Pažaislio vienuolyno sienos suteikė kūrybinį prieglobstį Antano Samuolio plenero dalyviams. Visą savaitę devyni menininkai iš Lietuvos ir Armėnijos kūrė paskendę vienuolyno ramybėje – 2009 m. užgimusi plenero tema "Tylos ekspresija" tęsta ir šiemet.

Tyla kasmet vis kitokia

"Ekspresija susijusi su A.Samuoliu, su individualumu, su išraiška – per gestą, per emociją. O tyla yra vieta, kur galima susikaupti ir kurti", – renginio temą aiškino plenero koordinatorius, Lietuvos dailininkų sąjungos skyriaus Kaune pirmininkas Gintautas Vaičys.

Besikeičiantys plenero dalyviai kiekvieną vasarą sukuria vis kitokią atmosferą, nauja paveikslų kolekcija turi savo ypatybių. "Pernai ukrainiečiai toje pačioje vietoje tapė visiškai kitus motyvus. Jiems tuo metu buvo tarsi pabėgimas nuo tos informacijos apie karą, ji čia nepatekdavo pro storas sienas – telefonai neveikė, tai buvo proga jiems pailsėti nuo tų baisių žinių", – pasakojo dailininkas.

Šių metų plenere svečiavosi Armėnijos menininkai, o paribiuose tvyranti tema – armėnų tautos genocidas ir kitais metais būsiantis valstybės nepriklausomybės 25-metis. Ta proga organizatoriai planuoja atsakomąją kultūrinę misiją į Armėniją, prie kurios galbūt prisidės ir šiemet plenere dalyvaujantys menininkai.

Sykiu su svečiais darbavosi ir Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Arvydas Brazdžiūnas-Dusė, Skaidrė Butnoriūtė, Laima Drazdauskaitė, Sofija Rickevičiūtė, Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė.

Kurti skatinanti atmosfera

Lankydamiesi Pažaislio vienuolyne dailininkus užklupome pasinėrusius į darbą. G.Vaičys juokavo, kad kai kurie jau nebeturi ant ko tapyti, nes nuo pat pirmos dienos turi labai daug idėjų, įspūdžių, įkvėpimo, motyvų savo kūrybai. "Numatoma didelė kolekcija, menininkai taip pat eskizuoja, gali atsirasti tų kūrinių tęsinys", – teigė jis.

Antrą kartą A.Samuolio plenere dalyvaujantis armėnų dailininkas Gagikas Parsamianas pasidžiaugė, kad čia jaučiasi kaip namie, mėgaujasi aplink tvyrančia energija. Jam labai patinka pati plenero koncepcija, darbo su kitais menininkais vienoje erdvėje idėja.

"Darbas kartu – tai kaip koncertas, vienas didelis koncertas", – sakė menininkas. Jam pritarė ir jo tautietis, Jerevano dailės akademijos tapybos katedros vedėjas Paravonas Mirzoyanas. Anot jo, organizuotas pleneras leidžia bendrauti su įvairiomis kultūromis, pajausti kitą pasaulėžiūrą. "Aš lankiausi daugelyje pasaulio šalių, ir įsivaizduojate – niekur nepiešiau, tiesiog nejaučiau tam poreikio", – įgyta patirtimi džiaugėsi dailininkas.

Plenero dalyviai keliavo į Jonavą, ten nutapė po vieną paveikslą ir padovanojo krašto muziejui, Vilniuje apžiūrėjo A.Samuolio darbų originalus, susipažino su meno erdvėmis Kaune.

P.Mirzoyanas neslėpė susižavėjimo garsiausio Lietuvos simbolisto darbais. "Nors jau esu matęs dalį M.K.Čiurlionio ekspozicijos Jerevane, dar kartą įsitikinau, kad tai didis kompozitorius, didis dailininkas. Jo XX a. pradžios darbai yra vienas didelis puslapis pasaulinės kultūros istorijoje", – sakė menininkas.

Ypatingi metai

G.Vaičys džiaugėsi pasiekimu, kurio nepavyko įvykdyti prieš trejus metus, kai dailininkai keliavo į Leiseną (Šveicarija), A.Samuolio mirties vietą, ir bandė ten įrengti memorialinę lentą, tačiau negavo leidimo. Šiemet leidimas buvo gautas, todėl dailininkų komanda, padedama lietuvių bendruomenės Šveicarijoje, atidengė memorialinę lentelę vietoje, kur buvo A.Samuolio kapas.

Taip pat šiuo metu Kijeve Taraso Ševčenkos muziejuje eksponuojama pernai Pažaislyje vykusio plenero metu sukurta kolekcija. Paroda, anot G.Vaičio, labai patiko miesto gyventojams, todėl buvo pratęsta.