Pateikė paraišką UNESCO dėl Kauno modernizmo architektūros pripažinimo

Kultūros ministerijos atstovai pažymi, kad paraiškoje atlikta lyginamoji panašių vertybių analizė tarptautiniu mastu, išgrynintas vertybės autentiškumo ir integralumo aprašas, pateiktas išskirtinės visuotinės vertės pagrindimas.

Vadovaujantis UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatomis, Kauno modernizmo architektūra atitinka antrąjį žmonijos vertybių sklaidos liudijimo kriterijų, taip pat – ketvirtąjį kriterijų kaip „tam tikro tipo pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą.“ Ji teikiama vertinti tarptautiniams ekspertams ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetui. Tikimasi, kad paraiškos vertinimo procesas prasidės dar šiemet. Jis truks iki pusantrų metų.

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šiandien savo rankose laikome šią solidžią paraišką, kurią jau galime vadinti mūsų visos šalies laimėjimu.

„Nuo 2015 metų esu aktyviai įsitraukęs į procesus dėl Kauno modernizmo architektūros pripažinimo tarptautiniu mastu, tad nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šiandien savo rankose laikome šią solidžią paraišką, kurią jau galime vadinti mūsų visos šalies laimėjimu. Kelerius metus trukęs procesas leido iš naujo pažvelgti į unikalią Kauno modernizmo architektūrą, išryškinti ją kaip ypač reikšmingą vertybę bei paskatinti didesnį visuomenės susidomėjimą ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Šis nuosekliu darbu pasiektas rezultatas nebūtų buvęs įmanomas be Kauno miesto savivaldybės lyderystės, nuoseklaus dialogo su vietos bendruomene ir kultūros organizacijomis. Tikiu, šios pastangos bus vainikuotos palankiu sprendimu, ir Kauno modernizmo architektūra taps UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo dalimi. Noriu pabrėžti, kad jau ir pats paraiškos rengimo procesas – didžiulė vertybė. Šis įdirbis ir po mažiau nei metų prasidėsianti Kauno – Europos kultūros sostinės – programa yra išskirtinė galimybė Kauno modernizmo architektūrą įtvirtinti pasauliniame kontekste“, – teigė kultūros ministras Simonas Kairys.

ELTA yra skelbusi, kad Kauno modernizmas, tyrinėtojų nuomone, atstovauja unikaliam XX a. meninių idėjų inspiruotos architektūros sambūviui su lokaliu istoriniu palikimu ir išplečia modernizmo architektūros sąvoką, atskleisdamas jo įvairovę. Taip pat skatina modernizmo architektūrą suvokti kaip politinį, socialinį ir kultūrinį XX a. pirmosios pusės reiškinį.

Ministerijos pranešime pabrėžiama, kad „Kauno tarpukario architektūra buvo optimizmo blyksnis dramatiškoje XX a. pirmosios pusės pasaulio istorijoje, kai valstybių sienos keitėsi itin greitai. Laikinosios sostinės virsmas liudija žmonių tikėjimą nepriklausoma ateitimi bei gebėjimą kurti sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Modernusis Kaunas yra puikus istorinio miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys“.

UNESCO teikiamos paraiškos stiprybė – sprendimas vertybės teritoriją bei jos apsaugos zoną sutapdinti su į Kultūros vertybių registrą įrašytų vietovių teritorijų ir apsaugos zonų ribomis, – nenumatyti papildomos apsaugos ar esamų teritorijų ribų plėtimo. Vertybės teritoriją sudaro Naujamiestis (trys teminės zonos: centrinė (administracinė), gyvenamoji ir pramoninė) bei Žaliakalnis (penkios teminės zonos: miestas-sodas (Minties ratas), Kauko, Perkūno rajonai, Ąžuolyno parkas su sporto infrastruktūra ir Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (dabartinis Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetas).

Pirmieji darbai rengiant dokumentus, reikalingus Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, buvo pradėti 2016-aisiais, primena ELTA. Paraiška „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ parengta Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu. Dokumentą rengė ekspertų grupė, kurios darbui lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė. Grupei nuo 2019 metų vadovavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė. Kultūros ministerija skyrė finansavimą tarptautinių ekspertų konsultacijoms ir kitiems strateginiams darbams bei su nominacine byla susijusiems mokesčiams. Kultūros ministro įsakymu buvo sudaryta Tarpinstitucinė priežiūros grupė, kuri stebėjo paraiškos rengimo procesą, sprendė strateginius klausimus.