Beribių erdvių muzika

Jeigu surengtume sunkiausio muzikos instrumento konkursą, jį, be abejo, laimėtų karilionas. Nieko nuostabaus – juk karilionu vadinamas muzikos instrumentas, kurį sudaro ne mažiau kaip 23 iš bronzos nulieti varpai, suderinti chromatiniu garsiaeiliu.

Pats sunkiausias 74 varpų instrumentas, sveriantis net 91 toną, yra Niujorko (JAV) Rockeffelerio memorialo Riversaido bažnyčioje. Beje, pagal varpų skaičių jis yra tik trečiasis pasaulyje. Blumfildo Hilso (JAV) mieste esantis karilionas turi 77 varpus.

Trys didieji Lietuvos miestai taip pat gali didžiuotis šiais unikaliais instrumentais. Seniausias jų – Belgijoje nulietas Kauno karilionas, įrengtas 1937 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančiame bokšte. Po restauravimo Nyderlanduose 2006 m. šis instrumentas turi 49 varpus.

Antrasis Lietuvoje suskambęs šio tipo instrumentas džiugina Klaipėdos miesto gyventojus. 1987 m. pradėjęs veikti Klaipėdos centrinio pašto bokšte sumontuotas instrumentas buvo pagamintas tuometėje Rytų Vokietijoje. Deja, instrumentas gana greitai nusidėvėjo ir 2006 m. buvo pakeistas nauju olandų meistrų nulietu 48 varpų rinkiniu.

Naujausias ir didžiausias Lietuvos karilionas yra Vilniuje, Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte. Šis 61 varpą turintis Nyderlandų Karalystės meistrų pagamintas instrumentas pirmą kartą suskambo beveik prieš metus.

XXI Pažaislio muzikos festivalis kartu su Nyderlandų Karalystės ambasada ir Kazickų šeimos fondu šią vasarą suteiks klausytojams progą pasimėgauti unikaliu Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos karilionų skambesiu. Pirmą kartą į trečiąją gyvavimo dešimtį įžengusio festivalio istorijoje "Skambančias varpų istorijas" trijuose koncertuose klausytojams pasakos karilionininkai iš šio instrumento tėvyne laikomų Nyderlandų.

Muzikuos olandų meistrai

Pirmajame koncerte į pažintį su melodinėmis linijomis besiliejančiu varpų gausmu kvies du šio žanro meistrai: birželio 18 d. 16 val. Kauno karilioną prakalbins Auke de Boer ir Bauke Reitsma.

A.de Boer groti karilionu mokėsi unikalioje ugdymo įstaigoje – Nyderlandų kariliono mokykloje. Jau dvidešimt metų jis yra Dokiumo ir Groningeno miestų karilionininkas, o vienas iš jo valdomų ir prižiūrimų instrumentų skamba jau daugiau nei 350 metų. Atlikėjas taip pat groja vargonais, dirba pedagoginį ir edukacinį darbą. Jo soliniai rečitaliai skambėjo Danijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, taip pat JAV, Kanadoje ir Japonijoje.

Bauke Reitsma kelionę muzikos link pradėjo studijuodamas vargonus ir bažnytinę muziką Utrechto konservatorijoje. Vėliau susidomėjo karilionu ir grojimo su šiuo instrumentu žinias gilino Nyderlandų kariliono mokykloje. Prieš dešimtį metų įgijęs magistro laipsnį atlikėjas tapo Vespo Barno ir Biunschoteno miestų kariljonieriumi. Šio muziko rečitaliai skambėjo visoje Nyderlandų Karalystėje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Airijoje.

Svečiuose pas J.Straussą

Birželio 18 d. 19 val. Kauno jachtklube skambės tradicinis Pažaislio muzikos festivalio koncertas "Johanno Strausso muzika ant vandens".

Visose kultūrose, bėgant amžiams, ryšys tarp muzikos ir vandens tapo labai glaudus, o akademinėje muzikoje gausu pavyzdžių, kai kūrinio gimimą inspiravo vanduo. Garsusis valsų meistras J.Straussas savo atsiminimuose rašė: "Tobulos atostogos... Nuolatinis lietus, upelio čiurlenimas ir šiltas kambarys, kuriame aš galiu kurti muziką..."

Taigi romantiškos aplinkos mėgėjai turėtų nepraleisti progos ir pasimėgauti idilišku vakaru, kai muzikos garsai, sklindantys glotniu vandens paviršiumi, sukelia nepakartojamą įspūdį, kurį dar labiau sustiprina pušų viršūnes nurausvinanti saulė ir Kauno mariose besisupantys laivai.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas buvusio ilgamečio vadovo ir vyriausiojo dirigento Juozo Domarko bei publikos mylimi solistai Ona Kolobovaitė ir Liudas Mikalauskas kviečia klausytojus pasinerti į vandeniu grakščiai sklendžiančių melodingųjų Vienos muzikos karaliaus valsų, trankių ir energingų polkų, mėgstamų operečių arijų ar duetų sūkurį.

Greta garsiųjų J.Strausso valsų "Vienos kraujas", "Rožės iš Pietų", "Menininko gyvenimas", "Pavasario balsai", polkos "Perkūnas ir žaibai", nuotaikingų Župano kupletų iš operetės "Čigonų baronas" ar Rozalindos ir Aizenšteino dueto iš operetės "Šikšnosparnis" skambės programą paįvairinsiantys numeriai iš Franzo Leharo operetės "Linksmoji našlė" ir žinomiausi Lietuvos kompozitorių vokaliniai kūriniai.

Išmoningo konferansjė, muzikologo Viktoro Gerulaičio komentarai išradingai sujungs vakaro programą į darnią visumą, o Lietuvoje gerai žinomų operos solistų O.Kolobovaitės (sopranas) ir L.Mikalausko (bosas) balsai suteiks romantiškajam vakarui nepakartojamo žavesio. Atlikėjai žada, kad, atsiliepdami į dėkingos publikos aplodismentus, pateiks jiems keletą išties įspūdingų siurprizų.

Prancūziški žaidimai

Birželio 19 d. 17 val. Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje naują savo programą "Prancūziški žaidimai" klausytojams pristatys fortepijoninis Sonatos ir Roko Zubovų duetas.

Ši pianistų šeima groti drauge pradėjo kone prieš 20 metų, dar gyvendami JAV. Prieš penkiolika metų sugrįžęs į gimtąjį kraštą duetas aktyviai įsiliejo į kultūrinį šalies gyvenimą, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Prancūzijoje, Italijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir Lietuvoje.

S. ir R.Zubovų duetas koncertavo su Kauno simfoniniu orkestru, Lietuvos, Šiaulių, Klaipėdos, Šv.Kristoforo ir Kaliningrado filharmonijos kameriniais orkestrais, profesionaliais Lietuvos ir išeivijos chorais. Naujų idėjų nestokojantis duetas yra surengęs keliolikos kūrinių, sukurtų specialiai šiam kolektyvui, pasaulines premjeras. Šie du nerimstantys pianistai koncertines programas yra atlikę daugelyje Europos šalių, taip pat – JAV, Kanadoje, Rusijoje, Armėnijoje, Argentinoje, Urugvajuje, Irane. Žinoma, šių atlikėjų pasirodymus turėjo progos stebėti daugelio Lietuvos miestų ir miestelių klausytojai.

Nuotaikingoje programoje "Prancūziški žaidimai", kuri jau įrašyta į kompaktinę plokštelę, skambės keturių Prancūzijos kompozitorių kūriniai fortepijonui keturiomis rankomis. Žaismingos, pavasariškos George'o Bizet, Gabrielio Faure, Maurice Ravelio ir Eriko Satie siuitos – tarsi keturi žaismingi prisilietimai prie prancūzų muzikinės kultūros. Šios siuitos sukurtos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Jos tarsi reprezentuoja prancūziškos muzikos aukso amžių, kai Paryžius tapo kultūros ir meno pasaulio sostine, o menininkai plūdo čia iš viso pasaulio, trokšdami sulaukti pasaulinio pripažinimo.

Klauso ir kumščio, ir smuiko

Kaip veikia karilionas? Jo konstrukciją sudaro stabiliai įtvirtinti ir suderinti varpai, kurių šerdys priartintos prie kūgio krašto. Šerdys trosais sujungtos su vargonų manualus primenančia svertine klaviatūra, kuria grojama spaudžiant svertus pirštais, delnais, o kartais netgi sugniaužtais kumščiais.

Daugelyje karilionų yra ir automatinio grojimo funkcija. Paprastai karilionai montuojami bažnyčių ar miestų bokštuose, bet šis instrumentas yra labiau pasaulietinis nei bažnytinis.

Senaisiais laikais grojimo karilionu menas buvo laikomas prestižiniu ir tradiciškai būdavo tėvo perduodamas sūnui. Miesto karilionininko rinkimai būdavo viena didžiųjų miesto švenčių. Šiuo metu pasaulyje egzistuoja tik keletas mokyklų, kuriose mokoma groti karilionu.

Europoje kariliono istorija pradedama skaičiuoti nuo XV a. Instrumento, kurio prototipu tapo bokšto laikrodžių varpai, tėvyne laikoma Šiaurės Prancūzija ir Nyderlandai. Pirmasis įrašas kronikose, kur minimas melodijos atlikimas varpais, datuojamas 1478 m. Laikui bėgant didėjo varpų skaičius instrumentuose, tobulėjo klaviatūros mechanizmas. Tiesa, ne taip seniai, atlikdami kasinėjimus Kinijos teritorijoje, archeologai aptiko suderintų varpų rinkinius. Tad, remiantis šiais tyrinėjimais, galima teigti, kad pasaulinė kariliono istorija prasidėjo dar V a. pr. Kristų.

Karilionas – ne tik sunkus, bet ir itin brangus instrumentas, tad jo paplitimas tiesiog stebina. Dar XVI–XVII a. karilionas buvo  prestižo ir turtingumo simbolis, tad netrukus šiais instrumentais jau puikavosi daugelis Šiaurės jūros regiono miestų. Įsisiautėjus karams susidomėjimas karilionu atslūgo, bet XIX a. skambinimo varpais tradicija vėl atgimė. Tam ypač pasitarnavo garsieji Mecheleno (Belgija) miesto kariliono koncertai, kurie kiekvieną šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį skamba iki šiol. Tuo metu karilionas paplito ir Šiaurės Amerikoje.

Šiuo metu daugiausia karilionų yra Nyderlanduose – ten jų suskaičiuojama daugiau nei 180. Belgijos teritorijoje yra 92 instrumentai, Prancūzijoje – 55, Vokietijoje – 33, o Šiaurės Amerikos žemyne – apie 180. Tiesa, išties kokybiškus karilionus gamina tik keletas Europos varpų liejyklų Nyderlanduose, Šveicarijoje ir Prancūzijoje, o varpai ten derinami senoviniu būdu – lyginant ne su kamertono skleidžiamu garsu, o su smuiku griežiama gaida.