Ta pati vieta – tik kitas laikas Pereiti į pagrindinį turinį

Ta pati vieta – tik kitas laikas

Per visą Laisvės alėją, nuo miesto savivaldybės Soboro link, šiandien nusidriekė milžiniška fotografijų paroda "Kaunas. Kinas. Laisvė".

Parodos atidarymas

Nuotraukos įkvėpėjos

Dvidešimt dvigubų stendų iki lapkričio 3-iosios praeiviams pasakoja aštuntajame dešimtmetyje užfiksuotų žmonių istorijas, kurias pratęsė kino juostos "Emilija iš Laisvės alėjos" filmavimo aikštelėje pagauti šių dienų fotomenininkų kadrai.

"Ruošiantis filmui visuomet ieškai inspiracijų, padedančių sugalvoti, kokios turėtų būti dekoracijos, kostiumai, nuotaikos ir žmonių veidai. Išsitrauki krūvą iš interneto ir imi dėlioti būsimą vaizdą", – kūrybinėmis kančiomis dalijosi režisierius Donatas Ulvydas. Ieškant įkvėpimo filmui "Emilija iš Laisvės alėjos", į jo rankas pateko šūsnis 1966–1978 m. Kaune darytų nuotraukų, kurių autoriai – legendiniai Lietuvos fotomenininkai Romualdas Rakauskas, Romualdas Požerskis ir Aleksandras Macijauskas. Paveiktas nuotraukų, D.Ulvydas suprato, kad jos privalo pasiekti dienos šviesą, tačiau ne pavienių darbų, o parodos pavidalu.

"Nepaisant pirminės minties, kažko trūko. Aistė Stonytė pasiūlė senąsias nuotraukas sujungti su akimirkomis, pagautomis filmo aikštelėje, – bendro projekto gimimą prisiminė režisierius. – Būtent tada ir įvyko tikras vizualinio meno stebuklas – susikalbėjo tai, kas atskirta keturiasdešimties metų."

Smagios herojų paieškos

Norėdami, kad nuotraukos nebūtų tiesiog nespalvotas atspaudas plakate, parodos kūrėjai nusprendė joms įpūsti gyvasties. Todėl dar rugsėjo pradžioje virtualioje erdvėje tarsi virusas ėmė plisti senosios nuotraukos, o po jomis –  A.Stonytės ir D.Ulvydo prašymas atsiliepti visus herojus, kurie įamžinti kelių dešimčių metų senumo kadruose.

Pasak filmo režisieriaus, žmonės geranoriškai ir entuziastingai įsitraukė į paieškų žaidimą: rašė laiškus, kėlė įvairiausias versijas, kas galėtų būti vienas ar kitas žmogus nuotraukose. Pamažu aiškėja fotografijų herojų vardai ir likimai.

"Dauguma jų – užsienyje", – santūriai šyptelėjusi žurnalistė A.Stonytė vylėsi, kad iki lapkričio pradžios, kol paroda bus eksponuojama Laisvės alėjoje, nuotraukų herojų atsiras dar daugiau. Kol kas yra atpažinta ir surasta tik dešimt žmonių.

Netikėtas atradimas

Viena jų parodos atidarymo dieną nedrąsiai trypčiojo ir susirinkusių smalsuolių minioje. "Nepatikėsite, bet pirmą kartą nuotrauką vienoje Laisvės alėjos vitrinoje netikėtai pamačiau gal prieš šešerius metus. Nusifotografavau, nes savo albume tokios neturėjau ir, žinoma, įdėjau feisbuko paskyroje. Būtent visagalis feisbukas padėjo sužinoti ir apie šią gražią idėją", –  socialinių tinklų galią pripažino dailininkė ir scenografė Aldona Rasa Jankauskienė.

1967 m. tuomet dar tik penkerių A.R.Jankauskienę, stoviniuojančią Laisvės alėjoje, užfiksavo fotomenininkas R.Rakauskas. Nuotraukoje mergaitė galvą apsigobusi skarele, o apsirengusi puošniu paltuku su didelėmis blizgiomis sagomis. Mažosios puošeivos pašonėje – jos tėtis, prozininkas Antanas Zabielskas. Šalia dar vienas atpažintas personažas – poetas ir vertėjas Algimantas Mikuta.

"Tikrai nepamenu tos akimirkos, bet spėju, kad stotelėje priešais Nacionalinį Kauno dramos teatrą laukėme autobuso", – vaikystės prisiminimuose skendo moteris, prieš šešiolika metų palikusi savo gimtąjį miestą. Dabar nuotraukos herojei – 54-eri. 74-us gyvenimo metus skaičiuoja A.Mikuta. Deja, bet nuotraukoje dukros ranką gniaužiančio A.Zabielsko nebėra –  1973 m. vasarą jis nuskendo Druskininkuose.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų