Šiuolaikinės keramikos paroda: „pavasaris“ būna ir rudenį

Nei rėmimo, nei erdvės

Tarptautinė šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris“ šįmet surengta jau šešioliktą kartą, tačiau turbūt kliūva parodos pavadinimas ir dabar esantis metų laikas. Penkiolika metų šie savotiški keramikų atlaidai buvo rengiami pavasarį, kai atgydavo gamta, nes ir keramikai yra bene arčiausiai gamtos esantys meno kūrėjai – juk pamatinė keramikos medžiaga – molis (senojoje graikų kalboje „keramos“ reiškia molį).

Kaip tie iš šiltųjų kraštų sugrįžtantys paukšteliai, taip ir keramikai po žiemos darbų išeidavo į parodų šviesą. Tačiau ne visada sklandžiai, toli gražu ne visada palydimi džiaugsmingo susidomėjimo ar sveikinimų su gražia tradicija pasitikti pavasarį naujausiais keramikų kūrybiniais pasiekimais, nors dalyvaujančių kūrėjų gausa išties dovanodavo šventę sielai. Taip ir lieka paslaptis, kas gi užkliūva šioje parodoje (projektas negauna rėmimo, pastaruoju metu – ir parodų erdvės), kuri kasmet pristato arti pusšimčio autorių iš Lietuvos ir Baltijos šalių, kad vis reikia įrodinėti, kad tai įdomus keramikos įvairovę pristatantis projektas.

Taigi šįmet pavasarį turėjusi vykti paroda, deja, žadėtos parodų erdvės negavo. Ir tik vieno iš rėmėjų dėka rengėjai dar kartą buvo paskatinti ieškoti kokios nors erdvės „Pavasariui“, kad ir rudenį, nes pavasarį jau nebuvo galimybių suspėti menininkams (ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio) suvežti savo darbų, kuriuos (trapius ir dūžtančius) iki parodos dar reikia turėti kur saugoti. Taip „Pavasaris“ atėjo rudenį.

V. Kinderavičiutė. Geltona nuotaika.

Nuo archaikos iki šiandienos

„Pavasario“ rengėjai pakvietė į įspūdingą Lietuvių literatūros Maironio muziejaus rūsį – keramikos kūriniams labai tinkančią erdvę, beje, visai šalia kadaise buvusio puikaus Keramikos muziejaus, pripildyto kūrybos ir žiūrovų susidomėjimo.

Tai išties stilistika, technologijomis, kūrybinėmis interpretacijomis įvairi paroda, liečianti tiek archajines keramikos temas, tiek gvildenanti nūdienos aktualijas.

Taip, žiūrovą, kultūros vartotoją galima kaskart pakviesti į kokią nors kitą, nei įprastą, erdvę, bet nuolat versti bėgioti tai ten, tai šen nėra gerai. Juk ne tik smagu, bet ir kultūringa, kai norėdamas paklausyti muzikos gali nueiti tiesiai į filharmoniją arba pasiilgęs spektaklio – į teatrą. Anksčiau Kaune visada buvo galima aplankyti ir kokią nors tuo metu vykstančią keramikos parodą. Dabar kartais irgi galima pamatyti ją kur nors. Šiuo metu – Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kuriame savo kūrinius eksponuoja 44 „Pavasario“ autoriai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos.

Tai išties stilistika, technologijomis, kūrybinėmis interpretacijomis įvairi paroda, tiek liečianti archajines keramikos temas, tiek gvildenanti nūdienos aktualijas. Akivaizdu, kad daugumą keramikų darbų galima vadinti mažąja plastika, atrandama jungčių su stiklu, akmeniu, LED šviesomis, dominuoja skulptūriškumas, idėjinė, ne taikomoji kūrinio plotmė.

Lietuvoje dabar išgyvenamas interjerų bumas: seni, sovietiniai, vienodi keičiami į naujus, nors neretai tik kitoniškus, bet taip pat gana vienodus interjerus. Jame paveikslas dar randa savo vietą, o keramikos darbas – itin retai, nors ir vienas keramikos kūrinys monotoniškam, minimalistiniam interjerui gali suteikti netikėto originalaus skambesio.

Apie interjerus užsiminta, nes vis dėlto keramiką gana dažnai siejame su taikomuoju pobūdžiu: net susitelkus į idėjinį lygmenį, neretai kūrinys turi nors ir ne itin išreikštą (ne kaip, tarkim, puodelis ar lėkštė), bet ir taikomąją vertę. Visai gali būti, kad tai yra stiprybė – kad kokie mes ir mūsų darbai būtume unikalūs, norime būti reikalingi. Ir puiku, kai šalia yra vien idėjai atsidavusių kūrėjų – tai daro meną įvairų ir gyvybingą.

A. Linkienė. Kvadratai kube. 2022 m.

Pradžia „Pavasaryje“

2007 m. šį tarptautinį keramikos renginį pirmą kartą tuomečiame Keramikos muziejuje Rotušės aikštėje surengė projekto vadovė – žinoma keramikė, tapytoja ir dizainerė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins ir kuratorius IAC narys Juris Bergins (Latvija). Beje, pasaulinį pripažinimą J. Bergins gavo 1995 m. prestižiniame Faenzos (Italija) keramikos konkurse už originalią porceliano skulptūros ir nespalvoto fotografinio piešinio jungtį. Atradęs savo stilistiką, menininkas kiekvienoje parodoje yra iš tolo atpažįstamas ir kaskart nustebina giliomis įžvalgomis.

„Apžvelgdami praėjusį laiko tarpsnį matome Lietuvos šiuolaikinės keramikos meno renesansą ir nemažai jaunų menininkų, išaugusių parodose „Pavasaris“, kurie įsijungė į profesionalių keramikų gretas“, – pasidžiaugia projekto vadovė Ž. Bardzilauskaitė-Bergins. Keramikos parodos „Pavasaris“ tampa tarsi kalve naujiems LDS nariams.

Šiomis parodomis siekiama pristatyti naujausias keramikos meno tendencijas Baltijos šalyse, pritraukti jaunų keramikų, suteikiant galimybę atrankos būdu dalyvauti parodoje. Neretai parodų dalyviai tampa LDS nariais ir pasaulinėse parodose laimi apdovanojimų garsindami Lietuvos vardą.

Nuo 2015 m. paroda „Pavasaris“ tapo konkursinė. Jos metu dalyviai išrenka nugalėtojus, jiems įteikiami diplomai.