- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Prioritetas: nors formos pasirinkimą paveikia kūrinio idėja, skulptūra E.Pauzai pati įdomiausia.
-
Stilius: žvelgiant į buvusio Kauno meno mokyklos auklėtinio kūrinius nesunku atpažinti jo braižą – lengvas motyvų ir kontekstų žaismas, vyraujanti dviejų dimensijų plastika, tradicinis atlikimo būdas ir technologijos.
-
Stilius: žvelgiant į buvusio Kauno meno mokyklos auklėtinio kūrinius nesunku atpažinti jo braižą – lengvas motyvų ir kontekstų žaismas, vyraujanti dviejų dimensijų plastika, tradicinis atlikimo būdas ir technologijos.
-
Stilius: žvelgiant į buvusio Kauno meno mokyklos auklėtinio kūrinius nesunku atpažinti jo braižą – lengvas motyvų ir kontekstų žaismas, vyraujanti dviejų dimensijų plastika, tradicinis atlikimo būdas ir technologijos.
-
Stilius: žvelgiant į buvusio Kauno meno mokyklos auklėtinio kūrinius nesunku atpažinti jo braižą – lengvas motyvų ir kontekstų žaismas, vyraujanti dviejų dimensijų plastika, tradicinis atlikimo būdas ir technologijos.
-
Stilius: žvelgiant į buvusio Kauno meno mokyklos auklėtinio kūrinius nesunku atpažinti jo braižą – lengvas motyvų ir kontekstų žaismas, vyraujanti dviejų dimensijų plastika, tradicinis atlikimo būdas ir technologijos.
-
Stilius: žvelgiant į buvusio Kauno meno mokyklos auklėtinio kūrinius nesunku atpažinti jo braižą – lengvas motyvų ir kontekstų žaismas, vyraujanti dviejų dimensijų plastika, tradicinis atlikimo būdas ir technologijos.
-
Stilius: žvelgiant į buvusio Kauno meno mokyklos auklėtinio kūrinius nesunku atpažinti jo braižą – lengvas motyvų ir kontekstų žaismas, vyraujanti dviejų dimensijų plastika, tradicinis atlikimo būdas ir technologijos.
-
Stilius: žvelgiant į buvusio Kauno meno mokyklos auklėtinio kūrinius nesunku atpažinti jo braižą – lengvas motyvų ir kontekstų žaismas, vyraujanti dviejų dimensijų plastika, tradicinis atlikimo būdas ir technologijos.
-
Stilius: žvelgiant į buvusio Kauno meno mokyklos auklėtinio kūrinius nesunku atpažinti jo braižą – lengvas motyvų ir kontekstų žaismas, vyraujanti dviejų dimensijų plastika, tradicinis atlikimo būdas ir technologijos.
-
Stilius: žvelgiant į buvusio Kauno meno mokyklos auklėtinio kūrinius nesunku atpažinti jo braižą – lengvas motyvų ir kontekstų žaismas, vyraujanti dviejų dimensijų plastika, tradicinis atlikimo būdas ir technologijos.
Kauno kolegijos Menų akademijai šie metai yra ypatingi – drauge su Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetu žymimas Kauno meno mokyklos 100-mečio jubiliejus.
Kiekvieną mėnesį Menų akademija, kviesdama į personalines absolventų parodas, nustebina ne tik faktais, kad tokie kūrėjai, kaip: fotografas Rimantas Dichavičius, menininkas Stasys Eidrigevičius, tarpdisciplininio meno kūrėjas Dainius Liškevičius ir daugelis kitų – savo kūrybinį kelią pradėjo būtent šioje vietoje, kurioje 1922-aisiais, per vieną naktį, dėl Justino Vienožinskio ryžto ir jo mokinių atsidavimo įrengti Kauno meno mokyklos pamatai, bet ir tuo, kad kiekvienas menininkas savo ekspozicija Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerijos erdvę atveria naujai.
Dviejų dešimtmečių kūryba
Penktoji 100-mečiui skirta paroda – skulptoriaus Evaldo Pauzos „Kalnas“. „Skulptorių parodos Kaune rengiamos retai. E.Pauza išsiskiria kaip vienas iš aktyviausiai savo kūrybą pristatančių menininkų“, – su parodos atidarymu sveikindama skulptorių ir Menų akademiją, akcentuoja Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Tapybos sekcijos pirmininkė Rebeka Bruder.
Statiška baltų ekspozicinių pjedestalų kompozicine struktūra transformavus „Pelėdų kalno“ galeriją, žiūrovas raginamas susitelkti į konceptualius E.Pauzos darbus ir nenukreipti dėmesio į antraplanes detales. Ekspozicijoje pristatomi pastarųjų dviejų dešimtmečių skulptūros kūriniai, su kuriais į savo pirmosios meno mokyklos erdves skulptorius sugrįžta pirmą kartą.
„Parodoje eksponuojami darbai, kurių kiekviename galime įžiūrėti truputį ironijos ar sarkazmo, papildo vienas kitą, rodos, šnekučiuojasi tarpusavyje. Esu dėkinga menininkui už kelią, kuriuo į šią parodą ant Pelėdų kalno jis atvedė“ , – sako Menų akademijos vadovė, parodos kuratorė dr. Inga Valentinienė.
Skulptūra – svarbiausia
Į alma mater menininkas sugrįžta prabėgus keturiems dešimtmečiams. Tuomečiame Stepo Žuko taikomosios dailės technikume mokęsis E.Pauza sako, kad menų studijų pasirinkimas buvo aiškus ir kryptingas.
„Kiek tik save prisimenu – daug lipdydavau. Ir nors paauglystėje buvo abejonių, kurią vaizduojamųjų menų sritį pasirinkti, polinkis į skulptūrą galiausiai viską nulėmė“, – pasakoja kūrėjas.
Stilius: žvelgiant į buvusio Kauno meno mokyklos auklėtinio kūrinius nesunku atpažinti jo braižą – lengvas motyvų ir kontekstų žaismas, vyraujanti dviejų dimensijų plastika, tradicinis atlikimo būdas ir technologijos. / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Kūrybinio kelio pradžią dailės technikume menininkas prisimena su geromis emocijomis. „Piešimo, tapybos ir kitos menų disciplinos buvo aukšto lygio. Ypač piešimas. Paskaitos vykdavo kiekvieną dieną, po keletą valandų, o po paskaitų dar turėdavome kitai dienai padaryti šūsnį eskizų. Tikriausiai tai ir lėmė, kad užsidegėme piešimu. Ketvirtame kurse su grupiokais organizuodavome papildomus piešimo užsiėmimus mano namuose. Samdėme pozuotoją ir piešdavome“, – prisimena E.Pauza ir priduria, kad tvirtas menų dalykų žinių pamatas yra labai svarbus.
„Kuo daugiau žinių, tuo galimybės išreikšti save yra platesnės“, – pabrėžia skulptorius. Aistra piešimui išlikusi iki šiol. Galbūt nedaugeliui yra žinoma, kad menininkas kuria ir grafikos meno darbus. Bet kūrybos sričių skirtybių E.Pauza nesureikšmina ir sako, kad vaizduojamojo meno formos pasirinkimą paveikia kūrinio idėja. Tačiau skulptūra menininkui yra pati įdomiausia, todėl jo kūryboje ji – svarbiausia.
Prioritetas: nors formos pasirinkimą paveikia kūrinio idėja, skulptūra E.Pauzai pati įdomiausia. / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Paskatinimas jaunajai kartai
Personalinėje parodoje „Kalnas“ eksponuojamos skulptūros – interpretatyvios, asociatyvios, susijusios su tam tikrais istoriniais laikmečiais („Figūrantas (šunų dresuotojas, pasirengęs šuns atakai)“, „Basanavičius“, „Žmuidzinavičius“, „Su meile“ ir kt.). Ekspoziciją papildo ir vystoma konceptualios skulptūros serija („maxitaxi 1“, „maxitaxi 2“, „maxitaxi 3“), kurioje menininkas įžengia į 3D erdvę.
Tematiškai skirtingus kūrinius sujungia kalno simbolis, siejamas su Žaliakalniu, kuriame menininkas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, ir su Pelėdų kalnu, ant kurio prieš šimtmetį pastatyta Kauno meno mokykla. Šioje vietoje ir dabar savo kūrybinį kelią pradeda daugybė jaunų, talentingų kūrėjų, kuriems E.Pauzos paroda gali būti paskatinimu atidžiau pažvelgti į juos supantį pasaulį. Pasak skulptoriaus, pasaulio stebėjimas – menininko misija.
Kas? E.Pauzos paroda „Kalnas“.
Kur? Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerijoje (A.Mackevičiaus g. 27).
Kada? veikia iki birželio 5 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...