Ne vien knygos

Kažkada, prieš kokį gerą dešimtmetį, kai į bibliotekas ateidavome tik pasiimti knygų, buvo imta kalbėti, kad bibliotekos turėtų būti ir nedideli bendruomeniški centrai, mažyčiai kultūros-socialiniai židinukai žmogui, kuris netoli savo namų turėtų kur nueiti, kažkuo užsiimti, išmokti arba tiesiog – pabendrauti. Tuomet tai skambėjo, kaip keista idėja, nes į biblioteką buvo įprasta ateiti knygos, na, dar kokį laikraštį ar žurnalą paskaityti. Tačiau šiandien tai jau nebe idėja, bibliotekose nuolat vyksta edukacinės programos, renginiai, siūlomos erdvės ir pagalba savom iniciatyvom.

Šiandienos žmogus kiek pritingi savomis jėgomis ir iniciatyva ieškoti bei atrasti, jam reikia parodyti, paaiškinti, palinksminti ir t.t. Bibliotekininkai – kaip ir muziejininkai – turi lankytoją apšokinėti, sudominti ir nustebinti, nors neretai, kai tas kalnas nevaikšto pas tave, imi ir pats nueini – pasidomi, paieškai, o ir veiklos tuomet turi apsčiai.

Tai, kad bibliotekos išties yra tapusios savotiškais socialiniais židiniais, yra labai gerai, ir ypač vyresnio amžiaus žmogui, kuris ne iš išlepimo laukia, kad jį kažkas užims, o tiesiog nežino, drovisi, yra vienišas ir neretai finansinis stygius stipriai apriboja galimybes.

Nors dažnai vyresnio amžiaus žmogus galvoja, kad jo gyvenimas – pilkas, nelabai įdomus, tačiau pradėjęs rašyti laišką pamato, kad turi ką pasakyti, tik niekada nemėgino to daryti.

Archyvuoti prisiminimus

Kauno viešoji Vinco Kudirkos biblioteka tokius žmones pakvietė į kūrybiškumo kursus: vieni mokėsi rašyti miniatiūras, esė, sveikinimus, kiti rinkosi į kompiuterinio raštingumo užsiėmimus, bet į kiek kitokius, nei buvo įprasta anksčiau mokant naudojimosi kompiuteriu pagrindų. Šįkart projekto "Senjorų kūrybiškumo akademija" partnerė – Viešoji įstaiga "Inovatyvūs kūrybiniai projektai" ir jos vadovė Vitalija Norvilienė vyresnio amžiaus žmones mokė tvarkytis su nuotraukomis, nes šiandien jau daugelis moka nuspausti vieną, kitą mygtuką, tačiau kaip įkelti, sutvarkyti, archyvuoti ir t.t. dar nežino.

V.Norvilienė buvo užsibrėžusi daugiau: išmokyti iš turimų fotografijų sukurti skaidrių rinkinį, net nedidelį filmuką, kurį būtų galima parodyti vaikams ir vaikaičiams, o ir patiems įdomiai užsiimti bei pabūti su maloniais prisiminimais, kurie, beje, vertingi ne tik artimiesiems, bet ir visiems – tuose prisiminimuose, gyventuose gyvenimuose glūdi visų mūsų pamatas, vienaip ar kitaip paliečianti patirtis.

Užsiėmimus lankę žmonės išties daug ko nemokėjo, buvo gana nedrąsūs: vieniems reikėjo pačių pagrindų, kiti – gana gerai orientavosi, bet susipažinę su naujomis galimybėmis, kurios atsivėrė, negalėjo atsidžiaugti. Tiesa, pasak V.Norvilienės, kai kurie atėjo vien slegiami vienišumo, kad pabūtų, su kažkuo pabendrautų.

Laiškas jaunystei

Taigi kita projekto dalis - pakviesti vyresnio amžiaus žmones į kūrybinio rašymo dirbtuves – prisiminimų žanro kūrybinius užsiėmimus. Gyvenimo matęs žmogus tikrai turi didžiulį turtą – patirtį, nueitą gyvenimo kelią, kuris visada įdomus: klausantis prisiminimų neretai išgyveni emocijas, kurias joks filmas nepadovanos. Nors dažnai vyresnio amžiaus žmogus galvoja, kad jo gyvenimas – pilkas, nelabai įdomus, tačiau pradėjęs rašyti laišką, tarkim, jaunystės mylimajam, pamato, kad turi ką pasakyti, tik niekada nemėgino to daryti.

Kaip pastebėjo kūrybinio rašymo dirbtuvių vedėja pedagogė, poetė Osvalda Ivanauskienė, pasiūliusi gilesnę pažintį ir su poezija, žmonės iš pradžių kratėsi, sakydami, kad nesupranta, ypač šiuolaikinės poezijos, tačiau neilgai trukus taip įsitraukė, jog iš bibliotekos išėjo su išsirinkta paskaityti poezijos knyga.

Įdomu tai, kad vykdant projektą išryškėjo ir tam tikra tendencija – kai kurių mikrorajonų gyventojai išties yra ne itin aktyvūs, ir jei Panemunėje, Palemone bei Dainavos mikrorajonuose vyresnio amžiaus žmonės noriai rinkosi, tai Šilainiuose – ne. Nors, pavyzdžiui, į Panemunės bibliotekos padalinį buvo atvažiuojančiųjų ir iš Centro. Gal ne veltui Šilainiai vadinami miegamuoju mikrorajonu, kita vertus, idėja atokiau esančius mikrorajonus kultūriškai gaivinti nėra dirbtinė, bet reikalinga ir prasminga.

Beje, dirbtuvių dalyviai ne tik dalyvavo tęstiniuose mokymuose, bet ir buvo kviečiami į susitikimus su kitais kūrėjais. Skirtinguose bibliotekos padaliniuose vyko susitikimai su aktore Nijole Narmontaite, rašytoja Aldona Ruseckaite, rašytoja, jogos mokytoja Eva Tombak ir kt. Be to, čia mezgėsi pažintys, buvo patenkinamas socialumo poreikis ir skatinama tobulėti toliau, ieškoti sau artimos, gal nėkart nebandytos veiklos, ateiti į biblioteką ne tik knygų, bet ir pasisemti idėjų, susitikti, pabendrauti, pa(si)būti.