– Ko gero, pats akademiškiausias instrumentinis ansamblis – styginių kvartetas – ir vienas chuliganiškiausių, ypatingą reputaciją turinčių instrumentų – akordeonas. Kaip kilo mintis tokią sudėtį sujungti į vieną komandą?

K. B.-P.: Taip, tai tarsi du skirtingi poliai. Tačiau iš tiesų su Laimonu esame seni bičiuliai ir mums jau anksčiau teko kartu muzikuoti. Dar pernai kvartetas grojo su Laimono mokiniais ir tuomet gimė idėja – pagrokime kartu. Būtent Laimonas atrado šį ypatingą kūrinį – Samo Reiderio Kvintetą akordeonui ir styginių kvartetui.

L. S.: Aptikau šį kūrinį po ilgų paieškų interneto platybėse. Tokio specializuoto repertuaro yra išties labai mažai. Dažniausiai tai būna eksperimentinės krypties kūryba arba nusaldintų melodijų rinkinys. Mes ieškojome ko nors, kas būtų įdomu tiek klausytojui, tiek mums patiems. Šis kūrinys atitinka abu kriterijus, kita vertus, publikai visuomet įdomu išgirsti naujų vardų. S. Reideris – San Fransiske gyvenantis universalus muzikantas, grojantis fortepijonu, akordeonu, kuriantis muziką, dirbantis pedagoginį darbą ir už savo kūrybą pelnęs „Latin Grammy“ apdovanojimą. Tai itin intriguoja, nes Amerikoje nėra tokios profesionalios akordeono kultūros kaip Europoje, tad labai džiugu, kad repertuaro akordeonui geografija išsiplėtė ir pasiekė kitą Atlanto pusę.

K. B.-P.: Pats kompozitorius teigia, kad styginių kvartetas ir akordeonas – sunkiai suvokiamas derinys, tad jo sprendimas buvo sukurti dialogą tarp šių instrumentų, leidžiant jiems laisvai diskutuoti pakaitomis.

L. S.: Taip, juokaujant galima pasakyti, kad mes ten labai gražiai tarpusavyje pykstamės. Tačiau tikiu, kad kūrinio pabaigoje susitaikysime.

– Akademiniai muzikantai daugeliui atrodo esantys labai rimti ir muzikuojantys itin solidžia povyza. Galbūt šis koncertas taps tokį stereotipą laužančiu renginiu?

K. B.-P.: Žinoma, juk mes galime ir norime kartais pajuokauti, pažaisti ir pasilinksminti. Ypač jeigu koncertas vyksta vasaros festivalio ribose, kai žmonės atostogauja ir po pasikaitinę saulėje ateina pasiklausyti nuotaikingos muzikos.

L. S.: Iš tiesų, save visada laikiau rimtu akademiniu muzikantu. Tačiau, bėgant laikui, norisi atrasti ką nors naujo ir parodyti save klausytojui kitu kampu. Dažniausiai mane klausytojai įpratę girdėti grojant Johanno Sebastiano Bacho ar kitų klasikų kompozitorių muziką. Manau, šis koncertas taps tam tikru lūžio tašku. Šios muzikos negalima lyginti nei su J. S. Bachu, nei su Astoru Piazzolla. Tai visiškai kitoks žanras, prie kurio man iki šiol neteko prisiliesti. Bus smagu. Juolab kad S. Reiderio kūrinys labai gražiai pritaps prie koncerte skambėsiančio Arvydo Malcio opuso. Jų muzika labai gimininga ir, atrodo, jų įkvėpimo šaltinis taip pat identiškas. Abu kūriniai labai žaismingi ir ritmiški, panašūs, bet kartu – skirtingi. A. Malcio „Skerco“ akordeonui ir styginiams turi ypatingą istoriją: iš tiesų tai koncerto akordeonui ir orkestrui trečioji dalis, ilgainiui tapusi savarankiškai gyvuojančiu kūriniu, tikra akordeonininkų vizitine kortele. Šiam koncertui kompozitorius sukūrė aranžuotę akordeonui ir styginių kvartetui, ji Lietuvoje skambės pirmą kartą. Tad džiaugiamės, kad publikai pateiksime net dviejų kūrinių premjeras.

Juokaujant galima pasakyti, kad mes ten labai gražiai tarpusavyje pykstamės. Tačiau tikiu, kad kūrinio pabaigoje susitaikysime.

– O kiti kūriniai? Jie dažnai skamba mūsų šalies koncertų scenose?

K. B.-P.: Heitoro Villa-Loboso 5-asis kvartetas Lietuvoje, ko gero, jau yra skambėjęs, bet išties senokai. Jis dar vadinamas „Populiariuoju kvartetu“, nes jame gausu braziliško folkloro elementų, liaudiškų temų, motyvų, ritmų. Kiekviena dalis turi labai įsimintiną melodinę liniją, jos yra energingos ir kartu – kontrastingos. Kartais – netgi šmaikščios. Štai, pavyzdžiui, ketvirtojoje dalyje instrumentai imituoja katės kniaukimą. Kūrinys labai efektingas, pasižymi sudėtingais ritmais, kurie klausytojams kelia žavesį, o atlikėjams tampa nemenku iššūkiu.

L. S.: Aha, vadinasi man teks klausytis šio kūrinio pasiėmus partitūrą ir žymintis kvarteto padarytas klaidas. Žinoma, čia toks kolegiškas juokelis. Grįžtant prie repertuaro – galiu pasakyti, kad tikrai populiariąja galima pavadinti Eduardo Balsio „Habanerą“ iš kino filmo „Adomas nori būti žmogumi“. Šis kūrinys išties dažnai skamba Lietuvos koncertų salėse. Tačiau mes pateiksime klausytojams iki šiol negirdėtą versiją, pritaikytą akordeonui ir styginių kvartetui. Kūrinys, nors ir sukurtas lietuvių kompozitoriaus, bet savo dvasia nukelia klausytoją į egzotiškąsias Buenos Aires.

– Taigi, kaip suprantu, šis koncertas taps įvykiu, atskleisiančiu kitokį, kiek netikėtą akademinio muzikanto veidą. Tad gal dar kuo nors nustebinsite klausytoją – ne tik efektyviu muzikavimu, bet ir, pavyzdžiui, ypatingu sceniniu įvaizdžiu?

K. B.-P.: Turime įvairių minčių, bet tegul tai liks maža paslaptis. Intriga, padėsiančia koncertą paversti veiksmu, kažkuo prilygstančiu nedideliam spektakliui. Šiai programai galėčiau drąsiai prikabinti etiketę „Ne taip, kaip visada“.

L. S.: Iš tiesų, mes puikiai suprantame, kad dalis publikos klausosi akimis. Tad galiu patikinti, kad peno bus ir jiems. Beje, noriu pridurti, kad ši programa – ne solisto ir pritariančio ansamblio pasirodymas. Tai tikra penkių bičiulių bendrystė, suburianti visus atlikėjus į darnų kvintetą. Būsime neakademiški akademikai, scenos chuliganai, besimėgaujantys buvimu muzikoje ir suteikiantys malonumo klausytojams.

– Dabar pakalbėkime rimtai. Pažaislio muzikos festivalio moto šiemet yra „Jei muzika tave pažino kartą...“ Pratęskite šią mintį.

K. B.-P.: Atsakau iš širdies. Iš tikrųjų, gyvenimo kelyje sutikta muzika mane atskleidė kaip žmogų. Dar vaikystėje buvau introvertė, labai nedrąsi, kartais bijodavau net pasisveikinti su sutiktu žmogumi ar pažvelgti jam į akis. Muzika padėjo man išdrąsėti, atradau gebėjimą reikšti jausmus, atsiskleidžiau kaip asmenybė.

L. S.: Mano atveju viskas buvo atvirkščiai. Buvau tas, kurį nuolatos reikėjo tramdyti. Muzika išmokė susivaldyti, prisitaikyti. Į muziką visuomet žvelgdavau kaip į dramą, ją visada atrasdavau, bet, pasirodo, ne visur jos reikėjo. Muzika padėjo atrasti realybę. Ir užtikrinu – šiame koncerte dramų nebus. Na, gal kokia viena, visai mažutė...

Kas? Koncertas „Tarp trijų žemynų: kelionės ritmu“.

Kur? Birštono kurhauze.

Kada?  Liepos 12 d. 19 val.