Nebyliojo kino ir džiazo dialogas: apie senąjį Berlyną

  • Teksto dydis:

Paskutinį vasaros mėnesį Kauno menininkų namai pasitinka su kinu ir muzika. Rugpjūčio 2-ąją vyksiantį filmo apie tarpukario Berlyną seansą lydės eksperimentinis džiazas.

Ekrane – kaip gyvenime

Režisierių Roberto Siodmako ir Edgaro G.Ulmerio "Sekmadienio žmonės" (vok. k. "Menschen am Sonntag") – nebyliojo kino šedevras, sukurtas 1930 m. Veimaro Respublikoje. Filmą statė legendiniais tapę kino kūrėjai: abu režisieriai išgarsėjo Holivude, – kaip ir scenarijų rašęs Billy Wilderis, vėliau sukūręs populiariuosius filmus "Džiaze tik merginos", "Saulėlydžio bulvaras".

Kino istorikai žino ne vieną komišką istoriją apie filmo kūrimą – daugeliui jį stačiusios grupės narių tai buvo pirmasis pasispardymas kine, paskubomis surašytas ant Berlyno "Romanisches" kavinės servetėlių.

Filmo siužetas – itin paprastas. Šalia "Bahnhof Zoo" metro stotelės susipažįsta du miestiečiai, vėliau su draugais išsiruošiantys į sekmadienio iškylą parke. Jie vaikšto, flirtuoja, maudosi, valgo, klausosi nešiojamojo plokštelių grotuvo. Sekmadieniui pasibaigus, visi grįžta į savojo gyvenimo kasdienybę – jau greitai laikas į darbą. Susitikimas ateinantį sekmadienį – neužtikrintas: nežinia, kur per savaitę nuves šio miesto trajektorijos ir galimybės.

Novatoriškas kūrinys

Išties vienas svarbiausių filmo veikėjų – tai aplink mūsų personažus cirkuliuojantis, žaižaruojantis, stebinantis ir ritmingas Berlynas. R.Siodmakas ir E.G.Ulmeris užfiksavo neišlikusį tarpukario Berlyną, jo interjerus, parkus ir gatves, itin akcentuodami santykį tarp miesto ir jame gyvenančių žmonių, taip atliepdami Dzigos Vertovo filmą "Žmogus su kino kamera" (1929) ir Walterio Ruttmano "Berlynas: didžiojo miesto simfonija" (1927).

Pats filmas yra pristatomas kaip filmas be aktorių, kadangi dalyvavimas "Sekmadienio žmonėse" šiam penketui buvo pirmasis pasirodymas prieš kino kamerą. Jie – aktoriai mėgėjai, improvizavę autentiškas savo gyvenimo moderniame mieste scenas: keliaujantis prekeivis, taksi vairuotojas, plokštelių pardavėja.

Iš vienos pusės, tai buvo sąmoningas gestas Veimaro Respublikoje karaliavusiam ekspresionizmui – filmas į žiūrovą kreipiasi tiesiogine kalba, jo aktoriai nenušviesti didžiųjų kino studijų sidabrine šviesa, o siužetas – kone simplistinis. B.Wilderis rašė, kad "šio filmo veikėjai – tai jūs ir aš" – ir išties, vienas iš siūlomų filmo pavadinimų buvo "Junge Leute wie alle" – "Jauni žmonės kaip mes". Kartu "Sekmadienio žmonės" minimas kaip filmas, anonsavęs prancūzų kino naująją bangą ir italų neorealizmą.

Tragedijos išvakarėse

Šiuolaikinį žiūrovą "Sekmadienio žmonės" tebedomina savo istoriniu kontekstu – unikaliu žvilgsniu į miestą, kuris nebeegzistuoja. Vienoje itin įsimintinoje scenoje parke fotografuojami žmonės: vaikai, suaugusieji, senjorai. Jie šypsosi žvelgdami į kamerą, juokiasi, pozuoja.

Žvelgiant į juos neatsikratoma minties, kad po kelerių metų Vokietijoje įsigalėjus nacizmui, dalis jų galėjo žūti, o kiti žudyti. Dauguma "Sekmadienio žmonių" kūrėjų buvo žydai, tačiau tik vienas jų, teatralas Morizas Seeleris, prodiusavęs filmą ir įvardytas kaip jo apšvietėjas, buvo nužudytas koncentracijos stovykloje – kiti, kaip filmo režisieriai ir scenarijaus autoriai, spėjo pasitraukti svetur.

"Sekmadienio žmonės" tampa nebeegzistuojančio miesto ir jame gyvenusių žmonių archyvu.

Kino ekrane filmo veikėjai yra Berlyno piliečiai, gyvenantys skirtingu ritmu viename mieste – saulėje žaižaruojantys jų veidai mums, šiuolaikiniams žiūrovams, kupini istorijos vaiduoklių.

Kaip ir Berlyno pastatai: kurie bus sugriauti, o kurie išgyvens? Žvelgiant iš šios perspektyvos, "Sekmadienio žmonės" tampa nebeegzistuojančio miesto ir jame gyvenusių žmonių archyvu, žiūrovams siūlančiu judančios, gyvos istorijos dalį. Ir, kaip paveikiai pastebi Imogen Sara Smith, šis filmas – tiek spontaniška improvizacija, tiek nerimastingas dokumentas, greitai pralekiantis ir begalinis – kaip viena vasaros diena.

Daugiau nei fonas

Renginio metu filmą naujomis spalvomis nušvies unikalus šiuolaikinio džiazo akompanimentas. Nebyliajam filmui naujų spalvų suteiks šiuolaikinio eksperimentinio džiazo atstovai, grupė "Sheep Got Waxed": Adas Gecevičius (mušamieji), Simonas Šipavičius (saksofonas) ir Paulius Vaškas (gitara). Tai Kirtimų kultūros centro organizuojamo ciklo "Garsinės peržiūros", jau antrus metus keliaujančio po Lietuvą, dalis.


Kas: filmo "Sekmadienio žmonės" seansas, dalyvauja džiazo grupė "Sheep Got Waxed".

Kur: Kauno menininkų namuose.

Kada: rugpjūčio 2 d. 20 val



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių