Muzikiniai pavasario pranašai Kauno filharmonijoje

Kovo mėnesį Kauno valstybinė filharmonija klausytojus pamalonins dviem išskirtinėmis kamerinės muzikos programomis.

Genijų kūrinys

Pirmajame koncerte "Viljamas Šekspyras ir kiti" laukiami visi vokalinės-kamerinės muzikos, persunktos gilių filosofinių idėjų, gerbėjai.

Nedažnai nutinka, kad puikia karjera operos scenose galintis pasigirti solistas dalį savo talento skiria dainos žanro gerbėjams. O jeigu tai ypatingos dainos, atliekamos puikaus dainininko, tuomet šis derinys tampa tikru muzikos reiškiniu. Tokiu išskirtiniu atveju galima pavadinti šią programą, parengtą nuostabaus boso savininko Tado Girininko ir pianisto Justo Šerveniko. Joje skambės išskirtinių XX a. kompozitorių vokalinė muzika, sukurta genialaus anglų dramaturgo Williamo Shakespeare'o, italų renesanso milžino Michelangelo Buonarroti ir prancūzų lyrikos meistro Paulo Morando tekstais.

Dmitrijaus Šostakovičiaus "Siuita Michelangelo Buonarroti eilėmis" – vienas paskutiniųjų kompozitoriaus kūrinių. Suvokdamas, kad jam gyventi liko nedaug, kūrėjas kalba apie gyvenimo baigtį, prasmę, apie mirtį ir nemirtingumą.

Michelangelo eilės patraukė D.Šostakovičių ne vien savo grožiu, minčių gelme, paprastumu ir genialumu. Tais metais buvo minimos 500-osios universaliojo renesanso menininko gimimo metinės. Kompozitoriui į rankas pateko. Siuitai D.Šostakovičius atrinko vienuolika žinomo literatūrologo Abramo Efroso išverstų eilėraščių. Jam ne visai patiko šie vertimai, tad kreipėsi į poetą Andrejų Voznesenskį, prašydamas pakoreguoti vertimus. Vis dėlto kompozitorius taip skubėjo kurti muziką, kad ėmėsi darbo su A.Efroso vertimais. Kai A.Voznesenskis atnešė perrašytus tekstus, muzika jau buvo baigta parašyti, tad D.Šostakovičiui beliko atsiprašyti talentingojo poeto. Siuita Michelangelo Buonarroti eilėmis – D.Šostakovičiaus vokalinės kūrybos viršūnė, atliekama kaip vientisas, ištisinio vystymo kūrinys.

Reveransai Dulsinėjai

Maurice'o Ravelio "Trys Don Kichoto dainos Dulsinėjai" – paskutinis šio kompozitoriaus kūrinys. Jo gimimą inicijavo austrų režisierius Georgas Wilhelmas Pabstas. Tai turėjo būti kino filmui "Don Kichotas", kuriame vaidino legendinis rusų bosas Fiodoras Šaliapinas, skirta muzika.

M.Raveliui pradėjus darbą, paūmėjo liga ir kompozitorius sustabdė kūrybos procesą. Režisierius, laiku negavęs muzikinės medžiagos, nutraukė sutartį su M.Raveliu ir užsakymą perleido kitam prancūzų kompozitoriui – Jacquesui Ibertui. Tokios aplinkybės leido tuo pačiu metu gimti dviem puikiems vokaliniams ciklams ta pačia tema.

Žinoma, tai supykdė M.Ravelį, bet teisinių veiksmų jis nesiėmė, nepaliko šios idėjos ir paskutiniaisiais savo gyvenimo metais parašė tris dainas filmo libreto autoriaus Paulo Morando tekstais. Deja, kurti dainas kompozitorius baigė tik padedamas draugų ir asistentų, nes pats jau negalėjo net pasirašyti.

W.Shakespeare'o dvasia

Dmitrijaus Kabalevskio "Dešimt Šekspyro sonetų" op. 52 sukurti XX a. viduryje, panaudojant puikius Samuilo Maršako vertimus į rusų kalbą, kuriuose išlaikyta didžiojo dramaturgo eilėdaros melodika ir išmintis.

Cikle atsiskleidžia D.Kabalevskiui būdingas kūrybinis braižas – aiškumas ir psichologinė herojaus analizė. Visose dešimtyje dainų juntama herojaus mylimosios linija, pabrėžiama herojaus meilė: šviesi, džiaugsminga, kupina aistros ir kančių, besigailinti dėl artėjančios senatvės ir šlovinanti jaunystę. Ciklo nuotaikos svyruoja nuo filosofiškai gilaus šeštojo soneto iki groteskiškų intonacijų, sužibančių penktajame, nuo tragiško ketvirtojo iki naivią dainelę primenančio trečiojo. Taip tęsiama romantiškosios vokalo lyrikos tradicija, atrandamas kelias, kuriame atsiskleidžia W.Shakespeare'o sonetų mintys ir formos.

Publika labai palankiai sutinka šiuos sonetus, ypač tada, kai juos atlieka dainininkas, gebantis ne tik vokalizuoti melodiją ir tekstą, bet ir įprasminti poeto eilių melodiką, išgirstą ir užrašytą kompozitoriaus.

Laisvės sparnais

Antrasis išskirtinis koncertas vyks kovo 12 d., o jo metu skambės visos Ludwigo van Beethoveno sonatos violončelei ir fortepijonui.

Šis ambicingas sumanymas kilo dviem talentingiems muzikantams – daugelio prestižinių konkursų laureatui pianistui Dariui Mažintui ir prestižinio Piotro Čaikovskio konkurso laureatui violončelininkui iš Rusijos Alexandrui Rammui.

L.van Beethovenas buvo pirmasis iš didžiųjų kompozitorių, rašiusių sonatas violončelei ir fortepijonui. Iki šiol jis liko produktyviausiu šio žanro kūrėju. Tik romantizmo genijus Johannesas Brahmsas yra parašęs du šio pobūdžio kūrinius, o XX a. čekų kompozitorius Bohuslavas Martinu sukūrė tris sonatas. Faktą, kad kompozitoriai retai pasirenka šių dviejų instrumentų derinį, didžiąja dalimi lemia tam tikra specifika – žemosios violončelės natos dažnai gožiamos fortepijono boso partijos, tad itin sunku išlaikyti tinkamą abiejų instrumentų skambesio balansą.

L.van Beethoveno sukurtos penkios sonatos skirstomos į tris opusus. 1796 m. Berlyne sukurtos dvi sonatos op. 5 turi daug bendrų bruožų: lėta pirmoji dalis ir po jos einančios dvi greitos, kuriose violončelė traktuojama kaip fortepijonui lygiavertis instrumentas. 1808 m. sukurta Trečioji sonata op. 69, dedikuota L.van Beethoveno draugui baronui Ignazui von Gleichensteinui, buvo kompozitoriaus mėgstamiausias šio žanro kūrinys ir iki šiol yra populiariausias tarp atlikėjų. Didžiąja dalimi tai lemia kūrinio teminės medžiagos įvairovė ir improvizacinis temų charakteris. Dvi paskutinės sonatos op. 102 sukurtos 1815 m. Jos giminingos didiesiems kompozitoriaus styginių kvartetams ir pasižymi ryškiais struktūros pokyčiais. Kita vertus, klausytojui jos sukelia grįžimo į baroko stilistiką įspūdį. Pirmajai šio opuso sonatai L.van Beethovenas suteikė pavadinimą "Freie Sonate" (Laisvoji sonata). Pavadinimas atspindi kūrinyje užkoduotą išraiškos laisvę, grįstą giliaprasmiu romantišku polėkiu.

Tarptautinis duetas

Darius Mažintas – jaunas, aktyviai koncertuojantis pianistas, spėjęs pelnyti publikos palankumą savo muzikalumu ir originaliomis interpretacijomis. Tai vienas ryškiausių jaunosios lietuvių kartos pianistų, daugelio konkursų laureatas, solinius rečitalius grojęs JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Rusijoje, Švedijoje ir Olandijoje. Jo kūrybinė veikla neapsiriboja vien solisto amplua – jis atlieka kamerinę muziką, groja su įvairiais orkestrais, rengia bendras programas su operos solistais. Dar viena svarbi D.Mažinto veiklos sritis – edukacinių ir labdaros projektų organizavimas.

A.Rammas – vienas gabiausių ir paklausiausių savosios kartos violončelininkų. Jo atlikimo menas derina tokias savybes kaip virtuoziškumas, gilus kompozitoriaus idėjos įžvelgimas, atidus požiūris į garso išgavimą ir subtilaus menininko tapatybė. A.Rammas yra pirmasis ir kol kas vienintelis Rusijos atstovas, tapęs laureatu viename iš prestižiškiausių violončelininkų konkursų "Paulo Cello Competition", vykstančio Suomijoje, Helsinkyje. Jis koncertavo daugelyje Rusijos, Lietuvos, Švedijos, Austrijos, Suomijos, Pietų Afrikos Respublikos, Japonijos, Prancūzijos, Bulgarijos miestų. Atlikėjas groja puikiu legendinio Italijos miesto Kremonos meistro Gabriele Jebrano Yakoubo instrumentu.


Kas? Koncertas "Viljamas Šekspyras ir kiti".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Kovo 4 d. 17 val.

 

Kas? Kamerinės muzikos koncertas "Visos L.van Beethoveno sonatos violončelei ir fortepijonui".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Kovo 12 d. 17 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

malonu

malonu portretas
kad pradejot skelbt kulturinius renginius jiems dar nepasibaigus. Dekui
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių