- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugpjūčio 2 d. Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje, atidaroma Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės paroda „Gilios upės teka tyliai“. Visą mėnesį veiksiančioje parodoje pristatoma dešimties menininkių – penkių japonių ir penkių lietuvių – šiuolaikinė tekstilė.
Ši paroda yra tarptautinio tekstilės meno projekto, 2019 metų pavasarį prasidėjusio Japonijoje, dalis. Kioto mieste, prestižinėje tekstilės meno galerijoje „GalleryGallery“ buvo eksponuojami Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojų profesorės Laimos Oržekauskienės-Ore ir docenčių Linos Jonikės bei Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūryba. Parodoje M. Žilinsko dailės galerijoje šią garsių Lietuvos menininkių trijulę papildys jaunosios kūrėjos Giedrė Antanavičienė ir Greta Kardi-Kardišiūtė. Japonijos tekstilei Kaune atstovauja Nobuko Hiroi (Kioto Menų universiteto profesorė), Suzumi Noda (Kioto Menų universiteto profesorė), Haruko Honma (Kinran University profesorė), Yoshiko Tanabe (Seian University profesorė) ir Megumi Kishida.
Lietuvių ir japonų šiuolaikinė tekstilė – stebėtinai artimi meno pasauliai. Abiejų šalių menininkės linksta į gilius filosofiškus apmąstymus, o jų kūriniai reikalauja ramaus stebėjimo ir ilgesnio dėmesio. Menininkių darbuose esama meninio mąstymo bendrumų bei elgesio su medžiagomis paralelių. Parodoje eksponuojamose kūriniuose svarbią vietą užima Lietuvos ir Japonijos senųjų tekstilės tradicijų pažinimas ir kūrybiškas jų panaudojimas. Panašus dabarties menininkių santykis su savųjų šalių praeities kultūrinėmis ir etinėmis vertybėmis – tai pagarba istorijai ir atminčiai, prasminės nuorodos į praeities kultūras, taip pat ir senųjų audinio formavimo, dažymo technologijų naudojimas.
Šiais globalizacijos laikais pasaulį veikia panašios tendencijos. Viena jų – ryškus kompiuterinių technologijų ir fotografijos naudojimas kūryboje. Fotografija pakeičia piešimą ir eskizavimą, neretai audžiama kompiuterinėmis staklėmis. Bet susidomėjimas naujausioms technologijoms vis dėlto neišstumia menininkių gebėjimo kūriniuose perteikti savo individualybę ir savos tautos tapatybę. Parodoje atsiskleidžia dviejų tik geografiškai tolimų kultūrų vidinio artimumo aspektai.
Parodos pavadinime panaudota japonų patarlė, kurios atitikmenų galima rasti ir lietuvių folklore, įžvelgiant pagarbą tradicijoms, humanistinei etikai, malonaus žmonių elgesio normoms.
Lietuvos ir Japonijos tekstilės meną sieja tvirti dalykiniai ir profesiniai ryšiai bei artimas šiuolaikinės tekstilės, grįstos giliomis tradicijomis, supratimas. Dar 1997 metais Japonijoje, Kioto V tarptautinėje tekstilės parodoje, jauna lietuvių menininkė Lina Jonikė buvo apdovanota „Excellence Award“. Tai buvo pirmas aukštas lietuvių šiuolaikinės tekstilės meno įvertinimas, ir jis pelnytas Japonijoje. Po to užsimezgė bendradarbiavimas su garsia Japonijos menotyrininke, tekstilės tyrinėtoja ir parodų kuratore Keiko Kawashima, atstovaujančia Kioto miesto galerijai „GalleryGallery“. Jos pastangomis Japonijoje jau yra surengta ne viena Lietuvos tekstilės menininkių paroda. Japonijos menininkai daug kartų buvo kviestiniai svečiai Kauno šiuolaikinio meno bienalėse. Kuratorė dr. Keiko Kawashima Kauno bienalėje „Tekstilė‘05“ kuravo 9 Japonijos tekstilininkų kolekciją (2005). Po kelerių metų, 2011-aisiais, Kauno bienalėje yra dalyvavusios žymiosios Japonijos menininkės Reiko Sudo ir Hiroko Watanabe.
Parodos kuratorės: dr. Rasa Žukienė (Lietuva), dr. Keiko Kawashima (Japonija)
Projektą remia: Lietuvos kultūros taryba, The Japan Foundation
Paroda veiks: 2019 08 02–2019 09 01
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Romualdo Augūno skrydis virš kasdienybės
Dokumentinės fotografijos žanre kuriantis Romualdas Augūnas pristato personalinę savo kūrybos parodą ir albumą „Skrydis virš kasdienybės“. Jame – netikėtos Kauno spalvos ir rakursai. ...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?3
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...
-
Kultūros ir sporto renginiai sausio 14–19 d.
Sausio 14 d. Kačerginės daugiafunkcio centro laisvalaikio salė: 18 val. paskaita-diskusija prie arbatos puodelio „Mažai angliavandenių turinti mityba. Medicinos naujovė? Nauja mada?“. Voškonių laisvalaikio salė: 18 val. šv...
-
Sausio 13-osios renginiai Kauno rajone1
Ežerėlio kultūros centras: 8 val. – pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, skirta Laisvės gynėjų dienai. Ilgakiemio laisvalaikio salė: 8 val. – pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Domeikavos l...
-
Ąžuolyno bibliotekoje – įtraukios Varkalio pelkės4
Žaliuojantį Ąžuolyno bibliotekos parką papildė Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio „Pelkė“. Kadaise vos netapusi pražūtinga, prieš dvejus metus šlapžemė jį įkvėpė naujam ciklui. ...
-
Felikso Bajoro palaiminta folkloro ir modernios muzikos jungtis
Dainininkė Giedrė Kaukaitė kviečia klausytojus į jaukią Kauno filharmonijos kamerinę salę, kur skambės šio sezono jubiliato kompozitoriaus Felikso Bajoro ankstyvieji vokaliniai opusai, prieš pusšimtį metų atvertę naują, istori...
-
Fantastikos klasika įkvėpė poetę sukurti savą magijos pasaulį1
Kauno rašytoja, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lina Navickaitė dažniausiai pristatoma kaip poetė, nes santūraus būdo, kukli, tyli menininkė – neabejotinai poetinės sielos žmogus, nors, be poezijos rinkinių, yra išleidus...
-
Antropomorfiniai portretai, arba Gyvūnai scenoje3
Dailininkė Eva Mili (Eva Miliūnienė) gruodžio antroje pusėje surengė personalinę parodą, išsiskiriančia intriguojančiu, žaismingu pavadinimu – „Uodeguotieji puošiasi“. ...
-
Kūrybiškas judesys – ne tik šokėjo privilegija
Sausio 23–26 d. Kaune organizuojamas intensyvaus šokio savaitgalis „Sausis“. Dirbtuvės sieks suburti ne tik profesionalius šokėjus, bet ir visus norinčius išmokti judėti kūrybiškai ir susipažinti su skirtingo...
-
Rašytoja Jutta Noak: kūryba man – raktas į savąjį iliuzinį pasaulį2
„Kolegos ilgai nesuprato mano pasirinkimo, lyg būčiau išdavusi savo profesiją“, – tarsteli rašytoja Jutta Noak. Ne vieną dešimtį metų odontologe dirbusi moteris, palikusi baltą gydytojos chalatą, kaskart velkasi s...