L. Jonynaitės-Giedraitienės tapybos paroda: pasaulio trapumas kasdienos skubėjime

Spalvų įvairovė

Surengusi dvyliktą personalinę tapybos parodą, L.Jonynaitė- Giedraitienė lieka ištikima savitam tapybos braižui ir nesiblaško, neieško kitų horizontų, nes greičiausiai visus juos randa spalvose, atspalviuose, subtilių niuansų įvairovėje.

Į parodą „Spalvų horizontai“ dailininkė kviečia ir žiūrovą atrasti magišką spalvų pasaulį, kai, žvelgiant į abstrahuotą paveikslą, veriasi saviti vaizdiniai, beje, neretai dailininkės nė nevaizduoti.

Burės. / „Parko galerijos“ nuotr.

„Man labai patinka klausytis, ką žiūrovas pamato mano paveiksluose, – prisipažįsta L.Jonynaitė-Giedraitienė, – ypač kai jie aptinka net ir tai, ko pati nė neįžvelgiau ir netapiau.“

Stengdamasi žiūrovo žvilgsniui ir mintims palikti kiek įmanoma daugiau erdvės, dailininkė savo abstrahuotose tapybos darbuose vis dėlto nepalieka jo visiškai vieno ir sutrikusio, kad jis galbūt nieko nesupranta ir neįžvelgia. Menininkė švelniai ir subtiliai pasiūlo savąjį vaizdą, po juo slypinčią mintį, tačiau prislopintą, ne iš karto atpažįstamą, o svarbiausia – šalia atverdama ir kitus vaizdų ir minčių horizontus, taip savo paveikslus sukurdama daugiaplanius, gyvus ir nestatiškus.

Vaizdai kaip nuotaikos

Romantinė gija, buvusi itin ryški, pavyzdžiui parodoje „Pabudimas“ (2017), šįkart kiek prislopinta, nedominuojanti, regis, susitelkta į kruopščiai, preciziškai išbaigiamą faktūrinį šuorą.

Mėnulio šviesa. / „Parko galerijos“ nuotr.

Atrodytų, aliejiniai dažai vienu tarsi lengvu mostu nubraukti, tačiau tai tik pirmo žvilgsnio efektas, dailininkės meistrystė ir siektas rezultatas tokio vaizdo, kurį matome greitai važiuodami pro automobilio, traukinio langą, kai besikeičiantys vaizdai, susiliedami į įvairiausias spalvines gamas, tampa išgyvenamomis būsenomis, nuotaikomis.

Patyrinėjus paveikslus atidžiau, galima pamatyti kruopščiai plonyčiu teptuku išgauto vaizdo tobulinimą: lengvas dažų nubraukimas tėra sukurtas norimas įspūdis. Tačiau jam išgauti buvo pasitelkta preciziška tapybinė disciplina: jokios nereikalingos linijos nei taško – viskas kompoziciškai suvesta ir sujungta, beje, – jokios rizikos, dailininkė neišsisako, nesitaško, bet santūriai audžia savuosius spalvų horizontus žiūrovui suteikdama harmonijos, ramybės pojūtį.

Žiūrovai pagal detales gali skirtingai matyti skirtingus objektus, kurie lyg rūke, lyg pro važiuojančio automobilio langą. Taip – kaip greitai prabėgantis mūsų gyvenimas.

Darna ir ramybė

„Tapyba – mano pagrindinė kūrybinė veikla, kuriu aliejiniais dažais ant drobės, – teigia L.Jonynaitė-Giedraitienė. – Savo darbuose bandau perteikti vidinę būseną, nuotaiką, tai, kas slypi vaizduotėje. Darbai gana abstraktūs, tačiau žiūrovai pagal detales gali skirtingai matyti skirtingus objektus, kurie lyg rūke, lyg pro važiuojančio automobilio langą. Taip – kaip greitai prabėgantis mūsų gyvenimas.“

Pasak dailininkės, daiktai paryškinami tik iš dalies: kartais jie pinasi vienas su kitu, kartais žiūrovas mato objektus, kurių nė nebandyta pavaizduoti. Svarbiausia – tapybos darbo nuotaika ir spalvų deriniai.

„Stengiuosi išgauti kuo daugiau atspalvių ir tonų, netepu tos paties atspalvio keliose drobės vietose,  – atvirauja menininkė.  – Daug linijų, jas komponuoju drobėje bandydama atspindėti nuotaiką, kartais jos lyg ištirpsta, kartais jos kaip kaligrafiniai elementai kuria darną, ramybės įspūdį, kartais susilieja į pastelinius sluoksnius. Tai lyg svajonių vaizdavimas, lyg paslapties esmė. Daug dėmesio skiriu spalvoms, jų šviesumui, ramybės nuotaikai perteikti.“

Didžioji dalis parodos darbų yra nutapyta šią vasarą, gal todėl spalvos šviesios, ryškios lyg pražydusios. Vyrauja gamtos siužetas, jūra, laivai, kartais miesto siluetai, retai – portreto užuominos (kosmoso elementai).

„Dažnai mano aliejinė tapyba primena akvarelę, spalvos susilieja tarpusavyje, – mintimis dalijasi L.Jonynaitė-Giedraitienė. – Tai lyg akimirka, pasaulio trapumas mūsų kasdienos skubėjime. Noriu, kad žiūrovas stabtelėtų, susimastytų, pamedituotų. Mėgstu sau kartoti: „Mūsų abejonės verčia mus prarasti tai, ką galėtume atrasti, jeigu nejaustume baimės.“

Kas: L.Jonynaitės-Giedraitienės paroda „Spalvų horizontai“.

Kur: „Parko galerijoje“.

Kada: Veikia iki spalio 28 d.