Nacionalinis Kauno dramos teatras sezoną pradeda moderniu „Pero Giunto“ pastatymu

  • Teksto dydis:

Norvegų dramaturgo Henriko Ibseno (1828–1906) poetinė drama „Peras Giuntas“ – bene dažniausiai pasaulyje statomas ir interpretuojamas klasiko kūrinys, Lietuvos scenoje lig šiol pasirodydavo tik fragmentiškai. Šį XIX a. šedevrą Nacionaliniame Kauno dramos teatre rugsėjo 17, 18, 19 dienomis pristato vengrų režisierius Csaba Polgár ir siūlo savitą, šiuolaikišką bei drąsią šio kūrinio interpretaciją.

Dviejų dalių sceninis veiksmas sudėliotas road movie stilistika. Pagrindinis herojus P. Giuntas vaizdo kamera fiksuoja vaizdus, vėliau peržiūri savo kelionių retrospektyvą. Spektaklio kūrėjai siūlo įsivaizduoti P. Giuntą, svajojantį apie neeilinius žygius ne norvegiško miško trobelėje, trolių apsupty, bet aplinkoje, įkvėptoje devintojo dešimtmečio pabaigos.

Šis spektaklis – tai pasakojimas apie prieštaravimus tarp gabumų ir siekių, norų ir galimybių, apie savęs paieškas, apie maištą prieš tau skirtą likimą, apie laisvę ir jos ribas, atsakomybę ir visa apimančią meilę. Apie kovą su troliais, kurie iš tiesų slypi kiekvieno iš mūsų viduje, užrakina mus infantilumo narve, trukdo surasti save ir įprasminti savo gyvenimą.

Režisieriaus teigimu, iš pirmo žvilgsnio „Peras Giuntas“ – eiliuotas kūrinys, kuriame gausu norvegų folkloro elementų ir pasakų motyvų, tačiau pažvelgus atidžiau – tai visiškai moderni drama, kelianti ir šiandien aktualius klausimus: ką reiškia būti savimi, koks tavo gyvenimo tikslas, koks tavo santykis su savo šaknimis?

„Ši pjesė yra tokia daugiasluoksnė, kad gali surasti ir suformuoti tave dominančius dalykus. Ibsenas pasižymėjo geru humoro jausmu, jis lyg daktaras žvelgė į žmonijos moralės ligas, elgesį. Pirmiausia atsisakiau visos teksto romantikos ir pasakos žanro. Noriu papasakoti istoriją apie talentingą vaikiną, turintį labai lakią vaizduotę, į kurį įtariai žiūri aplinkiniai. Šis vaikinas suauga ir tampa tikru savanaudžiu, kuriam svarbiausia – patenkinti savo norus ir troškimus. Taip gyvendamas jis viską iššvaisto, viską praranda ir pabaigoje suvokia, kad nieko taip ir nenuveikė, nes rūpinosi tik savimi. Manau, kad tai šiandienos istorija, nes šiandien daugybė kanalų mums transliuoja panašią informaciją: nesirūpink kitais, domėkis savimi ir griebk iš gyvenimo viską, ko tau reikia. Šioje interpretacijoje Peras svajoja apie laisvę ir kitus gražius dalykus, bet kai juos gauna, nežino, kaip su jais elgtis ir nemoka jų išlaikyti, neprisiima atsakomybės“, – apie interpretaciją pasakojo režisierius.

D. Stankeivičiaus nuotr.

Originali H. Ibseno pjesė yra didžiulės apimties rimuotas kūrinys, tačiau šioje versijoje rimuotas tekstas skambės tik iš P. Giunto lūpų. Teksto adaptaciją pastatymui rengęs dramaturgas

Tai ir yra esminis klausimas, kurį norime akcentuoti. Ką reiškia būti savimi?

Ármin Szabó-Székely sakė, kad Ibseno pjesė yra labai nevienalypė, jos dalys pasižymi skirtinga struktūra, stiliumi, skirtingu humoro sluoksniu: „Pirmos trys dalys primena pasaką, kurios herojai, nepaisant jų fantazijų, kelia esminius klausimus, kaip gyventi, kaip bendrauti šiame pasaulyje. Antrame veiksme labiau išryškėja pagrindinis personažas, kuris mano, kad yra ypatingas ir siekia būti savimi. Įvairiais pavidalais pasikartojantys personažai ir situacijos istoriją padaro panašią psichodelinę kelionę arba road movie. Jis keliauja iš mažo Norvegijos kaimo į Maroką, Kairą ir vėl grįžta į gimtinę. Ibsenas kuria lygiagrečius pasaulius: viename Peras su Solveiga gyvena troboje, kitoje tampa trolių karaliumi, dar kitame miršta iš troškulio dykumoje. Jam vis kyla, arba užduodami klausimai: „Kas tu esi? Ko tu nori?“. Peras ilgą laiką nesirūpina atsakymais, gėrisi, bjaurisi savimi tarsi filmuotųsi filme apie savo gyvenimą. Tai ir yra esminis klausimas, kurį norime akcentuoti. Ką reiškia būti savimi?“

P. Giunto personažą kuria aktoriai Dovydas Pabarčius ir Dainius Svobonas. P. Giunto motinos Osės vaidmenyje – aktorė Eglė Mikulionytė, Solveigos – Kamilė Lebedytė. Taip pat skirtingus personažus įkūnija aktoriai Martyna Gedvilaitė, Kęstutis Povilaitis, Gintautas Bejeris ir Artūras Sužiedėlis. Jaunąjį Perą įkūnijantis D. Pabarčius sakė, kad jo kuriamas personažas turi daug svajonių, nori būti karaliumi, siekia būti pripažintas, įsimyli, bet pasirenka ne tiesų kelią į laimę, bet suka aplinkiniais takais. Pasak aktoriaus, pasirinkimas, teisingo sprendimo priėmimas ir yra bandymas atsakyti į pagrindinį klausimą: ar esi pats savimi?

D. Stankeivičiaus nuotr.

K. Lebedytė, kurianti Solveigos ir Anitros vaidmenis, teigė: „Šie personažai yra visiškai skirtingi, – Solveiga tiki besąlygiška meile, o Anitra – žemiškesnė, sugebanti išgauti materialinės naudos. Buvo įdomu ieškoti personažų skirtumų.“ Aktorės teigimu, pjesė „Peras Giuntas“ – labai universali, aktuali, nes kalbama apie žmogų, kuris turi nuostabų protą, lakią vaizduotę, bet nesugeba šių savybių panaudoti, kad susikurtų laimingą gyvenimą – jis eina savidestrukcijos keliu, bando rasti pasiteisinimą bet kokioje situacijoje, kelia klausimus, kuo būti, o juk šie klausimai būdingi dažnam: kaip neišvaistyti savo gyvenimo, kaip nesigręžioti atgal.“

Režisierius C. Polgár (g. 1982 m.) aktyviai dirba ne tik Vengrijoje, bet yra statęs spektaklių Vokietijos teatruose. Kūrybinis procesas Lietuvoje jam yra pirmasis, bet viešnagė – antroji, – 2011 m. tarptautiniame Vilniaus teatro festivalyje „Sirenos“ užsienio programą atidarė jo režisuotas spektaklis „Koriolanas“ pagal W. Shakespeare‘o tragediją (kompanija HOPPart).

Susidūrimas su galingu ir norvegišku „Faustu“ tituluojamu kūriniu „Peras Giuntas“ šiam menininkui taip pat nebe pirmas – jis yra sukūręs P. Giunto vaidmenį ir paruošęs interaktyvų spektaklį jaunimui Vengrijoje. Lietuvą virtualiai yra pasiekęs jo kurtas spektaklis Gábor Jászberényi „Gražiausia sielos naktis“, – balandį jį transliavo Nacionalinis Kauno dramos teatras savo „Facebook“ paskyroje. Režisieriui talkina spektaklio kūrybinė komanda iš Vengrijos: dramaturgas Ármin Szabó-Székely, scenografė ir kostiumų dailininkė Lili Izsák, kompozitorius Tamás Matkó.

Rugsėjo 17 ir 19 dienomis spektaklis rodomas su surtitrais anglų kalba. Po trečiosios premjeros – rugsėjo 19 dieną vyks diskusija su spektaklio režisieriumi ir dramaturgu Á. Szabo–Székely, kurią moderuos teatro meno vadovas Edgaras Klivis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Paprasta

Paprasta portretas
Užpyyypt jau visus tas spektaklių modernumas...

Giuntas Puaro

Giuntas Puaro portretas
Grybų Uogienė, o ne spektaklis. Nereikia ir už dyką.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kaune – žmogus, išvertęs F. Chopiną į džiazo kalbą
    Kaune – žmogus, išvertęs F. Chopiną į džiazo kalbą

    Kai ant fortepijono klaviatūros bėgioja Peterio Beetso pirštai, daug kartų girdėta frazė "klasikinis džiazas" įgauna naują prasmę. Nyderlandų džiazo pianistas savo gimtąją šalį garsina ne tik kurdamas plunksnos lengvumo im...

  • Kauniečiai šventes sutikti kviečiami varpų muzikos koncertuose
    Kauniečiai šventes sutikti kviečiami varpų muzikos koncertuose

    Kauniečiai kviečiami sutikti šventes varpų muzikos koncertuose. Kiekvieną gruodžio sekmadienį 16 val. ir Naujametę naktį – 30 min. iki vidurnakčio Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje skambės kariliono muzika. Varpais skambins karil...

  • K. Šakenio gyvenimo stotelės
    K. Šakenio gyvenimo stotelės

    Inžinieriaus, pedagogo, politikos ir visuomenės veikėjo Konstantino Šakenio gyvenimas margas, įvairiaplanis ir kartu nuosekliai kryptingas, tarsi kortelės katalogo "Lietuva" stalčiukuose. Tų stalčiukų, K.Šakenio gyvenimo stotel...

  • „Ąąąąąąžuolissimo“: nuo estrados iki klasikos
    „Ąąąąąąžuolissimo“: nuo estrados iki klasikos

    "Ąąąąąąžuolissimo" – tokiu skambiu pavadinimu į solidų 60-mečio jubiliejų pakvietė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras "Ąžuolynas". Lapkričio 20-osios vakarą į Kauno valstybinę filharmoniją kauniečius subūr...

    1
  • M. Nemčenko meditacija gandrų migracijos keliais
    M. Nemčenko meditacija gandrų migracijos keliais

    Gandras lietuvių tautosakoje – laimės, gerovės nešėjas, todėl pamačius jį gamtoje kyla teigiamos emocijos. Tačiau danguje skraidantis paukštis nėra tik simbolis. Kaip taikliai pastebi dokumentinio meninio filmo "LAK", api...

  • Kaunas ir jaunimas: kurti, o ne stebėti
    Kaunas ir jaunimas: kurti, o ne stebėti

    Miestas – tai pirmiausia jo žmonės. Koks bus Kaunas po 20 ar 50 metų? Atsakymą į šį klausimą galime bandyti rasti pasikalbėję su jaunais žmonėmis. Išgirdę, pamatę ir pajutę, kas jiems rūpi, galime nuspėti, kaip gyvens ir kuo...

  • N. Vaitkaus spalvos ir faktūros – tarsi prasmių kelio ženklai
    N. Vaitkaus spalvos ir faktūros – tarsi prasmių kelio ženklai

    Kaunietis dailininkas Nerius Vaitkus savo tapybos darbais Vilniaus universiteto Kauno fakultete klausia: "Kodėl aš čia?". Antrindami menininkui parodos lankytojai gali leistis į savojo atsakymo paieškas, o ryškūs spalvomis ir...

    2
  • Išrinko 16 miestų Europoje, kuriuos verta aplankyti: Kaunas – trečioje vietoje
    Išrinko 16 miestų Europoje, kuriuos verta aplankyti: Kaunas – trečioje vietoje

    Turite laisvo laiko ir norite tyrinėti Europą? Portalas „Time Out“ paskelbė šešiolika Senojo žemyno miestų, kuriuose vertėtų apsilankyti 2022 metais.  ...

    9
  • A. ir P. Galaunių namai kviečia į architektūrinę kelionę
    A. ir P. Galaunių namai kviečia į architektūrinę kelionę

    Ketvirtadienio vakarą Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – A. ir P. Galaunių namuose bus atidaryta paroda „Moder… Kas? Kauno modernizmas! Ir architekto profesija“ atidarymas. ...

  • Į naują leidinį sudėtos įdomios Kauno žydų gyvenimo istorijos
    Į naują leidinį sudėtos įdomios Kauno žydų gyvenimo istorijos

    Šimtai įdomių istorinių faktų, kasdienybėje neretai dengiamų storais atminties dažų sluoksniais, atskleidžiami naujoje knygoje „Kauno žydai“. Projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ pr...

    2
Daugiau straipsnių