- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien kryptis labai svarbi – galerija "Meno forma" ir čia veikianti grupinė jaunųjų menininkų tarpdisciplininė paroda "//linijos". Lipu į troleibusą, stebiu besikeičiančius vaizdus pro langą, tačiau dėmesį patraukia dvi senyvo amžiaus moterys, diskutuojančios apie Dievą (troleibuse nugirstas istorijas, ko gero, būtų galima pradėti užrašinėti).
Viena senjorių išlipa, pasiekusi savo kelionės tikslą, ir diskusija baigiasi. Keliauju toliau iki paskirties stotelės, kol galiausiai priešais akis atsiveria galerijos salė: didelė, balta erdvė su milžiniškais langais, pro kuriuos nesustodami rieda lengvieji automobiliai, troleibusai, skuba praeiviai. Čia jaučiuosi it po kupolu. Tylu, tik kartkartėmis girdėti ritmingi apačioje esančios parduotuvės, kasos aparatų pyptelėjimai. Lankytojų dar nėra – tik aš, mano mintys ir keturiolika jaunųjų menininkų kūrinių, išsibarsčiusių erdvėje. Mano tikslas pasiektas – kelionė tęsiasi.
Planas – parodos gija
Kad lengviau būtų orientuotis erdvėje, kiekvienas besilankantysis galerijoje gauna parodos planą, kuriame skaičiais sužymėti menininkų darbai, pateikti trumpi kūrinių aprašymai. Kiek neįprasta, nes esame pratę kūrinio autorių ir metrikas matyti parašytas apačioje eksponuojamo darbo. Šioje ekspozicijoje reikia vadovautis planu ir aiškintis, kuriam menininkui priklauso paskiras kūrinys.
Orginalus parodos organizatorių sprendimas – įtraukti žiūrovus į paieškas, paskatinti juos susikoncentruoti ir tyrinėti. Nuo kurios vietos žiūrovas pradės apžiūrinėti parodą, nėra labai svarbu: jis gali eiti pagal laikrodžio rodyklę, gali – prieš, o gal jam bus svarbu pradėti nuo pirmu numeriu pažymėto kūrinio ir tvarkingai apžiūrėti darbus didėjančia skaičių seka. Svarbiausia – nepaleisti iš rankų plano, nes be jo susiorientuoti šiek tiek sunku.
Žinios svoris
Parodos "//linijos" pagrindinė tema, jungianti skirtingus meno kūrėjus, – nesibaigianti, susikertanti, įtrūkstanti, ribojanti, menama – linija. Kiekvienas menininkas interpretuoja šią temą savaip. Apmąstydamas ją, sugretindamas su įgytomis patirtimis, šifruodamas šį simbolį pagal savo "kalbą", ieško atsakymų, užduoda klausimus, pateikia išvadas.
Kūrinių formatai, atlikimo technika, eksponavimo būdai, kaip ir idėjos, išplečia ekspozicijos suvokimo lauką. Čia nerasime panašių darbų. Stabtelėdamas prie kiekvieno kūrinio žiūrovas pasineria vis į kitą visatą: su kitomis taisyklėmis, kitais problemų sprendimo būdais, pastebėjimais.
Platus ir kūrinių žanrų laukas: parodoje eksponuojama fotografija, vaizdo kūriniai, projekcija, tapybos darbai, akvarelės, piešiniai, skaitmeninė spauda, koliažas, objektai, garso takelis. Tai leidžia bandyti suprasti, interpretuoti skirtingais suvokimo lygiais: tapybos, akvarelės kūriniai suvokiami intuityviai, pajaučiant tam tikras vibracijas, sklindančias iš kūrinių; vaizdo kūriniai kelia konkrečias asociacijas, juose žiūrovas ieško simbolių, artimų aplinkai; garso takelis sužadina jusles, parodos lankytojas bando atpažinti išgirstus garsus, susieti juos su savo atsiminimais, patirtimis.
Skiriasi ir kūrinių suvokimo tempai: vienus darbus galima perprasti iškart, žvelgdamas į kitus abejoji, svarstai, ieškai gilesnių sluoksnių savyje ir kūrinyje.
Parodoje "//linijos" pristatomų kūrinių skirtingumas kiek trikdo, tačiau apžvelgdamas visą parodą žiūrovas iškart pajunta emociją, jos krūvį. Tai konceptuali paroda, kurioje reikėtų gilintis į menininko siunčiamą žinią, o ne į kūrinių estetiką, nes kai kuriuose darbuose ji išnyksta arba transformuojasi: panėšėja į kičą ar sukuria antiestetikos pojūtį.
Perprasti liniją
Dar vienas pojūtis, aplankantis šioje parodoje, – sterilumas. Jis tarp žiūrovo ir kūrinio sukuria distanciją: tarsi ir galima prieiti prie darbo, jį apžiūrėti, bet priėjus pernelyg arti pabunda instinktas, kad galima pažeisti tą sukurtą visatą. Kūrinys tarsi pakylėtas aukščiau žiūrovo. Jis – eksponatas, kurio negalima liesti, bet sykiu – tarsi gabalėlis menininko pasaulio, tarsi nuolauža, iš kurio mintyse galima susidėlioti bendrą vaizdą, kaip tas pasaulis turėtų atrodyti, ar bent pabandyti paspėlioti.
Parodoje menininkai nagrinėja linijos kalbą, jos galimybes (Roma Auškalnytė "13 minučių perdavimas"); atpažįstamus, su kolektyvine atmintimi sietinus simbolius užkoduoja siekdami, kad žiūrovas, stebėdamas kūrinį, atkurtų juos individualiai (Viltė Bražiūnaitė "Un/titled"). Arba analizuoja dabarties momento sąndarą ir tai, kaip ji paveikia žmogų (Vsevolodas Kovalevskis "3 600 galimybių suprasti nieką arba nesuprasti visko"); sukuria garsą piešiniui, esperimentuodami su naujomis prasmėmis, naratyvais, poveikiu žiūrovui-klausytojui (One Text ir Arturas Bumšteinas "Co Sin"). Arba kvestionuoja tapybą ieškodami naujų jos suvokimo ribų, pasitelkdami įvairias medijas (Povilas Ramanauskas "Judantis horizontas", "Horizontas"); permąsto kasdienybę, tekantį laiką, kuriantį vos pastebimas virsmo akimirkas aplinkoje (Rosanda Sorakaitė "Vakarinis").
Šiame pulsuojančiame pasaulyje mes vis dažniau ieškome pauzių – kad galėtume sustoti, pagalvoti, priimti sprendimą. Tam tikrą stabtelėjimo akimirką žiūrovas išgyvens apsilankęs parodoje "//linijos": plano vedamas, jis sustos ties kiekvienu kūriniu ir ners į jam nežinomą pasaulį, siekdamas įminti jo paslaptis. Keturiolika stabtelėjimų, keturiolika pauzių iš eilės – keturiolika naujų visatų. Atradimų ir atsivėrusių horizontų – taip pat keturiolika.
Kas? Paroda "//linijos".
Kur? Galerijoje "Meno forma".
Kada? Veikia iki kovo 13 d..
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ne iš gero gyvenimo gimusios lėlės dovanoja džiaugsmą1
"Na, ir nagingos tos lietuvių moterys!" – artėjant Tarptautinei moters dienai norisi sušukti, o sušukus paspausti patiktuką kaunietės Dovilės Rukšėnienės interjero lėlių puslapyje. Profesionali menininkė jau penke...
-
Spektaklyje „Ryšys“ – gyvenimo ir vilties liudijimas mirties akivaizdoje
Netradicinį sezoną Nacionalinis Kauno dramos teatras siūlo dar vieną netradicinę premjerą. Jaunos režisierės Agnijos Leonovos spektaklis "Ryšys" pagal rusų dramaturgo Kirilo Fokino pjesę – tai spektaklio su mokslinės fantastik...
-
„Kauno dienos“ studijoje – M.K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė: pasiilgome žmonių11
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė Daina Kamarauskienė. ...
-
Fotografo R. Ščerbausko darbuose įrašyta Kauno miesto atmintis
Ryškūs žmonių tipažai, jų žvilgsniai ir emocijos, kasdieniai įvykiai, architektūrinės detalės, atspindinčios miesto ypatumus,– visa tai galima pamatyti Remio Ščerbausko darbų parodoje „Teritorija Kaunas/gatvės forografij...
-
Išskirtinė diena Kaunui: Pažaislis pripažintas geriausia 2020-ųjų Europos kino lokacija9
Kaunas sulaukė neeilinio Europos kino industrijos pripažinimo. ...
-
Į Babtus atskris orkestro „Algupys“ pelnyta „Aukso paukštė“2
Aukščiausią Lietuvoje mėgėjų meno apdovanojimą – nuo 1999-ųjų kasmet įteikiamą Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtą nominaciją „Aukso paukštė“ ši...
-
Festivalis „ConTempo“ kviečia menininkus ir siūlo didžiausią sceną – miestą
Rugpjūtį Kaune ir Kauno rajone vyksiantis scenos menų festivalis „ConTempo“ kreipiasi į Lietuvoje gyvenančius kūrėjus ir kviečia tapti festivalio programos dalimi. Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” inicij...
-
Naujos meno formos internete irgi yra menas
Kūrybinis procesas reikalauja pastangų, idėjų, meninės kokybės ir daugelio kitų komponentų. Jis vertas apdovanojimų, bilieto, žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio. Tai inovatyvi šio laiko meninė raiška, bet ne gyvo meno pakaitalas ir k...
-
Kauno apskrities biblioteka kviečia patobulinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius
Kauno apskrities viešoji biblioteka kovo mėnesį rengia nuotolinius mokymus. Juose gali dalyvauti asmenys, jau įgiję kompiuterinio raštingumo pradmenų. ...
-
„Černobilyje“ vaidinęs ir Kaune kuriantis aktorius P. Jatkevičius: svarbu nebūti tik atlikėju4
Iš Vilniaus kilusį jauną aktorių Povilą Jatkevičių kūrybiniai sumanymai vedžioja įvairiais keliais. Seriale „Černobylis“ ir filme „Nova Lituania“ vaidinusį menininką noras kūrybiškai eksperimentuoti atvedė ir...