Įveikusi atrankos barjerus kauniečių galerija "Meno parkas" pakviesta dalyvauti šiuolaikinio meno mugėje "Art14 London". "Tokiuose renginiuose pamatai, kaip žiūrima į lietuvių autorių kūrybą pasauliniame kontekste", – sako galerijos vadovas Arvydas Žalpys.

Vasario 27–kovo 2 d. "Olympia" ekspozicijų centre Londone vyksiančioje mugėje bus pristatomas modernus ir šiuolaikinis menas iš Azijos, Artimųjų Rytų, Afrikos. "Art14 London" taip pat pristatys dvi specialiai atrinktas sekcijas – "London First" ir "Emerge", kurios kolekcininkams, kuratoriams, pirkėjams ir lankytojams suteiks progą atrasti naujų menininkų ir kūrinių. Mugėje daugiau kaip 180 galerijų iš 40 šalių eksponuos tapybą, skulptūrą, fotografiją, videomeną, leidybą ir skaitmeninį meną.

Kauniečių ekspozicijoje bus parodyti Alvydo Lukio, Patricijos Gilytės ir Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų Jono Gasiūno ir Roberto Antinio kūriniai. Atskirose kategorijose bus demonstruojama Tado Vosyliaus skulptūrų instaliacija "Monograma" ir Židrijos Janušaitės (kartu su Rosanda Sorakaite ir Laurynu Leonaičiu) performansas "...gyvenimas susideda iš tokių mažyčių vienatvių..."

Ką reiškia dalyvauti pasaulinėse mugėse ir konkrečiai "Art14"? Atsakymai – pokalbyje su A.Žalpiu.

– Kodėl dalyvaujate būtent šioje "Art14" mugėje Londone?

– Visų pirma, Londono meno rinka yra viena gyvybiškiausių Europoje. Taip pat kelias dienas vykstanti mugė yra didelė savo apimtimi – čia dalyvauja apie 180 galerijų. Mes dalyvauti vyksime pirmą kartą. Pristatyti save tarp šių galerijų, didelis prestižas tiek "Meno parkui", tiek menininkams, kuriems atstovaujame. Europoje meno rinka yra kiek "prisėdusi". To negalėtum pasakyti apie Londoną. Čia ji pilna, gal net perpildyta ir gyvenimas verda nuolat.

– Masiškumas gali ir paskandinti. Ar neprapuola lietuviška galerija tokioje gausybėje konkurencijos?

– Stengiamės neprapulti. Žinoma, žmonių srautai milžiniški. Tačiau ir susidomėjimas didelis. Nesigiriu, tačiau mūsų stendas susilaukia daug tiek žiniasklaidos, tiek žiūrovų dėmesio.

– Kokia yra ta apčiuopiama nauda ir dėl ko yra dalyvaujama meno mugėse?

– Pagrindinis motyvas – mūsų menininkų parodymas. Iš vienos pusės tai yra savęs pateikimas, iš kitos – puiki savo meno, kūrybos patikra. Tokiuose renginiuose pamatai, kaip žiūrima į lietuvių autorių kūrybą pasauliniame kontekste.

– Taigi kaip žiūrima į lietuvių menininkus?

– Bolonijos meno mugėje tikrai buvau nustebintas: mūsų autorius akivaizdžiai pastebėjo. Vieno autoriaus kūrinius įsigijo austrų meno kolekcionierius –  ne jis pats asmeniškai, o jo įgalioti menotyrininkai, kurie vertina darbą ir į jį žiūri kaip į investiciją. Iš 200 eksponuojamų galerijų tikrai ne visos gali pasigirti tokia sėkme. Žinote, būti menininku, kuris yra garsus savo šalyje, apie jį daug rašo vietinė žiniasklaida – šaunu.  Labai svarbu pasitikrinti ir pasauliniame kontekste.

– Šiais metais lietuvių menininkų saraše dalyvauja ir Patricija Gilytė su videokūriniu. Kokios videodarbų perspektyvos tokioje mugėje?

– Lietuvos dažnai kyla klausimas apie videomeną, eksponuojamą galerijose. Bolonijos meno mugėje, šalia mūsų buvo įsikūrusi viena prancūzų galerija. Jie savo atstovaujamos videomenininkės darbų kopijų CD formatu pardavė gal dešimt. Tai lygiai toks pats kūrinys kaip ir tradicinių meno žanrų, jis lygiai taip pat kolekcionuojamas. Tiesiog Lietuvoje priimtinesnis meno kūrinys, kurį gali apčiuopti. Laikmenos su videokūriniu yra taip pat tiražuojamos, kaip ir, tarkim, grafikos darbas.

– Kokia šiemetės mugės "Art14" koncepcija?

– Šiais metais mugė labiau orientuota į fotografijos ir kino meną. Kaip ir artėjanti Vilniaus meno mugė – labiau kviečia fotografijos meną.

– Šiemet jūsų ekspozicijoje daug įvairių meno sričių ir formatų kūrinių. Kaip gabenami kūriniai į tokius renginius užsienyje?

– Labai paprastai – viskas yra saugiai supakuojama, kraunama ir iškraunama. Tiesa, darbus transportuoti į mugę ne tas pats, kas tiesiog vežti juos į parodą. Yra labai reglamentuotas tikslus laikas, kai gali privažiuoti prie paviljono, iškrauti kūrinius ir pasikrauti.

Ar patys menininkai vyksta į mugę? Žinoma. Šiais metais vyks gausus lietuvių desantas. Kadangi mugės organizatoriai skelbė tris projektų teikimo konkursus – galerijai, didelio formato skulptūros ar instaliacijoms ir performanso menui. Labai smagu, kad buvome atrinkti į visas tris kategorijas.

– Kas yra tokių mugių lankytojai?

– Didžiausia dalis, suprantama, yra žiūrovai, meno gerbėjai, kurie taip pat dažnai perka kūrinius. Mugė sutraukia ir daug menotyrininkų, meno kolekcininkų ir pagaliau galerijų vadybininkų.

– O ar iš Lietuvos yra kolekcininkų, kurie vyksta į tokias muges?

– Mes bendraujame su keliais kolekcionieriais. Jie jau pakviesti į mugę, pasirūpinome jiems VIP leidimais. Į tokį renginį vykstant pagrindinis tikslas nėra įsigyti kūrinių: kiekviena mugė praplečia akiratį.

– Ar lietuviškas muges galima palyginti su europinėmis?

– Žiūrint, kuriuo aspektu. Principas tas pats, tačiau žinoma meno rinkos cirkuliacija yra visai kitokia. Pirmoji Vilniaus meno mugė sulaukė daug dėmesio. Negalima sakyti, kad ta mugė numenko, apmažėjo, bet natūraliai ji pasidarė tokia, kokia ir turi būti meno mugė Lietuvoje. Negalime savęs lyginti su Madrido, Vienos, Londono renginiais. Neturime tiek rinkos. Pas mus šis renginys labiau edukacinis nei komercinis. Kalbant apie meno vadybą, lygintis tikrai negalime. Vis dėlto didžiulė grąža – kontaktų užmezgimas.

Dalyvavimas mugėje galerijai yra savotiška investicija. Buvimas pasaulio meno konteksto dalimi yra svarbus svertas. Vien įveikimas pirminio konkursų etapas yra savotiška sekmė. Pagalvokite, koks menininkui akstinas kurti yra, kai įveiki tokius konkursus!