„Operetė Kauno pilyje“ prasidėjo neapolietiškais akordais

Tarptautinis festivalis "Operetė Kauno pilyje" šią vasarą vyksta jau keturioliktą kartą. Kaip ir kasmet, jo programoje – įvairioms meninėms mokykloms ir kultūroms atstovaujantys atlikėjai iš Lietuvos ir užsienio, pateiksiantys margą populiariausios sceninės, kamerinės ir džiazo muzikos pynę.

Tarptautinis festivalis "Operetė Kauno pilyje" šią vasarą vyksta jau keturioliktą kartą. Kaip ir kasmet, jo programoje – įvairioms meninėms mokykloms ir kultūroms atstovaujantys atlikėjai iš Lietuvos ir užsienio, pateiksiantys margą populiariausios sceninės, kamerinės ir džiazo muzikos pynę.

Pirmieji festivalio koncertai "Neapolietiškos dainos" gegužę su didžiausiu pasisekimu jau skambėjo Alantoje ir Raudondvario pilies Menų inkubatoriuje.

Gyvenimo džiaugsmo simbolis

"Nors vieniems šios dainos atrodo pernelyg sentimentalios ir saldžios, kitus vilioja populiarių melodijų skambesys, neapolietiška daina – canzone napoletana – nepalieka abejingų ir yra tai, apie ką dažniausiai pagalvojama mąstant apie neapolietišką muziką", – sakė vienas festivalio "Operetė Kauno pilyje" organizatorių Benjaminas Želvys. Jis neabejojo: neapolietiškos dainos melodikos faktūra puikiai leidžia atsiskleisti balso galimybėms. Tai įrodė ir garsusis tenoras Enrico Caruso, kurio pavyzdys užkrėtė daugelį pasaulinę šlovę pelniusių operos dainininkų tenorų, įtraukęs populiariąją gimtojo Neapolio muziką į savo koncertinį repertuarą.

Kolegai pritardama kita festivalio organizatorė Laimutė Kuzmickaitė-Milašienė pridūrė, kad būtent neapolietiška daina, kaip niekas kitas, asocijuojasi su žydru dangumi, skaisčia saule, tviskančiomis smaragdo vandens bangelėmis, vaiskia meile ir širdyje viešpataujančiu džiugesiu.

"Daugelis neapolietiškų dainų – taip pat ir "O Sole Mio", "Torna a Surriento", "Funiculi Funicula" – puikiai žinomos, nes 1880–1920 m. su didžiulėmis emigracijos bangomis iš Neapolio ir Pietų Italijos drauge iškeliavo į užsienį ir plačiai pasklido po visą pasaulį", – šios dainos istoriją priminė ir Danielius Vėbra, paaiškindamas vienos iš festivalio koncertų temos pasirinkimą šiais metais.

Neblėstantis populiarumas

"Neblėstantis neapolietiškos dainos populiarumas stebina, – sako dar vienas festivalio organizatorius Gediminas Maciulevičius. – Kad ir kaip dažnai šios melodijos skamba koncertuose, yra įvairiai perdirbamos, aranžuojamos netikėtiems instrumentams, pasigirdus pirmiesiems dainos akordams, klausytojų akys visuomet pradeda žibėti, veidus nušviečia šypsena ir dažnas kartu su atlikėjais niūniuoja atpažįstamą melodiją."

Kalbėdami apie neapolietiškos dainos atsiradimo istoriją, festivalio rengėjai atskleidė ir jos populiarumo priežastis – daina gimė nuostabia gamta kerinčiame Italijos regione. Todėl nenuostabu, kad nuosaiki banguojančios jūros ritmika, jaukią saulės šilumą spinduliuojanti dainos melodika jau kelis šimtmečius užburia ir žavi tiek ją atliekančius, tiek jos besiklausančius.

Įvertintas talentas

Alantoje ir Raudondvaryje vykusiuose anšlaginiuose koncertuose per amžius žavesio neprarandančias neapolietiškas dainas traukė jaunoji dainininkų karta, stebinanti klausytojus vokalo meistriškumu, artistiškumu, o kai kurie jų – ir puikiais vaidmenimis operose, operetėse, miuzikluose.

Klausytojai gausiais aplodismentais ir gėlėmis apdovanojo solistus, jiems talkinusį VDU kamerinį orkestrą, kurio vyriausiuoju dirigentu nuo šio pavasario tapo Kauno valstybinio muzikinio teatro dirigentas Jonas Janulevičius. Publiką sužavėjo neapolietiškas dainas lietuviškai ir itališkai atliekantys dainininkai Sandra Lebrikaitė, Povilas Padleckis, Osvaldas Petraška, Andrius Apšega, Paulius Bagdonas, Karolina Ščiuckaitė, Ieva Goleckytė, ne kartą grįžę į sceną dar kartą nusilenkti ovacijų negailinčiai publikai.

Po koncerto Alantoje miestelio technologijos ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis nuoširdžiai dėkojo koncerto organizatoriams, šventėje dalyvavusiems garbiems svečiams. Rajono vicemeras Mindaugas Kildišius komplimentais apibėrė solistes ir nuostabią gėlių puokštę įteikė renginio vedėjai Ievai Vaznelytei.

Toks kultūros reginys – didelė šventė ne tik krašto bendruomenėms, bet ir visiems rajono gyventojams – įsitikinę tiek Raudondvaryje, tiek ir Alantoje koncertuose apsilankę kalbinti svečiai. Tuo galės įsitikinti ir neapolietiškų dainų programos klausytojai, ateisiantys į baigiamuosius koncertus Birštone ir Panevėžyje.

Akcentas – baletas

Festivalio organizatoriai šiuo metu intensyviai ruošiasi pagrindiniams koncertams Kauno pilies prieigose, kurie tradiciškai vyksta minint Valstybės dieną. Vienas didžiųjų koncertų šiais metais skiriamas Lietuvos baleto 90-mečiui, ir turint omenyje gilias lietuvių baleto peterburgietiškas šaknis, pagrindinis vakaro svečias bus Sankt Peterburgo Agripinos Vaganovos rusų baleto akademija ir jos auklėtiniai, kuriuos į Lietuvą atlydės akademijos rektorius, pasaulyje pripažintas Maskvos Didžiojo teatro primarijus Nikolajus Ciskaridzė.

Akademijos auklėtiniai drauge su kylančiomis lietuvių baleto žvaigždėmis, šokio meną studijuojančiomis nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, atliks Piotro Čaikovskio baleto "Miegančioji gražuolė" prologą ir įvairias choreografines kompozicijas. Kitas koncertas bus skirtas festivalio propaguojamiems žanrams – operetei ir miuziklui, spalvinant juos dar ir džiazo spalvomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

operatyviai

operatyviai portretas
is pradziu pagalvojau, kad pernykste informacija pakliuvo i puslapi, bet pasirodo, siemetine, tik kodel apie geguzes koncertus pranesa birzeliui ipusejant?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių