Vieno lito literatūrinė premija – poetui V. Rudžianskui

Poetas, vertėjas, redaktorius, leidyklos „Kauko laiptai“ vadovas V. Rudžianskas gimė 1957 m. Čekiškėje. Ilgametis įvairių leidinių bendradarbis, šiandien jis vadovauja 2010 m. įsteigtai leidyklai „Kauko laiptai“. V. Rudžianskas pagarsėjo savo dėmesiu jauniesiems talentams, daug jo pastebėtų ir debiutavusių leidykloje autorių – šiandien pagarsėję Lietuvos poetai.

Pats V. Rudžianskas debiutavo dar 1991 m. eilėraščių knyga „Kregždės pulsas“.

Nuo 1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungai priklausančio menininko kūryba yra išversta į anglų, baltarusių, kartvelų, latvių, lenkų, portugalų, rusų, ukrainiečių ir vengrų kalbas, o pats poetas verčia iš kartvelų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių kalbų. Už vieną jų – kartvelo Giorgio Lobžanidzės eilėraščių rinkinio „Šventofobija“ vertimą – 2021 m. V. Rudžianskas įvertintas „Poezijos pavasario“ prizu. Jo paties poezija įvertinta „Poezijos pavasario“ (2008 m.) laurais, Antano Miškinio, Bronio Savukyno, Vytauto Gedgaudo premijomis.

Jau keturiolika poezijos rinkinių išleidusio menininko eilėraščiuose gausu kultūrinių įvaizdžių, literatūrinių, mitinių intertekstų. Jis mėgsta paradoksą, savotišką žaidimą prasmėmis.

Savo kūryba V. Rudžianskas užima svarią vietą nūdienos literatūros panoramoje. Naujajame rinkinyje „Arbata papėdėje“ kūrėjas meistriškai dėlioja impresionistines būsenas, kuriose ryškėja būties laikinumo pojūtis. Varijuojama žmogaus susvetimėjimo, amžiaus tragizmo ir vienišumo tema.

„Kolegoms, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus tarybai nekilo abejonių renkant šios reikšmingos premijos laureatą. Įtraukia V. Rudžiansko rinkinio eilėraščių intonacija, nutylėjimai, reikšmingos pauzės. Nerasime jokios niektauškos, įkyrių pasikartojimų. Glaustai stabtelima ties įvairiomis dvasinėmis būsenomis, vaikystės prisiminimais, jaučiamas liūdesys, gailestis praeinančiai ar praėjusiai akimirkai“, – sako Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus.

„Arbata papėdėje“ – poeto dvasinis atokvėpis, jautrus atodūsis, pauzė, kai prieš akis praslenka įspūdžiai, apmąstymai, atsiminimų nuotrupos. V. Rudžiansko stabtelėjimas papėdėje – paslaptingas, netgi mistifikuotas. Kokioje papėdėje? Ties jam kažko labai brangaus, slėpiningo, didingo. Tai gali būti ir Sfinksas, ir piramidės ar obeliskai, tai gali būti Rūpintojėlio skulptūra ar Septintieji Dangūs.

LRS Kauno skyriaus Vieno lito literatūrinė premija (sumanytojas ir steigėjas – ilgametis skyriaus pirmininkas Petras Palilionis), teikiama nuo 1998 m. už praėjusių metų kūrybą. Į ją kandidatuoti gali įvairiausių žanrų, skirtingas temas analizuojantys ir įvairų patirties bagažą turintys LRS Kauno skyriaus nariai.

Premija aprėpia platų Kauno literatūros lauką, todėl svarbiausiais kriterijais tampa kūrinių meninis lygis, originalumas, paveikumas.

Geriausios praėjusių metų knygos autorių diskutuodami išrenka LRS Kauno skyriaus tarybos nariai – patys rašytojai kolegos, kurie yra ne tik kompetentingi savo srities profesionalai, bet ir reikliausi skaitytojai ir vertintojai: G. Jankus (pirmininkas), Aldona Ruseckaitė, Erika Drungytė, Tomas Kavaliauskas, Gvidas Latakas, Ieva Rudžianskaitė, Viktoras Rudžianskas.

2022-aisiais kauniečiai rašytojai išleido šešiolika knygų. Būtent iš jų ir buvo renkamas laimėtojas. V. Rudžianskas vienbalsiai (jam pačiam susilaikius) tapo Vieno lito literatūrinės premijos laureatu.

Laureatui įteikiama jau kelerius metus asociacijos LATGA iš dalies finansuojama premija, skulptoriaus Stasio Žirgulio prizas – autorinis darbas su įkomponuota vieno lito moneta ir iškaltomis poeto Henriko Radausko eilėraščio „Dainos gimimas“ pirmomis eilutėmis: „Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,/ aš sėdžiu po šakom akacijos baltos“ ir laureato diplomas, kurį pasirašo visi Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus tarybos nariai.

Iškilmingą Vieno lito literatūrinės premijos įteikimo ceremonija numatyta surengti kovo mėnesį.

Ankstesni laureatai:

2022 m. – Aida Krilavičienė už literatūrinių ryšių sklaidą, profesionalius vertimus pristatant lietuvių skaitytojui užsienio kūrybą.

2021 m. – Vidmantas Elmiškis už kasdienybės spalvas ir amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje „Ir bus atsakyta“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020).

2020 m. – Enrika Striogaitė už poetinį žvilgsnį ir dėmesingumą atsidūrusiems visuomenės paribiuose eilėraščių rinkinyje „Žmonės“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2019).

2019 m. – Dovilė Zelčiūtė už egzistencinius ieškojimus ir autentiškus atsivėrimus eilėraščių rinkinyje „Prieglaudos miestai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018).

2018 m. – Gediminas Jankus už įtaigaus vaizduotės šėlsmo ir atpažįstamų realijų jungtis novelių rinkinyje „Rytoj“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2017).

2017 m. – Robertas Keturakis už formos ir turinio vienovę ir šviesų žvilgsnį į pasaulį eilėraščių knygoje „Nakties baltieji debesys“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016).

2016 m. – Edmundas Janušaitis už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto Angelas“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2015).

2015 m. – Aleksas Dabulskis už pašaipų žvilgsnį į pasaulį ir save knygoje „Baigtas kriukis“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2014).

2014 m. – Petras Venclovas už naujų formų paieškas (mažųjų romanų knyga „Peržengti ribą“ (Kaunas: „Kauko laiptai“, 2013).

2013 m. – Gintaras Patackas už eilėraščių rinkinius „Kur pakastas šuva“ (Kaunas: Indigo print, 2012), „Pasaulis kurio nėra“ (Kaunas: Indigo print, 2012) ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2012) („Gintarui, kuris yra savitas Poezijos ir Laisvės alėjos Gintaras Patackas“).

2013 m. – Petras Palilionis už nuopelnus ir premijos sumanymą.

2012 m. – Gintautas Dabrišius už dabrišišką originalumą eilėraščių knygoje „Joju vienas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2011).

2011 m. – Aldona Puišytė už lyrikos rinkinį „Begaliniam kely“ (Kaunas: Nemunas, 2010).

2010 m. – Vladas Kalvaitis už vaižgantišką kalbos sodrumą apsakymų knygoje „Svečias iš Magadano“ (Kaunas: Nemunas, 2009).

2009 m. – Zita Gaižauskaitė už eilėraščių rinktinę „Kur keliauji, debesėli?“ (Kaunas: Aušra, 2008).

2008 m. – Rimantas Marčėnas už istorinį romaną „Karūnos spindesio apakinti“ (Vilnius: Alma littera, 2007).

2007 m. – Vladas Vaitkevičius už eilėraščių rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2006).

2006 m. – Donaldas Kajokas už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje „Karvedys pavargo nugalėti“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005).

2005 m. – Aldona Ruseckaitė už gaivališką moteriškumą apysakoje „Sidabro sodai: fragmentų apysaka“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2004).

2004 m. – Violeta Šoblinskaitė už vaižgantišką kalbos sodrumą romane „Vilkų marti“ (Kaunas: Nemunas, 2003).

Nuo 2003 m. premijos įteikimas persikėlė į kitus metus

2002 m. – Jonas Laucė už istorinį romaną „Mirštančių dievų kerštas” (Vilnius: Vaga, 2002).

2001 m. – Tautvyda Marcinkevičiūtė už grušišką kūrybingumą eilėraščių knygoje „Gatvės muzikantas“ (Vilnius: Alma littera, 2001).

2000 m. – Markas Zingeris už įspūdingą tikrovės mirgesį knygoje „Iliuzionas“ (Vilnius: Andrena, 2000).

1999 m. – Jurgis Gimberis už kudirkišką pilietiškumą knygose „Mišiugino dienoraštis“ ir „Misės, mano boba ir kiti reikalai“ (Kaunas: Santara, 1999).