- Dr. Gediminas Kasparavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bėgantis laikas užmaršties dulkėmis apklojo vieną didžiausių tragedijų, kuri Kauną ištiko 1946-ųjų pavasarį.
Du trečdaliai – po vandeniu
Vėlyvą kovo 23-iosios vakarą pradėję eiti ledai Neryje, ties santaka su Nemunu, suformavo milžinišką ledų kamšatį. Galinga upių vandens tėkmė, neturėdama kur bėgti, akimirksniu pasisuko miesto link ir užtvindė senamiestį, Vilijampolę, Marvelę, Žemąją Fredą, žemutinę Eigulių dalį.
Naujamiestyje potvynio vanduo pasiekė net Vienybės aikštę ir Karo muziejaus prieigas. Per Šiaulių ir Karo ligoninės gatves vanduo atitekėjo ir į Vytauto prospektą. Čia potvynio banga atnešė baidoką iš Žiemos uosto. Vėliau, vandeniui atslūgus, laivas tapo tarsi vienišu liudytoju, primenančiu šią baisią nelaimę.
Apie parą laiko kilęs vanduo kovo 25 d. pasiekė rekordinį lygį: senamiestyje vandens matavimo stotis užfiksavo vandens horizontą ties 8,57 m žyma, tuo metu apie du trečdaliai miesto ir jo priemiesčių jau buvo po vandeniu. Tokio potvynio per visą stebėjimų istoriją Kaune daugiau niekada nebuvo. Pavyzdžiui, didžiausi fiksuoti tarpukario potvyniai (1926, 1931, 1936, 1940) buvo bent apie metrą žemesni. Dabar nuo tokio masto stichinių nelaimių miestą apsaugo Kauno hidroelektrinė.
Kauno muziejininkai bando atkurti cenzūros nuslėptas 1946-ųjų pavasario tragedijos detales.
Ledai nešė namus ir žmones
Išgyvenę šį potvynį liudininkai pasakoja apie šiandien sunkiai įsivaizduojamus vaizdus. Dažno iš jų pasakojimuose – ledo lyčių nešami pastatai, o kartu su jais ir žmonės, ir gyvūnai. Ne vienas liudininkas dar ir šiandien užsimerkęs girdi kunkuliuojančio vandens garsą, pavojaus sirenų gausmą, ledo sprogdinimo aidą ir žmonių pagalbos šauksmus.
Taip jau nutiko, kad stichija savo didžiausia jėga smogė senajai Vilijampolei, kurios gyventojai dar nebuvo spėję atsigauti po Antrojo pasaulinio karo baisybių. Bibliniam tvanui prilygstančio potvynio banga apsėmė daugelį Slabados namų, palikusi kyšoti pastatų stogus, o ant jų – spaustis gyventojus. Kai kuriems pasisekė mažiau – sodybos, stovėjusios arčiau upės, kartu su jų gyventojais buvo nuneštos ledų.
Net ir toliau nuo upės buvusi Lietuvos veterinarijos akademija patyrė didelių nuostolių: potvynis sunaikino dalį įrenginių, pražudė laboratorinius gyvūnus, 30 Serologijos instituto arklių.
Senamiestyje vandens matavimo stotis užfiksavo vandens horizontą ties 8,57 m žyma, tuo metu apie du trečdaliai miesto ir jo priemiesčių jau buvo po vandeniu.
Praėjus keletui dienų nuo potvynio pradžios, Vilijampolėje apsilankė ir vienas uoliausių sovietų okupacinės valdžios tarnų, rašytojas Antanas Venclova. Sukrečiančiais jo įspūdžiais vėliau pasidalijo sovietinė spauda: „Mes buvome anapus Neries, ir mūsų amfibija pamažu judėjo tolyn, pro lytimis užneštus plotus, pro gražius mūrinius ir medinius namukus, ir pro jų langą matėme neįprastai šiurpų vaizdą. Namelių kambariuose plūduriavo rašomieji stalai, vaikų lovelės, patalynė, į lango stiklą daužėsi iš vidaus skenduolio galva.“
Žuvusiųjų skaičius nežinomas
Nors nuo didžiojo Kauno potvynio praėjo daugiau nei 77 metai, šią nelaimę dar gaubia ne viena paslaptis. Viena tokių – koks iš tiesų buvo tragedijos mastas? Kiek žuvo žmonių per šį potvynį?
Okupacinė sovietų valdžia neigė tragedijos mastą. Archyviniuose dokumentuose apie 1946 m. Kauno miesto gyventojų demografiją nieko neįprasta neaptiksime. Sovietams tarnavusioje spaudoje taip pat buvo apsiribojama fraze „yra žuvusių“. Joje daugiau rašyta apie herojiškus darbininkų žygius, nes, rizikuodami savo gyvybe, šie žmonės gelbėjo visuomeninį miesto turtą.
Bibliniam tvanui prilygstančio potvynio banga apsėmė daugelį Slabados namų, palikusi kyšoti pastatų stogus, o ant jų – spaustis gyventojus.
Žinoma, kaip įprasta tam sudėtingam ir slegiančiam laikotarpiui, gelbstint gyventojus atskirai buvo aukštinamas sovietinės kariuomenės indėlis, o apie negebėjimą pasiruošti šiai baisiai nelaimei nutylėta. Jau vėliau, 1982 m. išspausdintame moksliniame tekste, žymus hidrologas Antanas Barisas nurodė, kad potvynis nunešė dešimt vienaukščių namų, apgadino senamiesčio pastatus, žuvo žmonių. Nuostoliai įvertinti keliais milijonais rublių.
Aiškinantis tragedijos mastą nemažai sumaišties sukelia išeivijos spauda ir iš sovietų pavergtos Lietuvos į laisvąjį pasaulį atkeliavę laiškai. Ne viename išeivijos laikraštyje buvo teigta, kad potvynis nusinešė kelis tūkstančius aukų. 1947 m. savo laiške, siųstame į Vakarus, panašų žuvusiųjų skaičių nurodė ir partizanas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. Lieka neaišku, kokiais šaltiniais pagrįsta ši informacija, tačiau vargu ar iš tiesų galėjo žūti tiek kauniečių.
Svarbi bet kokia žinia
Kauno miesto muziejus siekia praplėsti tyrimus šia tema, todėl kreipiamės į visuomenę su prašymu pasidalyti savo atsiminimais ir nuotraukomis apie 1946 m. potvynį Kaune. Galbūt nuo šio potvynio nukentėjo jūsų artimieji? Gal asmeniniame archyve turite išsaugoję fotografijų su 1946 m. potvynio vaizdais senamiestyje, Vilijampolėje ir kitose miesto vietose? Maloniai prašome susisiekti telefonu +370 658 75 717.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?23
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms6
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų42
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose26
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa32
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...