Vakaras su V. Bartulio muzika: rasti amžinąją paslaptį

  • Teksto dydis:

1996 m. – geriausias muzikos teatrui kompozitorius, Metų kompozitorius 2003-iaisiais, Iškiliausias Kauno menininkas 2005-aisiais, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kompozitorius, kurio kūriniai pelnę aukščiausių Lietuvos muzikos apdovanojimų, – tai tik keli faktai iš Vidmanto Bartulio biografijos.

Prieš ketverius metus Anapilin išėjusio kūrėjo 70-ųjų gimimo metinių sukaktį Kauno kultūros pasaulis pažymės išskirtiniu koncertu.

Darbai ir įvertinimai

1954-aisiais balandžio 3 d. Kaune gimęs V. Bartulis 1980-aisiais baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) profesoriaus Eduardo Balsio kompozicijos klasę, dėstė J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje, du dešimtmečius dirbo Kauno dramos teatre muzikos dalies vedėju, vėliau – teatro vadovu.

Kompozitorius ilgus metus buvo Kauno valstybinės filharmonijos vadovo pavaduotojas meno reikalams, 2001–2007 m. vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriui ir naujosios muzikos festivaliui „Iš arti“.

Be jau minėtų apodovanojimų, 2003 m. V. Bartulis laimėjo prizą už geriausią orkestrinį kūrinį (oratorija „Nelaimėlis Jobas“ simfoniniam orkestrui, chorui ir solistams) Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamame geriausių metų kūrinių konkurse ir buvo paskelbtas Metų kompozitoriumi.

2012 m. tarp šio paties konkurso laureatų pateko jo kompozicija „Auksiniai angelai“ dviem styginių kvartetams, 2014-aisiais – „Liūdnai tįstantis peizažas“ styginių kvartetui, o 2015 m. už stiliaus grynumą apdovanojimą pelnė kompozicija „Voyage du Silence“ baritonui, violončelei ir fortepijonui.

V. Bartulio kūriniai skambėjo įvairiuose naujosios muzikos festivaliuose Lietuvoje, taip pat ir užsienyje, tarp jų: Sofijos elektroninės muzikos festivalyje (Bulgarija, 1985), „Varšuvos rudenyje“ (Lenkija, 1990, 1997), „Baltisk Musikfestival“ (Švedija, 1991), „Musikhøst“ (Danija, 1992), Die festivalyje (Prancūzija, 1997), 2003 m. Kanadoje V. Bartulio festival, „Aksamitna Kurtyna“ (Ukraina, 2006), „Sounds New“ (JK, 2011), „Muzikinės sezono premjeros“ (Ukraina, 2012), „Vale of Glamorgan“ festivalyje (Jungtinėje Karalystėje, 2013) ir kt.

Broliai: Saulius ir Vidmantas Bartuliai apie 1959-uosius ir po 50 metų. / S. Bartulio asmeninio archyvo nuotr.

Universalus kūrėjas

V. Bartulio kolega ir artimas bičiulis, kompozitorius Algirdas Martinaitis jį apibūdino kaip labai įvairiaplanį kūrėją – tiek kalbant apie akademinę muziką, tiek akademinės krypties žmonių nepripažintą. „Jo kūryba buvo  didžiulės apimties ir joje tilpdavo įvairių muzikinių nukrypimų: ir teatriniai, ir performanso dalykai, religinė muzika, kamerinė. Jis viską darydavo gerai ir su meile“, – sakė A. Martinaitis.

Stilių, žanrų, manierų, nuotaikų ir potyrių įvairove V. Bartulio muzika pranoksta daugelio lietuvių kolegų kūrybą, kaskart stebindama netikėtais posūkiais ir rakursais.

Kompozitoriui pakluso bet kurio žanro stilistika: galėjo parašyti ir kamerinę miniatiūrą, ir operą ar didelės apimties kūrinį orkestrui, harmonizuoti liaudies dainą, sukurti monumentalų Requiem ar muziką mados kolekcijų pristatymams.

Ankstyvosios kompozicijos išsiskyrė intravertiškumu, kontempliatyvumu, elegiška nuotaika, pabrėžtinu lakoniškumu, poslinkiu minimalizmo link ir dažnai šmėsčiojančiais gamtos įvaizdžiais, būdingais visiems 8-ojo dešimtmečio pabaigoje debiutavusiems kompozitoriams.

Jo kūryba buvo didžiulės apimties ir joje tilpdavo įvairių muzikinių nukrypimų: ir teatriniai, ir performanso dalykai, religinė muzika, kamerinė. Jis viską darydavo gerai ir su meile.

Kaip yra pažymėję kolegos iš Lietuvos kompozitorių sąjungos, dažnoje kompozicijoje V. Bartulis atsigręžė į pamėgtąją praeities muziką, cituodamas ir perprasmindamas ją paradoksaliuose nūdienos kontekstuose.

Kvartetas ir solistai

Kompozitoriaus brolio, violončelininko Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Sauliaus Bartulio ir Kauno valstybinės filharmonijos iniciatyva V. Bartulio gimimo dienos vakarą rengiamas kompozitoriaus atminimui skirtas koncertas.

„Manau, visokias negandas, jau nekalbant apie džiaugsmus, kiekvienas žmogus gali iškęsti tik turėdamas savo paslaptį, kuriai išnykus ar netekus svarbos, gyvenimas irgi praranda prasmę“, – kažkada yra pasakęs V. Bartulis.

Koncerto, kurį ves muzikologas Vytautas Gerulaitis, klausytojai kviečiami šios paslapties ieškoti kompozitoriaus muzikoje.

Koncerte gros styginių kvartetas DIUKOS (Milda Kraujutaitytė, Jonė Barbora Kiznė, Silvija Čiuladytė ir Saulius Bartulis) ir solistai (Rapolas Bartulis, Rasuolė Čiuladienė, Lina Krėpštaitė).

Vakaro programoje skambės V. Bartulio kūriniai: Styginių kvartetas Nr. 2 „Psalmės“ „Palydžiu iškeliaujantį draugą ir mes paskutinį kartą žiūrime į apsnigtus vasario medžius...“ violončelei ir fortepijonui; „Lopšinė (skiriama tapytojui Raimundui Mikšiui)“ violončelei ir fortepijonui; „I Like Marlene Dietrich (Lili Marlen)“ styginių kvartetui, fortepijonui ir fonogramai „Reti susitikimai, kurių metu mes šokame aistringus šokius, mename mirusius draugus ir mus užplūsta sentimentalūs prisiminimai...“ klarnetui, smuikui, violončelei ir fortepijonui.


Kas? Kompozitoriaus V. Bartulio 70-mečio minėjimo koncertas.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Balandžio 3 d. 18 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
labai ačiū, puikus koncertas buvo. Retai taip būna.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Džiazo muzika – laisvės ambasadorius
    Džiazo muzika – laisvės ambasadorius

    Kaune, kuris visada garsėjo savo kultūrinio gyvenimo gausa, atgimsta, o gal ir gimsta iš naujo džiazo muzikos puoselėjimo tradicijos, kurias puikiai atvaizduoja ir įgarsina Teatro klube rengiami „Jam Sessions“. ...

  • Kaune nuskambėjo Gatvės muzikos diena: liūtis žiūrovams – ne kliūtis
    Kaune nuskambėjo Gatvės muzikos diena: liūtis žiūrovams – ne kliūtis

    Šeštadienį, gegužės 18 d., Kauno senamiestyje, Vilniaus gatvėje įkurtose septyniose salose susirinko daugiau kaip 25 kolektyvai ir atlikėjai, nuo beatboxo ir jamo iki gyvu garsu lepinusio pankroko ar country roko atlikėjų, smuiko, akordeo...

    2
  • Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 22–26 d.
    Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 22–26 d.

    Gegužės 22 d. Kauno rajono muziejaus Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus: 16 val. tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ vakaras. Gegužės 23 d. Rokų laisvalaikio salė: 17.30 val. klasikinės muzikos ko...

  • Raudondvaryje šurmuliavo Šeimų šventė ir Muziejų naktis
    Raudondvaryje šurmuliavo Šeimų šventė ir Muziejų naktis

    Gegužės 11 d. susirinkusius į Raudondvario dvaro sodybą lepino ne tik puikus oras. Čia vyko ir Šeimų šventė, ir Muziejų nakties fiesta. Skaičiuojama, kad abiejuose renginiuose pabuvojo tūkstančiai žmonių, norintiems dalyvauti nemokam...

  • Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
    Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija

    Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...

  • K. Navakas ir bohemiški nuotykiai
    K. Navakas ir bohemiški nuotykiai

    Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...

    5
  • Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu
    Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu

    Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...

    1
  • Karališkajam mecosopranui scenoje svarbiausia – vaidmuo
    Karališkajam mecosopranui scenoje svarbiausia – vaidmuo

    Paskutinę pavasario dieną Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly. „Labai svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, eiti į ...

    1
  • Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje
    Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje

    „Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...

    3
  • Menininkė stiklui įpučia gyvybės
    Menininkė stiklui įpučia gyvybės

    Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...

    4
Daugiau straipsnių