Pažaislio muzikos festivalis: vasaros dovanos melomanams

Paskutinę kalendorinio pavasario dieną iškilmingais "Odės džiaugsmui" akordais prasidėjo XXIV Pažaislio muzikos festivalis. Ką gi žada link ketvirčio amžiaus veiklos jubiliejaus artėjantis tradicinis renginys, kasmet į visos šalies koncertines erdves sutraukiantis vis daugiau geros muzikos išsiilgusių klausytojų?

Reikšmingos sukaktys

Šiemet devizą "#Pažink" pasirinkęs festivalis pasiūlys gausybę renginių įvairiausių žanrų gerbėjams, koncertai šurmuliuos tradicinėmis tapusiose erdvėse ir naujai atrandamose salėse, klausytojai išgirs jau pažįstamus muzikinio pasaulio grandus ir turės progą susipažinti su naujais, iki šiol negirdėtais atlikėjais.

Minėdamas penkiolikos metų sukaktį nuo didžiausios istorijoje ES plėtros bei Lietuvos įstojimo į šią sąjungą, XXIV Pažaislio muzikos festivalis pristato daugiau nei keturias dešimtis koncertų.

Per kone ketvirtį amžiaus susiformavusios tradicijos įsitvirtino kiekvieno muzikos mėgėjo atmintyje ir dabar dažnas net neįsivaizduotų festivalio be iškilmingų koncertų Pažaislio vienuolyno kiemelyje, jaukių kamerinės muzikos projektų Lietuvos dvaruose, reikšmingų rečitalių Kauno valstybinės filharmonijos salėje, išskirtinių atlikėjų pasirodymų Babtyno-Žemaitkiemio dvare.

Neatskiriama festivalio dalis – jubiliatų pagerbimas jiems skirtomis programomis. Šiemet festivalis sveikins kūrybinės veiklos penkiasdešimtmetį švenčiantį Kauno valstybinį chorą ir garbingą jubiliejų minintį kompozitorių Giedrių Kuprevičių, taip pat bus paminėtos kompozitorių Juozo Naujalio, Eduardo Balsio bei Stanislovo Moniuškos jubiliejinės sukaktys.

Visos ES melodijos

XXIV Pažaislio muzikos festivalis kviečia klausytojus pažinti ES šalių kultūras per jų istoriją, gamtos savitumą, tautinių mažumų naratyvą. Vakarų Europos kultūra, muzika ir tradicijos, po visą pasaulį pasklidę talentingi atlikėjai – vienas reikšmingiausių sąjungą pasaulyje identifikuojančių bruožų.

Šių metų festivalio koncertuose pirmą kartą skambės visų 28 ES šalių muzika, dalyvaus atlikėjai iš Čekijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, naujas programas specialiai festivaliui parengs ryškiausi Lietuvos atlikėjai, didelis dėmesys bus skiriamas retai Lietuvos koncertų salėse skambančiai Bulgarijos, Maltos, Kipro bei Slovėnijos muzikai.

Festivalio paskatinti šių šalių kompozitorių kūrinius atliks mūsų šalies muzikantai, o daugelis koncertų klausytojams padovanos bent po vieną Lietuvoje dar neskambėjusį kūrinį.

Prisikėlimo ženklai

Birželio 21 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje nuskambės išskirtinis Pažaislio muzikos festivalio muzikinis-vizualinis projektas "Kaunas. Prisikėlimas I", kurio kūrėjai kvies išgyventi prisikėlimo, susijusio su savos kultūros teikiama saviverte, jausmą.

Minint Kauno tapimo Lietuvos sostine 100-ąsias metines per muzikinę ir vizualinę mintis atlikėjai perteiks Lietuvos kultūros tradicijas, istoriją ir kartu su klausytojais kurs muzikinę-vizualinę piliečių bendrystės su Tėvyne tapatybę.

Suradus tinkamą tempą, vizualinės išraiškos priemonės yra tikrai unikali galimybė šiuolaikiniams žiūrovams pasiekti muzikos esmę ir patirti jos poveikį žymiai intensyviau.

Kaunas – tarpukario Lietuvos sostinė, kuri XX a. pradžioje sutelkė Lietuvos valstybingumą, kartu pagrįsdama kultūrinę rezistenciją bei valstybingumo atstatymą. Lietuvą griovė ir niekino okupantai, tačiau niekada nepasiduodančiame Kaune nuolatos ruseno prisikėlimo viltis. Ši viltis laimėjo, tad šiandien prisikėlimas skleidžiasi gyvenimo savo mieste ir Tėvynėje džiugesiu.

Muzikinis-vizualinis renginys "Kaunas. Prisikėlimas I" kviečia klausytojus intensyviai emocinei patirčiai ir unikaliai galimybei – išgyventi tapatinimosi su savo miestu ir Tėvyne tiltą.

Istorija, muzika, vaizdas

Projekte muzikuos stipriausi Kauno kolektyvai: Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas), Kauno styginių kvartetas, kuriame groja smuikininkės Karolina Beinarytė-Palekauskienė ir Aistė Mikutytė, altininkė Eglė Lapinskė bei violončelininkas Saulius Bartulis, Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis). Prie dirigento pulto stos daugeliui pažįstama atlikėja Adrija Čepaitė, renginio režisierius – Paulius Jurgutis.

Dirigentė A.Čepaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo choro dirigavimo magistro diplomą, o Graco (Austrija) muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete baigė choro, orkestro dirigavimo, bažnytinės muzikos ir grigališkojo choralo studijas. Ji dalyvauja muzikiniuose projektuose kaip kviestinė dirigentė ir solistė, veda liturginio giedojimo meistriškumo kursus Austrijoje, Lietuvoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Dirigentė bendradarbiauja su įvairiais kolektyvais: Šv. Kristoforo kameriniu, Lietuvos kameriniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu bei Kauno miesto simfoniniu orkestrais. A.Čepaitė – viena iš tarptautinio vokalinio moterų ansamblio "Graces & Voices" įkūrėjų. Jos vadovaujamas kolektyvas aktyviai koncertuoja visoje Europoje, leidžia kritikų puikiai vertinamas kompaktines plokšteles. Prieš metus pasirodė du muzikos albumai, kuriuose muzikuoja A.Čepaitės diriguojami orkestrai.

"Šis projektas – nelengva, bet labai įdomi kūrybinė užduotis, – teigė režisierius P.Jurgutis. – Svarbiausia man visuomet yra muzika ir klausytojo kelias į ją, svarbu rasti pusiausvyrą tarp visų projekto sudedamųjų dalių. Tačiau suradus tinkamą tempą, vizualinės išraiškos priemonės yra tikrai unikali galimybė šiuolaikiniams žiūrovams pasiekti muzikos esmę ir patirti jos poveikį žymiai intensyviau. Projekto "Kaunas. Prisikėlimas I kuriamos emocijos iš tiesų bus labai stiprios ir esu tikras, kad žiūrovams tai bus nepamirštama patirtis."

Kas? Muzikinis-vizualinis projektas "Kaunas. Prisikėlimas I".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje (E.Ožeškienės g. 12, Kaunas).

Kada? Birželio 21 d. 18 val.