Pažaislio festivalio koncertuose – dainos žemei, žmogui ir meilei

Muzikos haiku

Birželio 30 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje muzikos ir žodžio programą "Žiema Maljorkoje" XXVI Pažaislio muzikos festivalio klausytojams pristatys pianistė Eglė Andrejevaitė ir aktorė Birutė Mar. Muzikinį paveikslą vakaro metu tapys 24 fortepijono poeto Frédérico Chopino preliudai op. 28, parašyti Maljorkoje, garsiajame Valdemosos vienuolyne. Tai tarsi trumpi muzikos haiku, pasakojantys kompozitoriaus ir tuometinės jo mylimosios – rašytojos George Sand jausmų bei būsenų istorijas. Aistra pulsuojančio teksto atmosferą kurs ištraukos iš G.Sand atsiminimų knygos "Žiema Maljorkoje". Ši programa – tai faktais ir aplinkybėmis papasakota istorija apie dviejų kūrėjų-genijų meilės, įtampos bei aistros akimirkas, kontrastuojančias su jų kelionės į Maljorką ir buities sunkumų patirtimis.

B.Marcinkevičiūtė-Mar – Kaune gimusi aktorė, režisierė ir rašytoja, "Solo teatro" įkūrėja, Lietuvos nacionalinio dramos teatro artistė, sukūrusi daugybę vaidmenų spektakliuose ir kino filmuose. Savarankišką teatrinę kūrybą ji pradėjo bendradarbiaudama su Lietuvos šokio informacijos centru, vėliau ėmė kurti savarankiškus teatro-literatūros-muzikos projektus, kamerinius spektaklius, tarptautinį pripažinimą pelniusius mono spektaklius, įvertintus gausybe teatro festivalių apdovanojimų. Menininkė režisuoja ir rašo scenarijus muzikos, teatro, literatūros projektams, kaip skaitovė pristato savo ir kitų autorių kūrybą, yra išleidusi septynias knygas, o prieš trejus metus ji buvo apdovanota valstybiniu apdovanojimu "Už nuopelnus Lietuvai".

Iš Kauno kilusi tarptautinių konkursų laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė, fortepijono studijos "TonArt" įkūrėja, pianistė E.Andrejevaitė studijavo Vokietijoje, Štutgarto muzikos ir taikomųjų menų universitete. Prieš devynerius metus kartu su smuikininke Augusta Jusionyte ji debiutavo Graco (Austrija) filharmonijoje, vėliau ėmė ruošti temines solo koncertų programas: "Valanda su Beethovenu", "Coco Chanel project", "Šopeno haiku" ir kt. Šios programos skambėjo Lietuvoje, Italijoje, Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ruošdama koncertines programas pianistė konsultuojasi su profesore, Lietuvos Nacionalinės Kultūros ir meno premijos laureate, pianiste Mūza Rubackyte.

Dedikuota V.Mačerniui

Birželio 30 d. Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje XXVI Pažaislio muzikos festivalio klausytojų lauks intriguojanti koncertinė programa "Poeto tango ir gyvenimas". Koncerto metu skambės menininkų, kurių gimimo šimtmečius minime šiemet, kūryba: Astoro Piazzollos muzika, Vytauto Mačernio eilės ir Zitos Bružaitės dainos, sukurtos šio poeto tekstais.

Kas gali sieti Astoro Piazzollos muziką ir Vytauto Mačernio eiles? A. Piazzollos naujasis tango neatsiejamas nuo skambančio žodžio. Net instrumentiniai šio autoriaus kūriniai skamba lyg dainos – dažnas klausytojas nejučia ima niūniuoti lengvai besiliejančią melodiją, o pasąmonėje gimsta nebylus tekstas, atspindintis kūrinio nuotaiką. Ką jau besakyti apie A.Piazzollos dainas, sukurtas urugvajiečių kilmės poeto Horacio Ferrero tekstais. Šios dainos – tikros gyvenimo istorijos, kartais – tiesmukai buitiškos, o kartais virstančios siurrealistinio siužeto pasakojimu, muzikine poema.

Tai – tarsi ateistinis "Requiem", be jokių afektacijos, pozos, melodramos požymių, dvelkiantis nedrumsčiama ramybe.

Koncerto klausytojai išgirs Z.Bružaitės kūrinius, parašytus jaunojo egzistencialisto V.Mačernio eilėmis. Kompozitorės komponavimo stilius kartais padūkęs ir kupinas šėlsmo, kartais – lyriškai nostalgiškas, tarytum savaip artimas A.Piazzollos kūrybinei dvasiai. Šiaulių publika turės išskirtinę galimybę išgirsti Z.Bružaitės dainos "Miražai" pasaulinę premjerą, o miniciklas "Trioletai" nušvis naujomis spalvomis, nes kompozitorė specialiai šiam koncertui sukūrė naują aranžuotę.

Koncertą vesiantis ir V.Mačernio eiles skaitysiantis dainininkas G.Prunskus – menų licenciatas, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre kuriantis įvairiaplanius vaidmenis operos, miuziklo ir operetės žanro spektakliams. Jis yra dainavęs gausybę solinių koncertų ir autorinių programų įvairiose Lietuvos bei užsienio salėse. Į tango aistrų sūkurį publiką įsuksiančios pianistė Lina Krėpštaitė, smuikininkė Indrė Andruškevičiūtė ir violončelininkė Asta Krištaponienė – trys žavios muzikės, jau dešimtus metus kartu grojančios Kauno fortepijoniniame trio.

Taigi, sąsajų liniją tarp naujojo tango ir lyriškosios poezijos brėšiantys atlikėjai atskleis, kad tarp Šarnelės ir Buenos Airių esama bendrumų. Tai – nesumeluota muzika, begalinis sentimentalumas, ilgesio apraiškos ir šėlstančios gyvenimo prasmingumo paieškos.

Monumentalieji opusai

Liepos 2 d. Pažaislio vienuolyne XXVI Pažaislio muzikos festivalio klausytojai turės progą pasimėgauti monumentalia stambios formos vokalinių-simfoninių kūrinių programa "Daina apie žemę". Šią muzikinę dovaną publikai įteiks Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir rinktiniai solistai: mecosopranas Justina Gringytė, svečias iš Latvijos, tenoras Aleksandras Antonenko, sopranas Ieva Goleckytė, tenoras Juozas Janužas ir bosas Arminas Skirvainis.

Koncerto pradžioje skambės austrų kompozitoriaus Franzo Schuberto Mišios Nr. 2 G-dur. Aštuoniolikmetis kompozitorius mišias sukūrė labai greitai – vos per savaitę. Nepaisant to, antrosios jo mišios tapo vienu žinomiausiu ir dažniausiai atliekamu liturginiu kūriniu (iš viso F.Schubertas parašė penkerias trumpąsias mišias). Mažiau nei pusvalandį trunkantis kūrinys pasižymi dainingumu ir nuoširdžiu paprastumu.

Kompozitorius laiške tėvui rašė: "Žmonės stebisi pamaldumu, kurį išreiškiu himne Mergelei Marijai. Atrodo, kad ši muzika paliečia kiekvieną sielą ir pakeičia klausytoją." Nors šiuo metu antrosios F.Schuberto mišios yra labai populiarios, bet jų kelias į pripažinimą nebuvo lengvas. Po keleto redakcijų ir instrumentų sudėties papildymų, partitūra buvo išleista tik praėjus aštuoniolikai metų po kompozitoriaus mirties. Mišių solo partijas atliks jaunosios kartos solistai: Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ryškius vaidmenis kurianti I. Goleckytė ir neseniai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje debiutavę J. Janužas bei A. Skirvainis.

Antrasis koncerte skambėsiantis kūrinys – dar vieno Austrijos atstovo – Gustavo Mahlerio "Daina apie žemę". Pats kompozitorius kūrinį titulavo simfonija, nors iš tiesų tai yra šešios dainos dviem solistams ir orkestrui. Kita vertus, vienas ryškiausių G.Mahlerio simfonijų interpretatorių – dirigentas Leonardas Bernsteinas – "Dainą apie žemę" pavadino didingiausia visų laikų simfonija. Metas, kada gimė šis kūrinys, kompozitoriui buvo itin sunkus. Laiške dirigentui Bruno Waltheriui jis išreiškė savo suglumimą: "Aš bandau tau paaiškinti ar aprašyti tai, ką sunku pasakyti žodžiais. Paprasčiausiai noriu pasakyti, kad patyriau stiprų sukrėtimą ir praradau dvasios ramybę, kurią jau buvau pasiekęs. Dabar stoviu akistatoje su nebūtimi ir gyvenimo pabaigoje pradedu vėl mokytis vaikščioti ir stovėti."

Remiantis šiais žodžiais, paskutinę G.Mahlerio simfonijų trilogiją ("Daina apie žemę", Devintoji ir nebaigta Dešimtoji) galima apibūdinti kaip tris "mokymosi vaikščioti ir stovėti" piligrimystės proceso pakopas. Tai tarsi mokymasis atrasti gyvenimo prasmę, netikint nemirtingumu ir stovint ant mirties slenksčio. Kūrinyje aptinkami du sunkiai derantys emociniai planai: karti neišvengiamo užgesimo nuojauta ir hedonistinis žavėjimasis gamtos grožiu, trapumo ir nepastovumo suvokimo apsėsta gyvenimo ekstaze. Tai – tarsi ateistinis "Requiem", be jokių afektacijos, pozos, melodramos požymių, dvelkiantis nedrumsčiama ramybe. "Dainoje apie žemę" pasitelkti tekstai iš Hanso Bethge‘s eilėraščių rinktinės "Kiniškoji fleita". Tai – laisvai traktuoti VIII ir IX a. kinų poezijos vertimai. G. Mahlerį sužavėjo senoji poezija, kurioje panteistiniai himnai, skirti amžinai jaunai gamtai, atliepia liūdną atsisveikinimo su gyvenimu nuotaiką. Tai – tikras genijaus kūrinys, nes niekur kitur taip neatsiveria dvilypė jo asmenybė, svyruojanti nuo ekstazės iki liguistos pavojaus nuojautos.

"Dainos apie žemę" solo partijas atliks du pasaulinio lygio dainininkai: Europos teatrų scenose žibanti J.Gringytė ir Niujorko "Metropolitan" bei Milano "La Scalos" solistas A. Antonenko.

Gėlės ir flamenko

Liepos 4 d. VDU Botanikos sode siautės ugningasis flamenkas. Į siautulingą programą "Flamenco – Jazz Locura" XXVI Pažaislio muzikos festivalio klausytojus pakvies svečiai iš Ispanijos: saksofonininkas ir vokalistas Antonio Lizana, bosine gitara grojantis Jesús Caparrós, klavišininkas Danielis García, mušamųjų instrumentų virtuozas Shayanas Fathi ir flamenko šokėjai Nieves Lizana Coca bei Jose Maria Castano.

Atlikėjų būriui vadovaujantis flamenko ir džiazo muzikantas A.Lizana žada iššauti tikrą saksofono, vokalo ir šokio fejerverką, kviesdamas į įelektrinantį skrydį nuo pašėlusio džiazo iki energizuojančio flamenko. Atlikėjas jau koncertavo Lietuvoje prieš dvejus metus ir jo muzikavimas išties nepaliko abejingų. Tad šių metų festivalyje klausytojai turės dar vieną progą susitikti su tikrais flamenko ambasadoriais.

A.Lizana, kilęs iš pietinės Ispanijos – vienas geidžiamiausių šių laikų flamenko ir džiazo atlikėjas. Jis – ir džiazo saksofonininkas, ir flamenko dainininkas, ir savo atliekamos muzikos autorius. Vien per paskutinius trejus metus jis su savo grupe grojo bene trijuose šimtuose koncertų ir daugiau nei 30 pasaulio šalių. Jie pasirodė populiariuose ir pripažintuose Womex, Etnosur, SXSW Austin, Londono, Niujorko, San Francisko flamenko festivaliuose, Barselonos, Šanchajaus, Kasablankos džiazo festivaliuose ir Olandijoje vykusioje flamenko bienalėje.

Šiemet 35-ąjį gimtadienį švenčiantis A.Lizana gimė ir užaugo Kadizo provincijoje esančiame San Fernando miestelyje – tikrame flamenko dainavimo meno lopšyje. Nuo jaunumės jis klausėsi flamenko ir kartu muzikavo su vietiniais artistais. Būdamas dešimties pradėjo groti saksofonu, vėliau, dalyvaudamas muzikinėse dirbtuvėse su džiazo grandais, susipažino su džiazu ir improvizacijomis. Scenoje dainuoti atlikėjas pradėjo tik besibaigiant džiazo magistro studijoms. Tuo metu buvo bandoma flamenko susieti su džiazu. Atlikėjas pasakoja: "Paprastai mano dainose būdavo tik keletas vokalui skirtų epizodų, tačiau sykį, pabandęs juos užpildyti savuoju balsu, supratau, kad man smagu dainuoti, ir dar tai labai užveda publiką! Taip atradau savo antrąjį instrumentą – balsą. Tiesą sakant, net nežinau, kuris instrumentas šiandien man yra tas pirmasis smuikas".

Neilgai trukus A.Lizana tapo pirmuoju ir vieninteliu Ispanijos atlikėju, kurio koncertą įrašė amerikiečių kompanija NPR Tiny Desk, o bendradarbiaudamas su Arturo O‘Farrill ir Alejandro Sanz įrašė kūrinius, pelniusius Grammy apdovanojimą. "Flamenko – tai mano vaikystė, mano įkvėpimas, mano šalis, mano kultūra... Koks gi ispanas be flamenko?! Unikalūs šokėjų pasirodymai tarsi iliustruoja ir papildo judesiu tai, ką groju ir dainuoju. Patikėkite, tas impozantiškas ir temperamentu pulsuojantis kaukšėjimas kulnais į scenos grindinį publiką tiesiog hipnotizuoja!" – teigia atlikėjas, kurio koncertai apibūdinami kaip kvapą gniaužiančios kelionės nuo flamenko šaknų iki šiuolaikinio džiazo. Čia viskas persipina būtent dėl emocionalaus atlikėjo lyriškumo, nešančio publikai optimizmo ir tikėjimo žinią.

Kas: Koncertas "Poeto tango ir gyvenimas"

Kur: Chaimo Frenkelio viloje, Šiauliuose.

Kada: birželio 30 d. 18 val.

Kas: koncertas "Žiema Maljorkoje"

Kur: Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada: birželio 30 d. 18 val.

Kas: koncertas "Daina apie žemę".

Kur: Pažaislio vienuolyno ansamblyje.

Kada: liepos 2 d. 20 val.

Kas: Koncertas "FLAMENCO – JAZZ LOCURA".

Kur: VDU Botanikos sode.

Kada: liepos 4 d. 18 val.