W. Kentridge'as: parodoje svarbi kolaboravimo naštos tema

Į protėvių kraštą atvykęs menininkas teigė, kad dėl šios priežasties parodoje ryški „istorinės kolaboravimo naštos tema“.

„Skirtingos šalys tą naštą stengiasi įveikti skirtingai. (...) Austrija teigia, kad ji buvo pirmoji nacizmą patyrusi šalis, Nyderlandai turi savąjį visuomenės pasipriešinimo mitą, tiesa, kaip ir Prancūzija“, – šeštadienį žurnalistams kalbėjo W. Kentridge'as.

Menininko teigimu, jo šeima išgyveno Holokaustą tik todėl, kad pabėgo iš Lietuvos.

„Beveik visi žmonės, kurie liko, jie mirė“, – sakė jis.

Pasak W. Kentridge'o, paskata apsilankyti Lietuvoje tapo jo duktė, prieš trylika metų atvykusi čia ieškoti savo šeimos šaknų.

„Tai mane paskatino pasiryžti ir atvykti, kai buvau pakviestas surengti šią parodą“, – sakė menininkas.

Žydų tragedijos temai svarbi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus amfiteatrinėje auditorijoje įrengta meninė instaliacija.

„Tai Pietų Afrikos kraštovaizdis bei kapinės, kokios galėtų būti bet kurios Rytų Europos kapinės – nebūtinai Lietuvos. Čia skamba dvi Pietų Afrikos dainos“, – pasakojo menininkas.

Pasak jo, tai lyg Pietų Afrika dainuotų Lietuvai.

„Auditorijos forma, kurios nežinojome, yra lyg iš duobės, iš kapo – aukštyn“, – aiškino W. Kentridge'as.

Pasak jo, ši instaliacija – padėka už progą pabėgti, išgyventi.

W. Kentridge'o paroda „Tai, ko nepamename“ atidaryta penktadienį.

„Menininkas, pasitelkęs scenografijos įrankius, dažnai sukuria instaliacijas, kuriose žmonės patenka į meno kūrinio vidų: perkelia žmogų iš žiūrėtojo į dvimatį, trimatį objektą, į dalyvavimą įvykyje, atrodo, kad pats dalyvauji veiksme, nes yra sukuriamas efektas, pasitelkus įvairias kinetines priemones, vaizdo projekcijas, nuostabius garsus“, – žurnalistams sakė parodos kuratorė, „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Muziką menininko kūriniams kuria Pietų Afrikos kompozitorius Philipas Milleris (Filipas Mileris), ją galima išgirsti ir Kaune.

„Ši paroda dedikuota specialiai Kaunui ir menininkas išskirtinį dėmesį parodė. Turėdamas litvakiškas šaknis, labai jautriai kvietimą priėmė ir sukūrė du naujus kūrinius šiai parodai Kaunui“, – pasakojo ji.

Vienas šių kūrinių – sienos piešinys „Kai aš esu miręs ir man reikia švelnumo“ – liksi muziejuje. Antrasis – amfiteatrinėje auditorijoje įrengta „Tu, kuris niekada neatvykai“ instaliacija.

Apie žmonijos puoselėjamą selektyvią atmintį kalbanti paroda yra vienas iš svarbiausių programos Kaunas – Europos kultūros sostinė renginių.

Paroda Kaune veiks beveik visus metus, iki lapkričio 30-osios.