Šeštadienį įvykusio koncerto dramaturgija jautriai balansavo tarp šiuolaikinio skambesio paieškų ir choro tradicijos šaknų. Kauno publikai pirmą kartą pristatytas naujas choro dirigento ir kompozitoriaus Mantvydo Drūlios kūrinys „Oi toli toli“ (spalio pabaigoje debiutavęs sausakimšoje Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje) atvėrė kitokią ilgesio perspektyvą. Liaudies dainos tekstas čia suskambo kaip bandymas balsu pasiekti tai, kas kadaise buvo artima, tačiau negrįžtamai nutolo.
Šiame muzikiniame opuse ryškiausiu emociniu akcentu tapo Evitos Rudžionytės solo. Suskambęs balsas įsiterpė ne kaip formalus epizodas, o kaip labai asmeniškas, trapus kreipinys, suteikęs visam kūriniui egzistencinio artumo ir jautrumo.
Klasikos ir modernumo dialogą tęsė kiti programos kūriniai: Donato Zakaro „Laiškuose Sofijai“ choro balsais prabilo M. K. Čiurlionio epistolinis palikimas, o choro meno vadovo ir vyr. dirigento dr. Imanto Jono Šimkaus aranžuota Juozo Naujalio ir Maironio „Už Raseinių, ant Dubysos“ suskambo naujomis, skaidriomis spalvomis. Tyliu, bet iškalbingu reveransu tapo ir Romualdo Gražinio atminimui skirta jo harmonizuota liaudies daina „Vai ūžia, gaudžia“ – priminimas apie tęstinumą, be kurio neįmanoma dabarties muzikinė kultūra.
Šviesos ir garso sinergija
Ypatingą vakaro dimensiją sukūrė detaliai apmąstytas šviesų sprendimas, pavertęs baltą erdvę lygiaverčiu atlikėju. Prieš Evaldo Aleknos kūrinį „Lyja lietūs, lyja“ šiltai raudoną apšvietimą pakeitė vėsi mėlyna šviesa, o ant šviesių salės sienų ir lubų suvirpėjo lietaus lašus primenantys atspindžiai. Ši vizualinė partitūra nebuvo atsitiktinė – perėjimai tiksliai sekė muzikos pulsą, leisdami klausytojui ne tik girdėti, bet ir regėti lietaus ritmą.
Gyvas dialogas su kūrėjais
Rudeninis šeštadienio vakaras netapo vien tik įprasta koncertine patirtimi – tai buvo gyvas susitikimas su pačiais kūrėjais, jų tekstais ir kūrybinėmis intencijomis. Programos ašimi tapęs Vaclovo Augustino kūrinys „Kur“ per liaudies dainos vaizdinius skleidėsi kaip intymi meditacija apie išblėsusią meilę. Dainuoti partitūrą, kai salėje jos klausosi pats autorius, – ypatinga atsakomybė, kurią choras pavertė įtaigiu, subtilių niuansų kupinu muzikiniu pasakojimu, prikausčiusiu visos salės dėmesį iki paskutinės natos.
Giliau pajusti kūrinių potekstes ir kompozitorių sumanymus publikai padėjo vakaro vedėjas Jurgis Kubilius, o vakaro sėkmę vainikavo gausiai susirinkę klausytojai, užpildę visą istorinę Kauno erdvę. Šią muzikinę kelionę išpildyti padėjo koncertų ciklo mecenatas Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas bei informaciniai partneriai, tarp jų ir „Kauno diena“. Chorui Momentum vadovauja meno vadovas ir vyr. dirigentas dr. Imantas Jonas Šimkus bei dirigentas Mantvydas Drūlia.

Naujausi komentarai