Šiuo metu Kauno kultūros centre "Tautos namai" veikia fotomenininko Iridijaus Švelnio šiuolaikinės fotografijos paroda "Gyvenime viskas paprasta, bet nelengva".

Siekiant idealo

Per savo kūrybą autorius išsako netradicinį, šiuolaikinį ir interaktyvų požiūrį į fotografiją. Savitą aplinkos matymą jis įtvirtina kitu kampu, kuria netradicinę fotografiją tipinėse vietose: gamtoje, dvarų aplinkoje, skirtingų miestų senamiesčiuose, sutiktų žmonių portretuose bei kitur.

Savo kūryboje dažname kadre naudoja "žuvies akies" metodą, todėl fotografinis vaizdinys įgauna apskritimo formą, matančią 180 laipsnių kampu. Gerai įvaldęs tiek analoginės, tiek šiuolaikinės – skaitmeninės fotografijos technikas. Fotografinėje kūryboje menininkas, rengdamas fotografijos parodas ir leisdamas meninės fotografijos knygas naudoja netipinę interaktyvią meno koncepciją.

I.Švelnio kūryba lietuviškosios fotografijos kontekste yra netradicinė keliais aspektais: jis kuria ne vien tradicinę fotografiją, jo kuriamas meninis naratyvas yra jungiamas psichologiniu bei filosofiniu dėmeniu ir įgauna savitą aplinkos matymo aspektą bei psichologinį emocinį potyrį.

Kalbėdamas apie savo kūrybą fotografas teigia: "Fotografija – tai vizualinė priemonė išjausti ir atvaizduoti sampratą dešimtimis kartų greičiau, nei parašyta raidėmis. Filosofija – tai mano siekiamybė. Tai mano idealus pasaulis, kurį aš vejuos savo darbais, savo poelgiais, savo iššūkiais suteikdamas aukščiausių tikslų. Psichologija – tai trečias dėmuo, kuris padeda išjausti emocinį jausmą ir įterpti jį į esamą vaizdinio viziją."

Simboliai ir formos

Fotografijos meninėje kompozicijoje itin svarbiu akcentu tampa harmoninga nespalvoto fono žaismės ir dermės visuma. Beveik kiekviename kūrinyje itin daug ženklų ir simbolikos, kurie fokusuojami fotografijų cikluose ar atskiruose darbuose.

Labai svarbus I.Švelnio darbuose yra nuotaikos, panašumo ar priešpriešos išryškinimas nuotraukoje ar nuotraukų serijoje. Menininkas tam tikrą kuriamą meninę kompoziciją sustiprina filosofinės įžvalgos tekstu, vaizdas įrėminimas apskritime ar kvadrate, dažnai detalei yra suteikiamas spalvinis kontrasto išryškinimas.

Kai kuriuose "žuvies akies" technika atliktuose darbuose autorius nevengia siurrealistinės deformacijos, taip aktualizuodamas savito požiūrio subjektyvumą. Fotomenininkui labai svarbus pasaulio ir aplinkos stebėjimo ir fiksavimo procesas. Emocinė ir filosofinė įžvalga pateikiama ne tik per fotografiją, bet ir per eseistinius tekstus. Nespalvotame fotografiniame vaizdinyje labai svarbi tampa pusiausvyra tarp objektyvumo ir subjektyvumo.

Fotografiniame I.Švelnio pasakojime svarbi tampa spalvoto ir nespalvoto fotografinio vaizdo estetika, harmoningas ryšys su aplinka, emocijos išreiškimas per skirtingas detales ar per psichologinius teoremų pavyzdžius. Autorius dažnai fiksuoja gamtą, žmones, pateikia dvarų, senamiesčių, architektūros fragmentų motyvų iš viso pasaulio, nevengia ir sutiktų žmonių portretų. Iš, atrodytų, atsitiktinai sutiktų žmonių, miestovaizdžių netikėtų matymų, autorius kuria savitą emocinį, psichologinį bei filosofinį ir itin individualų pasaulio, žmogaus sampratos vaizdinį, kurį atitinka ir filosofiniai daugelio nuotraukų pavadinimai: "Donoras", "Spąstai", "Motel 55 E", "Kompaniono šypsena", "Supynė" ir kt.

I.Švelnio darbai iš kitų Lietuvos fotomenininkų darbų išsiskiria modernia fotografine kompozicija, unikalia vaizdo įrėminimo estetika, individualiu, interaktyviu, įtraukiančiu žiūrovą pasakojimu.

Teksto dimensija

Neseniai fotomenininkas I.Švelnys išleido savo fotografijų knygos "Gyvenime viskas paprasta, bet nelengva" I dalį, knyga išversta į anglų kalbą. Jau vasarą pasirodys antroji jo knyga. Pats autorius savo knygą įvardija fotopsichofilosofija, šis meninis fotografijos albumas yra išskirtinis. Jame autorius eseistiniu filosofijos tekstu, filosofinėmis aforistinėmis teoremomis išsako savo egzistencinę bei kūrybinę sampratą. Iš įvairių teoremų ir fotografijų gimsta netradicinio formato ir apipavidalinimo fotografijos ir tekstų knyga.

Kad ir kaip žiūrėtum fotografijas ar iš naujo skaitytum teoremas, kurias savitu filosofiniu stiliumi rašo autorius, matyti, kad tekstas ir vaizdas susideda iš menininko gyvenimiškos patirties, vaizdų ir emocijų sandūros, netikėtų palyginimų bei paralelių.

Neatsitiktinai knygoje autorius pateikia savo kredo: "Fotografija – mano hobis, psichologija – mano kasdienybė, filosofija – mano siekis." I.Švelnys nevaržo savo tekstų stilistikos, jis svarsto socialinių žaidimų, geriausiojo, šypsenos galios klausimus, pateikdamas aforizmus-teoremas, jas iliustruodamas fotografijų ciklais, taip sukurdamas nuoseklų tematinį pasakojimą, ryškindamas jam rūpimą gyvenimiškąją problemą ar situaciją.

Kas autoriaus kūryboje yra svarbiau: vaizdas ar tekstas? Knygoje jie neatsiejami, o papildo ir iliustruoja vieni kitus. Parodoje tekstai, atspausti atskirais lakštais, taip pat kuria atskirą instaliacinę kompoziciją, į bendrą parodos foną įsiterpia ir autoriaus mamos Nijolės Švelnienės tapybos darbai. Parodos visuma sukuria tematine ir žanrine prasme eklektiško, bet kartu postmodernaus chaotiško pasaulio bei kūrybos sampratą, kuri nevaržoma taisyklių, neįspraudžiama į tradiciją, bet gyva ir kviečianti dialogo.