Pianisto K. Uinsko soliniame koncerte – romantizmo genijaus kūriniai

Praėjęs koncertinis sezonas talentingam pianistui buvo intensyvus: kelionių maršrutas nusidriekė nuo Mumbajaus Indijoje iki Rosarijo Argentinoje, kur pianistas koncertavo istorinėje, bemaž 1 500 vietų turinčioje pilnutėlėje "Teatro El Circulo" salėje, nuo Maskvos iki Briuselio ir kitų Europos miestų. Ne ką mažesnė ir repetuaro amplitudė: audringasis Sergejus Rachmaninovas, Johanneso Brahmso muzikos platybės ir gelmės, F.Chopino subtili romantika.

Ankstesniais sezonais K.Uinskas pasirodė su gausiu būriu aukščiausios klasės kolektyvų: "Royal Chamber Orchestra of Wallonia" iš Belgijos, Pietų Vestfalijos filharmonijos (Vokietija), Liepojos simfoniniu, Šiaurės Čekijos firharmonijos orkestrais, muzikavo kartu su "West Bohemian Symphony" orkestru (Čekijoje), Slovakijos radijo ir Krokuvos simfoniniais orkestrais, Rosarijo simfoniniu orkestru Argentinoje. Be gausių solinių rečitalių kūrybinę biografiją puošia pasirodymai ir turai su smuikininku Nikita Boriso-Glebsky, violončelininku Alexanderiu Kniazevu, su P.Čaikovskio konkurso nugalėtoju violončelininku Andrei Ionita, duetu su pianistu Evgenijumi  Bozhanovu pasirodė Marthos Argerich festivalyje Hamburge.

Per pačias šv.Kalėdas K.Uinskas į sceną kils su violončelininku A.Kniazevu žymiojoje Maskvos P.Čaikovskio konservatorijos salėje, kur atliks dviejų valandų J.Brahmso programą.

Su koncertų maratone trumpam stabtelėjusiu pianistu kalbėjome apie naujausias patirtis ir būsimą susitikimą su Kauno publika.

Kiekvienoje koncerto formoje, kad ir kokia ji būtų, svarbiausia yra aukščiausias profesionalumas ir tikrumas, kad klausytojas pajaustų muzikos grožį ir prasmę.

– Skirtingos programos, skirtingi kompozitoriai. Kurio muzika artimiausia pačiam?

– Iš tiesų, nors visus šiuos kompozitorius vienija romantinis periodas, tačiau kiekvieno jų labai ryškus ir savitas pėdsakas. Jų neįmanoma supainioti, paklausykite, kokius plačius horizontus kūrė S.Rachmaninovas arba kokia didi ir vokiškai didinga bei gili J.Brahmso muzika, na, ir galiausiai, koks subtilus, koks trapus ir kartu koks pianistinis yra F.Chopinas. Romantinė muzika – jausmų muzika. O kiek skirtingų jausmų ir emocijų turi žmogus! Kiekvienas kompozitorius šiuos jausmus išreiškė per savo asmenybę ir individualumą. Todėl kiekvieno jų muzika tokia skirtinga, bet kartu ir paliečianti bei išreiškianti tas pačias emocijas... Šį kartą soliniuose koncertuose atliksiu tik F.Chopino kūrinius. Sunku surasti kitą tokį kompozitorių, kuris taip jautė ir kūrė pianistinę muziką. Kiekvienas kūrinys unikalus ir dieviško grožio.

– Kaip tą pačią F.Chopino muziką priima, pvz., europiečiai ir kaip ją supranta Indijos ar Argentinos, kur jūs grojote, klausytojai?

– Be jokios abejonės, kiekviena kultūra, kiekviena šalis ir tauta turi savo istoriją, įpročius ir visa tai daro įtaką meno ir muzikos supratimui. Tačiau, kalbant apie Mumbajų, aš buvau labai maloniai nustebintas, kaip Indijos klausytojai vertina Vakarų Europos kultūrą, kaip ją išmano, kaip įdėmiai klausosi koncertų. Ten taip pat atlikau nemažai F.Chopino kūrinių. Mano supratimu, šis kompozitorius labai universalus ir jo muzikinė kalba labai suprantama ir artima kiekvienam žmogui, tad tikrai gali skambėti ir būti atliekama visur. Argentinoje, Rosarijo mieste, grojau vienoje gražiausių salių, kokias man tik teko kada nors matyti. "Teatro El Circulo" –  didingas teatras su įspūdingo dydžio kelių aukštų sale. Šis teatras statytas Argentinos klestėjimo laikais ir jame pasirodė daugybė pasaulinių žvaigždžių. Legendinė pianistė Martha Argerich (pati argentiniečių kilmės) jame įrašė seriją kompaktinių plokštelių. Kas įstrigo – mano koncerto klausėsi sausakimša tūkstantinė salė, o tai reiškia, kad klasikinė muzika reikalinga, mylima ir suprantama Argentinoje. Šiame koncerte, beje, atlikau F.Chopino koncertą fortepijonui ir orkestrui.

– Netrukus skambinsite Maskvos publikai kartu su violončelininku A.Kniazevu ir kitais atlikėjais. Kas – kamerinė muzika ar soliniai pasirodymai – jums arčiau širdies?

– Kamerinė muzika – ypač, jeigu pasirodai su aukščiausio lygio atlikėju, labai praturtina patį muzikantą. Iš vienos pusės tarsi turi prisiderinti, girdėti scenos partnerį, bet kartu gali pasiekti nuostabų rezultatą. Solinis rečitalis – labai intymi ir apnuoginanti atlikėją koncerto forma. Man ji labai patinka dėl to, kad čia gali jaustis visiškai laisvas, visiškai atsiverti klausytojams. Kiekvienoje koncerto formoje, kad ir kokia ji būtų, svarbiausia yra aukščiausias profesionalumas ir tikrumas, kad klausytojas pajaustų muzikos grožį ir prasmę. Kiekvieną sezoną stengiuosi, kad dalis koncertų būtų soliniai, jie skatina mane tobulėti, ieškoti ir kilti aukščiau kaip atlikėjui, o kartu suteikia galimybę tiesiogiai priartėti prie savo klausytojo ir pasidalyti su juo savo vidiniu pasauliu. Labai laukiu šių savo solinių susitikimų su Lietuvos publika.

Kas? K.Uinsko solinis koncertas.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Vasario 8 d. 17 val.