„Odė džiaugsmui“: šiųmečio Pažaislio festivalio leitmotyvai

Paskutinę gegužės dieną vykusiame pirmajame šiųmetinio festivalio koncerte vietoje tradicinio Kauno miesto mero sveikinimo šį kartą išgirdome naujai išrinkto prezidento Gitano Nausėdos žodžius. Oras, pastaraisiais metais buvęs kiek vėsus, bet saulėtas, šiemet irgi tradicijų nesilaikė – suskambus pirmiesiems akordams, pabiro lietaus lašai. Tačiau oro juk neužsakysi, tad šiek tiek įtakos jis turėjo galbūt tik susirinkusiems žmonėms, bet nepakeitė iškilmingos koncerto atmosferos.

Pirmojo festivalio koncerto pavadinimą "Odė džiaugsmui" inspiravo ne tik Friedricho Schillerio kūrinys tokiu pačiu pavadinimu, muzikinį pavidalą įgavęs Ludviko van Beethoveno Simfonijoje nr. 9 d-moll, bet ir proga švęsti – Kauno valstybinio muzikinio choro 50-asis jubiliejus. Atliekant ES himną chorui talkino Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Petro Bingelio ir keturi solistai – sopranas Vida Miknevičiūtė, mecosopranas Jovita Vaškevičiūtė, tenoras Kristian Benedikt ir bosas Liudas Norvaišas.

Pažaislio muzikos festivalis šiemet prasidėjo iškilmingai, tačiau gana santūriai, akademiškai ir kokybiškai.

Pradedamojo Pažaislio festivalio koncerto programos formatas buvo, viena vertus, gana šabloniškas – be IV L. van Beethoveno Simfonijos nr. 9 d-moll dalies skambėjo žymūs fragmentai iš romantinių operų. Kita vertus, skambėję kūriniai buvo gražūs, publikai žinomi, be to, atlikti puikiai, tad šventei labai tinkami. Klausytojai buvo pamaloninti keletu labai gerai žinomų operų "perlų" – tai "Nessun Dorma" iš Giacomo Puccinio "Turandot", atlikta Kristian Benedikt ir Choras iš George'o Bizet operos "Carmen". Visa kita – kiek mažiau populiaru, kas labiausiai ir pradžiugino: skambėjo Camille Saint-Saënso operos "Samsonas ir Dalila" ištraukos, keletas numerių iš Giuseppe Verdi, Gaetano Donizetti, Umberto Giordano operų. Žinoma, norint surengti neįpareigojančią šventę, tikriausiai net nelabai verta ieškoti originalių, mažiau žinomų opusų, tačiau vis tik smagu, kad netenka kasmet girdėti to paties. Šį kartą nebuvo ir labai žinomų solistų pavardžių, nors tiek operų arijos, tiek duetai, tiek L. van Beethoveno Simfonija nr. 9 buvo atlikti puikiai. Tad Pažaislio muzikos festivalis šiemet prasidėjo iškilmingai, tačiau gana santūriai, akademiškai ir kokybiškai.

XXIV Pažaislio muzikos festivalio atidarymo koncertas

Regis, panašus šiemet bus ir visas Pažaislio muzikos festivalis, kurio leitmotyvu tarsi ir tapo akademiškumas. Lyginant su pastarųjų metų kontekstu nusimato gana nedaug koncertų, turinčių aliuzijų į populiariąją muziką – publika daugiausiai galės mėgautis kamerine, atliekama įvairių sudėčių ansamblių. Net ir tenoras Edgaras Montvidas, Kauno valstybinėje filharmonijoje minėsiantis kūrybinės veiklos 20-metį, dainuos ne su orkestru, o pritariant fortepijonui, kuriuo skambins Simonas Lepperis iš Didžiosios Britanijos. Nepamirštos ir šiemet minimos didžiosios muzikinės sukaktys – ansamblis "RAMuzika Ensemble" koncertu "Prieš saulę rožė jau sušvito..." minės Vilniuje du savo gyvenimo dešimtmečius praleidusio lenkų kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos 200-ąsias gimimo metines, Kauno styginių kvartetas "Lietuviškos muzikos lobynuose" prisimins Lietuvos muzikos patriarchą Juozą Naujalį ir modernios lietuviškos muzikos pionierių Eduardą Balsį, o kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus 75 metų jubiliejaus proga bus rodoma jo opera "Prūsai". Turės ko paklausyti ir egzotiškesnės muzikos gerbėjai – Pažaislio muzikos festivalyje koncertuos tradicinės romų muzikos ansamblis "Karavan Familia" ir Miroslavas Petkovas kartu su Bodurovo trio, žadantys folkloro motyvus džiaze, o festivalį pabaigs "The Queen Symphony".

Pažaislio muzikos festivalis laikosi savo tradicijų, tačiau šiemet kiek labiau koncentruojasi į akademinę muziką. Galbūt tokį sprendimą diktuoja ir pats kontekstas – kultūrinių renginių gausoje klasikos posūkiai į populiariąją muziką jau nieko nebestebina, atvirkščiai – norisi atsigręžti į tai, kas tikra ir gryna. Tiesa, šiemet gerokai plečiasi festivalio geografija – jau senokai ramiais vasaros vakarais pasiklausyti muzikos kauniečiai traukia ne tik į Pažaislio vienuolyną ar Kauno valstybinę filharmoniją, bet ir Birštoną, Babtyno-Žemaitkiemio dvarą ar Pociūnų oro uostą, bet pasiekti Molėtus, Gelgaudiškį ar net Palangą bus kiek kebliau. Tad kyla mažytis klausimas: ar tikrai Pažaislio muzikos festivalis ateityje išliks vasariškojo Kauno vizitine kortele? Vis tik norėtųsi, kad ne tik ši "Odė džiaugsmui", bet ir visi kiti vasariški muzikiniai džiaugsmai būtų labiau pasiekiami kauniečiams.

Šiame straipsnyje:

Pažaislio muzikos festivalis