, kurios gyventojai dar nebuvo spėję atsigauti po Antrojo pasaulinio karo baisybių. Bibliniam tvanui prilygstančio potvynio banga apsėmė daugelį Slabados namų, palikusi kyšoti pastatų stogus, o ant jų – spaustis gyventojus. Kai kuriems pasisekė mažiau – sodybos, stovėjusios arčiau upės, kartu su jų gyventojais buvo nuneštos ledų.
Net ir toliau nuo upės buvusi Lietuvos veterinarijos akademija patyrė didelių nuostolių: potvynis sunaikino dalį įrenginių, pražudė laboratorinius gyvūnus, 30 Serologijos instituto arklių.
Senamiestyje vandens matavimo stotis užfiksavo vandens horizontą ties 8,57 m žyma, tuo metu apie du trečdaliai miesto ir jo priemiesčių jau buvo po vandeniu.
Praėjus keletui dienų nuo potvynio pradžios, Vilijampolėje apsilankė ir vienas uoliausių sovietų okupacinės valdžios tarnų, rašytojas Antanas Venclova. Sukrečiančiais jo įspūdžiais vėliau pasidalijo sovietinė spauda: „Mes buvome anapus Neries, ir mūsų amfibija pamažu judėjo tolyn, pro lytimis užneštus plotus, pro gražius mūrinius ir medinius namukus, ir pro jų langą matėme neįprastai šiurpų vaizdą. Namelių kambariuose plūduriavo rašomieji stalai, vaikų lovelės, patalynė, į lango stiklą daužėsi iš vidaus skenduolio galva.“
Žuvusiųjų skaičius nežinomas
Nors nuo didžiojo Kauno potvynio praėjo daugiau nei 77 metai, šią nelaimę dar gaubia ne viena paslaptis. Viena tokių – koks iš tiesų buvo tragedijos mastas? Kiek žuvo žmonių per šį potvynį?
Okupacinė sovietų valdžia neigė tragedijos mastą. Archyviniuose dokumentuose apie 1946 m. Kauno miesto gyventojų demografiją nieko neįprasta neaptiksime. Sovietams tarnavusioje spaudoje taip pat buvo apsiribojama fraze „yra žuvusių“. Joje daugiau rašyta apie herojiškus darbininkų žygius, nes, rizikuodami savo gyvybe, šie žmonės gelbėjo visuomeninį miesto turtą.
Bibliniam tvanui prilygstančio potvynio banga apsėmė daugelį Slabados namų, palikusi kyšoti pastatų stogus, o ant jų – spaustis gyventojus.
Žinoma, kaip įprasta tam sudėtingam ir slegiančiam laikotarpiui, gelbstint gyventojus atskirai buvo aukštinamas sovietinės kariuomenės indėlis, o apie negebėjimą pasiruošti šiai baisiai nelaimei nutylėta. Jau vėliau, 1982 m. išspausdintame moksliniame tekste, žymus hidrologas Antanas Barisas nurodė, kad potvynis nunešė dešimt vienaukščių namų, apgadino senamiesčio pastatus, žuvo žmonių. Nuostoliai įvertinti keliais milijonais rublių.
Aiškinantis tragedijos mastą nemažai sumaišties sukelia išeivijos spauda ir iš sovietų pavergtos Lietuvos į laisvąjį pasaulį atkeliavę laiškai. Ne viename išeivijos laikraštyje buvo teigta, kad potvynis nusinešė kelis tūkstančius aukų. 1947 m. savo laiške, siųstame į Vakarus, panašų žuvusiųjų skaičių nurodė ir partizanas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. Lieka neaišku, kokiais šaltiniais pagrįsta ši informacija, tačiau vargu ar iš tiesų galėjo žūti tiek kauniečių.
Svarbi bet kokia žinia
Kauno miesto muziejus siekia praplėsti tyrimus šia tema, todėl kreipiamės į visuomenę su prašymu pasidalyti savo atsiminimais ir nuotraukomis apie 1946 m. potvynį Kaune. Galbūt nuo šio potvynio nukentėjo jūsų artimieji? Gal asmeniniame archyve turite išsaugoję fotografijų su 1946 m. potvynio vaizdais senamiestyje, Vilijampolėje ir kitose miesto vietose? Maloniai prašome susisiekti telefonu +370 658 75 717.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno gimtadienio svečiai sekmadienį mėgavosi švente didžiųjų Lietuvos upių santakoje1
Tris dienas trukęs Kauno miesto gimtadienis pasak jame dalyvavusių žmonių, buvo vienas geriausiai tokio masto organizuotų renginių. ...
-
Kaunas patvirtino elektromobilių krovimo įkainius, kada jie bus pradėti taikyti, neaišku9
Kauno miesto taryba šią savaitę patvirtino tvarką, kaip bus nustatomi elektromobilių krovimo įkainiai savivaldybei priklausančiose stotelėse, tačiau tikslus terminas, kada krovimas taps mokamu, dar nėra numatytas. ...
-
Aitvarų šou – neblėstantis vaikystės džiaugsmas1
Dar viena Kauno gimtadienio fiesta – kasmetinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ – vyko kitame Nemuno krante. ...
-
Kaunas rengs studiją Senamiesčio gatvėms atnaujinti10
Kaunas ieško, kas parengtų Senamiesčio gatvių atnaujinimo urbanistinę-architektūrinę galimybių studiją. ...
-
Nepraleiskite: 615-ojo Kauno gimtadienio fiesta tęsiasi!11
Zapyškyje šeštadienį 18-ąjį kartą vyks aitvarų festivalis, o iš Kauno centro į šį rajone palei Nemuną įsikūrusį miestelį pradedama plukdyti laivu. ...
-
Kauno kolegija: išskirtinis dėmesys – ne tik studijų kokybei5
Kauno kolegija užima lyderiaujančią poziciją bendrame valstybinių kolegijų reitinge. Naujai išrinktas direktorius dr. Andrius Brusokas tikina, kad ir toliau išskirtinis dėmesys bus skiriamas studijų kokybei ir jos vystymui, moksliniams ta...
-
„Kiemų šventėje“ – Madagaskaro tarakonai ir vaišės iš P. Gražulio rankų12
Jau šeštą kartą Laisvės alėja virto didžiuliu kiemu, kuriame nusidriekė ilgiausias stalas. Vietos prie jo užteko ir senjorams, ir bibliotekininkams, ir aktoriams, ir politikams. ...
-
Turto bankas: investicijos į pažangą6
Turto bankas (TB) Lietuvoje valdo per 700 tūkst. kv. m administracinių patalpų. Kaune yra apie 90 tūkst. kv. m valdomo ploto. ...
-
Putvinskio gatvės diena grįžo į gatvę2
Vienas iš Kauno gimtadienio renginių – Putvinskio gatvės diena. Šios unikalios gatvės šventė džiugiai skelbė: „Putvinskio gatvės diena grįžta į gatvę“. ...
-
Nuo legioneliozės Kaune iš viso mirė septyni žmonės7
Nuo legioneliozės protrūkio Kauno mieste ir rajone pradžios mirė septyni žmonės, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...